Marinistika

Apie sienas Kuršmarėse

Tinklaraščio skaitytojas ir laivės “Rio“ burvedys Gediminas S. pasidalino nuoroda į Vidos Bortelienės straipsnį “Vandens kelias atsitrenkia į sieną“. Aš siūlyčiau jį irgi perskaityti prieš tai, kol rasite mano nuomonę šiuo klausimu žemiau. Ir ne vien šiuo.

Nes paskaitai ir galvoji: ir vėl tie rusai dėl mūsų bėdų kalti!

Tačiau gal neskubėkime vėl kąsti į plaukuotą, bet tingią Maskvos ranką? Taip nuoširdžiai savo ranką prie širdies pridėję: o tai turizmas Kuršmarėse pasmerktas žlugti, jei iki kokio Rybačio ar Polesko negalima dabar nuplaukti?…

O ir jei nuplauksi – ką ten veiksi? Ne, palaukite, ne apie degtinę kalba, nes ją galima vartoti ir neplaukiant.

Geresni kurortai? Geresnė infrastruktūra? Geresnis aptarnavimas? Ar tik dėl pigesnio benzino ir kontrabandinių cigarečių ten to taip praleidimo punkto prireikė?

Dievaži, nesuprantu šito periodiškai kylančio trydaliojimosi apie Kaliningrado pasieniečius ir biurokratus prasmės – lyg kažkam naujiena, kokie yra rusų pasieniečiai ir biurokratai. Netgi ten niekada nekeliavusiems iš nuogirdų aišku, kad ir, galint keliauti į Rašką, tai su jos pareigūnais jau ant sienos mažiausiai noro yra bendrauti – ne tik svetimšaliams, bet ir patiems rusams, įskaitant atšiaurius Čeliabinsko špižininkus.

Rusų pasienietis svetingai ims lietuvišką undinę kažkur prie Nidos (iš tampabay.com)

Ar kažkaip įsivaizduojat, kad čia tik tėviškėlės pasieniečiai jums nosinaite nuo posto pamosuos, o jau Rusijos saugumo kariuomenės (pasieniečiai ten nuo bolševikų laikų yra VČK/OGPU/NKVD/MGB/KGB/FSB, kaip nepavadinsi, pavaldume kaip atskira kariuomenės rūšis, ne taip, kaip pas mus iš pradžių saugojo šauliai, po to policija, kurį laiką savanoriai iš krašto apsaugos, o dabar iš esmės irgi vidaus reikalų ministerijos pavaldumas, tad – kaip atskira policijos rūšis) karininkai tai net žaliojo (arba vyšninio jau) paso neišdrįs paprašyti?

Na, bala nematė, gal mūsų žmonės nebe tokie dar išpindėję ir su žeminimu bei užtrunkančiomis procedūromis susitaikys, o gal ten pagal Mičiūrino tradiciją kokie nors selekcininkai išveis kažką panašiau į Šengeno erdvės kontrolės punktų darbuotojus su jevropeiskom manierom. Esmė tai ne tame!

Juk kad ir kiek pastangų deda Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnai (ačiū jiems už tai!), bet labai sunku atsikratyti nuojautos, kad jie tai savo darbą tikrai padarys iki galo, ir tikrai su rusų aukščiausia to anklavo valdžia įleidimą iš Lietuvos Respublikos išspręs, o baigsis viskas… kaip su pūvančiomis nenaudojamomis prieplaukomis Nemune.

Laivybai ne tiek šitos sienos trukdo, kiek sienos galvose, ar nemanote?

Atidarys tą punktą rusai, nepergyvenkite, tik schemutę, kaip pinigus įsisavinti, susiderės, ir viskas eisis kaip iš pypkės, nepriklausomai nuo to, ar mūsų pareigūnai apeliuos, ar patys pinigus iš mūsų mokesčių mokėtojų kišenės duos, ir ar skaitysime rašinius spaudoje, kokie tie rusai, matai, nerangūs, pažadukai ir šiaip nekadėjai (nors ne vienam skaitytojui kils nuoširdus pasipiktinimas tokiu šmeižtu, kadangi jis žino: “prie ruso buvo geriau!“).

Galima pamanyti, kad laivų mūsų Kuršmarėse tiek knibžda tuose išraizgytuose turistiniuose maršrutuose, jog tiesiog tenka normuoti ir riboti laivybą, todėl nustatytos kvotos, kada gali išplaukti, ir licencijų kainos šiemet vėl bus keliamos, o turistai taip ir mindžikuoja prie sienos, ilgesingais žvilgsniais varstydami pietinio Nerijos kaimyno uostus, kopas ir jose besiražančias prieš saulutę nuogas rusų mergas (kai kas, kaip pridera europiečiui – gal ir dailiai nuaugusius raumeningus vaikinus).

Leiskite į Rusiją, rupke, o tai turizmo plėtra sustos!…

* * *

Gerai, gal tik trumpai apie kitus straipsnio teiginius, kuomet akivaizdu, jog vis tik dera atsigręžti į pačius save, ir metas susirinkti išmėtytus svetimame darže akmenis:

“dėl pramoginei laivybai mariose uždarytos Rusijos sienos yra žlugę ne tik tarptautinių buriavimo regatų scenarijai,“

Dieve dieve, kaip baisu – scenarijai sužlugo, svajones, lūkesčius, sapnus rusai paniekino. Niekšai, ne kitaip!

Nors pasvajoti galima apie regatos kokį etapą iki pietinio marių krašto, bet gerai regatai visai ne Polesko betonkių ir tamožinyko gerumo reikia. Galima turėti gerą regatą netgi uostein-port (faktiškai, panašiu formatu, nors gal derėtų vadinti off-port, netgi vyksta ir America’s Cup). Norint ilgesnio plaukimo, galima turėti maršrutą off-shore, ir čia Kuršmarės tikrai niekuo dėtos.

Jei norima geros ilgesnės distancijos čia, tai Klaipėda-Nida-Pilypas-Juodkrantė jau dabar yra pakankamai ilgas buriavimas.

Tai kame tos širdperšos, regatų svajokliai, yra priežastis iš tiesų?

“Be Polesko nenurimsim! Į Rybačį, į Rybačį, mylimą miestą!“ – ar kaip?

Lietuvos turistai pasirengę kirsti sieną, kai tik rusų pasienietis pakels šlagbaumą – ne, čia 1940-ieji ir Vilniaus kryptis, ne Polesko dabar (iš althistory.wikia.com)

“…žlugę […] Lietuvos vandens turizmo planai,“

Kiek pamenu savo buvusią dėstytoją dr. Raimondą Balnienę, kuri yra dabar Turizmo departamento direktorė, tai ji viename interviu pašaipiai pasiūlė sovietinę Lietuvos praeitį paeksploatuoti užsienio turistams sudominti, nes ta mūsų gamta, realiai žiūrint, nėra kažkuo ypatinga.

Tai norite pasakyti, kad pas mus jau nėra ką iš šito istorinio periodo parodyti (balvonai ant Žaliojo tilto sako ką kitą), todėl būtina Lietuvos turistus ir Lietuvos svečius nukreipti į pietines Kuršmares, kur sovietinio “paveldo“ apstu? Nes be jo turizmo planai žlugs, ar kaip?

Gerai, dar grįšiu prie turizmo.

“vėjais buvo paleistos ir krūvos pinigų, gautų iš Europos Sąjungos (ES) fondų, savivaldybių biudžetų, taip pat privačių įmonių lėšos. O dar didesni abiejų valstybių nuostoliai – dėl prarastų ekonominės naudos  galimybių.“

Oi, tik nevirkaukite apie tas iššvaistytas mokesčių mokėtojų lėšas, nes dalį gerai įsisavino, dalį smagiai nusavino, ir planai bei ataskaitos tikrai nežlugo, o dailiai uždėta rezoliucija, kad įvykdyta. Ir pinigai niekur neprapuolė, tiesiog turi konkrečias kišenes, ir tos kišenės nebe jūsų, tai tiek ir skaudulių.

Lyg dėl tų pačių Nemuno prieplaukų rusai irgi kalti – o juk tai tų pačių programų dalis.

Apie prarastą ekonominę naudą kalbėti iš viso neišeina, kai prieplaukose nėra laivams degalinių (ekofašistams tai, atsitempus iš kaimelio kanistrą, yra siūbuojančiame laive saugiau iš jo pilti ir prapilti į vandenį kurą, nei tiesiai iš kolonėlės žarna), o į tokiomis lėšomis rekonstruota Drevernos uostelį neįplauksi iki šiol per sėklių.

Kam dar išmėtėt? Gal Juodkrantės uostelį išgilinot ir ten galima švartuotis? Ne? O gal buvo pastatytos dar kokios prieplaukos?

Priminsiu: kol čia mes piktinomės Seimo komsomolcų norais apmokestinti burines laives, pakeliui išlindo faktas, dėl kurio nei verkti, nei juoktis – Seimo nario Juliaus Veselkos iniciatyva įregistruotos įstatymo pataisos, draudžiančios naujų uostų ir prieplaukų statybą Nerijoje. Kita vertus, o ko ant jo pykti, kai ir esamos nesutvarkomos tiek, kiek derėtų?

Toliau dar gražesnis pavyzdys:

“2007 metais nebuvo iki galo įgyvendintas Klaipėdos ir Neringos savivaldybių sumanytas ir pagal ES Kaimynystės programą finansuotas pramoginės laivybos projektas “Marių turas“, kuriam išleista daugiau kaip pusė milijono litų. Turistinis maršrutas turėjo tęstis iki Rybačio, tačiau nutrūko prie Nidos. Bendrovė “Jukunda“ specialiai šiam kruizui įsigijo 300 vietų keleivinį laivą “Macklenburg“ ir jį turėjo parduoti.“

O tai ant kokio verslo plano šita srauto prognozė buvo statoma? Kad lietuviai, kaip suomiai į Estiją, trauks į Rusiją pigesnio benzo, vodkės, cizų, aspirino su valerijonu ir mergų? Ar Rybačyje yra kažkoks unikalus gamtos arba urbanistinis objektas, esantis dideliu traukos objektu, nesupratau?

Tą laivą pardavė todėl, kad pirko seną neekonomišką trantą, o dėl keleivių srautų tai net ne vien pati bendrovė, kad nepasirūpino prie pasiūlos paklausą skatinti (reklama ir pan. rėmimas), kalta, nes, vėl taip nuoširdžiai, o kur ir ko tuo laivu keliauti?

Lietuvis iš viso įpratęs jau visur tik savo automobiliu važiuoti, nei viešuoju transportu naudotis, o tie, kurie naudojasi, į Neriją poilsiauti nevyksta. Tai kas ten iš tiesų buvo tas meklenburginis klientas verslo vizijose? Tikrai tik “suomiško budulio“ lietuviškas variantas?

Bet šitie dažniausiai gyvena Tauragės ir Šilutės apylinkėse, ir į Kaliningrado sritį žiūri labai paprastai – kaip į kontrabandos šaltinį Ruskyną, kuo ir vadina. Ir neįdomu jiems ta nesuprantama nostalgija dėl Rytprūsių, Herkaus Manto ar Abromo Kulviečio Karaliaučiaus universiteto.

Rytprūsių buriuotojas sename atviruke (iš heimatsammlung.de)

Vieninteliai maršrutai, kurie gal būtų įdomesni nostalgizuojantiems dėl istorijos, tai yra per Baltijską į Kaliningradą (per Pilau į Kionigsbergą) burine laive, ir – Mozūrų kanalu iš Didžiųjų Mozūrų ežerų į Prieglių į tą patį Karaliaučių, bei atgal. Bet tas kanalas mums visai nepriklauso, o iki šiol net lenkai negali pasakyti, ar jis iš tiesų buvo vis tik veikiantis, nes vieni šliuzai sugriauti, o kiti, panašu, ir nebuvo baigti statyti (ir dar 5 yra lenkų, o 5 dabar rusų).

Plaukiojimas po pietines Kuršmares yra toks pats įdomus turistams, kaip išsinuomotu automobiliu važiuoti sugriuvusių kolhozo karvidžių žiūrėti.

Nėra ten infrastruktūros, nesvaikite. Ir nebus – Kaliningradas yra Rusijos karinis anklavas, tam jį Stalinas ir pasiėmė, taip jis ir buvo plėtojamas, ir į Kronštatą Rusijos Baltijskij flot negrįš, kaip ir iš Rytprūsių (ir ne tik šių – Vakaruose vyko analogiški procesai) visi gyventojai buvo išvyti ir iškeldinti po karo, kad daugiau nekeltų vokiečiai jokių teritorinių problemų “germanakalbių“ pagrindu.

“Pagal ES pasienio regionų rėmimo programą Kaliningrado srities pasienio turizmo infrastruktūrai 2004-2006 metais buvo skirti 8 mln. eurų (27,5 mln. litų) ir jie, ko gero, visi išleisti. Programoje  iki 2013 metų Lenkijos, Lietuvos ir Kaliningrado bendradarbiavimo projektams buvo numatyta daugiau kaip 76 mln. eurų (per 263 mln. litų) paramos, kurios du trečdaliai galėjo būti panaudoti kultūrinio turizmo reikmėms.“

Taip, apie rusiškų pirčių peregarinę kultūrą kopose su šildančiais gėrimais ir undinėmis aš irgi tik ką… Žinote, tikrai didelis nuostolis – tiek pinigų kuljtiūrai veltui iššvaistyta, o visi taip ir likom ir be tokios kultūros, ir neatsipūtę su maškomis ir daškomis germaniškų dilgėlėmis apžėlusių griuvėsių fone, tarpuose tarp spygliuota viela apraizgytų karinių bazių.

Toks regioninis patrauklumas neprieinamas, dievaži!

Tai ko ten iš tiesų plaukti, gerbiami vandens turistai?

Apsidairykite savo Kuršmarėse – o gal čia visur galite nuplaukti? O tikrai čia nebėra ką lankyti ar pažiūrėti jau dabar? Ar visur prieinama, ar visur pateikiama vandens turistui prieinamai ir patraukliai? Ar iš viso viskas prieinama?

Dažniausiai atsidursite į kitą biurokratinę sieną, kuri vadinasi “draustinis“. Ir ten nevalia, ir ten šiukštu, ir paukštukai peri, po to neperi, bet irgi šiukštu, ten Raudonosios knygos dagiliai, o ten kažkokie praskrendantys kikiliai, ir pan.

Lenkai Mozūruose draustiniuose riboja tik perėjimo metu plaukiojimą, o į kitas draustinio vietas galima įplaukti be variklio, vien burėmis – “tylos rajonas“ vadinasi, ir tiek ten to ribojimo (kam įdomu: ten yra didžiausia Europoje pilkųjų gervių perimvietė ir kolonija). Na, dar piknikauti tose salose negalima su nakvyne, ypač kūrenti laužus. Ir tai, matyt, kormoranai tos ramybės nenusipelnę, nes draustinyje aplink jų salą turistiniam motorlaiviui leista ratus sukti keliskart per dieną (o norinčių toje saloje išsilaipinti ir taip nerasi – nereikia ir varyti šalin).

Mūsiškėje Nemuno deltoje taip nepasisukinėsit, deja, o Nerijos kopose geriau nesilaipinti, nes ten slampinėti yra išvis draudžiama, išskyrus slampinėjimui išskirtas vietas prie gyvenviečių. Ketinau kažkada deltoje pasižvalgyti, bet kai pradėjau domėtis, kur galima ir kaip, tai supratau, kad ranka numoti yra paprasčiau, nes apribojimų ir draudimų jau suvokti nebepajėgiau, o ir burinį transportą ten išsinuomoti nėra kaip, nes neišeina kalbėti apie čarterį ten, kur jo nėra, nes… ir būti negali?

Pasidomėkite, nes ir čia jau minėjau, kiek vargo Mingės jachtklubo komodoras A. Speičys, kol vaikams nuošalią vietelę išrūpino Krokų Lankų prieigose, bet ir tai – pasirodo, kad tik todėl, jog biurokratai apsižioplino, pirmąją sąsmauką neįtraukdami į pačią Krokų Lankų akvatoriją, o palikdami Mingės (liet. Minijos) dalimi.

Nemuno delta (iš banelituras.lt)

Ką padarysi, nesuprantu aš šito draustinio koncepcijos ir visų taisyklių sveikos nuovokos logikos, nes esu menko protelio meškiukas pliušine galva, kimšta pjuvenomis. Už tai ekologija ir kiaušiniais besirūpinantys valdininkai bei įvairių valstybinių agentūrų pareigūnai gali rimtai ir išsamiai pagrįsti, kodėl turizmui ištisiniuose Kuršmarių plotuose yra uždėtas Verboten, ir apie tų zonų “demilitarizavimą“ galite net nesvajoti – lengviau į Rybačį nuplauksit, iš tiesų.

Dar toliau gerai yra kelios pastraipos apie tarptautinį vandens kelią E-70. Skaitome, nes pridurti nėra ką, matyt:

“Klaipėdos savivaldybė buvo parengusi projektą “Regresinių teritorijų pietrytinės Baltijos jūros regione plėtra, gerinant tarptautinio vandens kelio E-70 infrastruktūrą“, bet paraiška jį finansuoti liko nepatenkinta, nes neįmanoma kirsti sienos. […] Lenkijos teritorijoje kelias E-70 ES lėšomis jau seniai atidarytas – eina Vyslos upe. Rusai dar 2008 metais buvo parengę srities administracijos investicinį projektą “Labijau vartai“, kurį prieš tai buvo nuvežę į Europos nekilnojamojo turto parodą Kanuose.“

Ne, palaukite, ar aš čia kažko nesuprantu, ar čia Klaipėdos savivaldybėje veidrodžius ilgapirščiai ištampė?

Mums svarbu sieną kirsti, todėl ir nevystom. Lenkai išvystė, nors sienos kirtimo ir jie neturi, o rusai su savo dalimi iš viso po parodas važinėja Europoje, nors yra užsidarę savo sienas. Bet vis tiek – mums rusai trukdo? O kodėl dar ir ne lenkai? Logika – peroksidinės smegenys pavydėtų!

Dabar žiūrim, kas pagal tą projektą buvo, anot straipsnio autorės:

“Šis projektas buvo svarbus ne tik mūsų šalies pamariui. Jis būtų įtraukęs kaip partneres Kaliningrado srities ir Lenkijos savivaldybes.“

Kaip tie lenkai su rusais, niekšai, išdrįso be mūsų, kaip partnerių, savo dalį išvystyti?! Mes tai be jų negalim! Sienos neina kirsti! O kadangi siena eina už Kiaulės Nugaros salos, tai ir iki Nidos nenuplauksi, nes rusų pagrancy neleidžia?

Ar vis tik leidžia, ir tas kelio gabalas yra nemenkas, ir plėtoti jį, kaip tą padarė rusai su lenkais (šitie tai garantuotai už ES lėšas, szlachta przieklienta!).

Tai kai nėra tos sienos perlaidos, tai jau ir pamariui joks projektas nebesvarbus?

“Pirmajame etape buvo numatytas finansavimas Vilhelmo vandens kanalo laivybos galimybių studijai. Šis turistinis projektas susijęs su Klaipėdos trečiosios vandenvietės perspektyva. Jos iškeldinimas anksčiau buvo įvertintas apie 50 mln. litų, jų tikėtasi iš ES.“

O tai kuo čia tas kanalas dabar dėtas, kai jis visa priklauso Lietuvos Respublikai?

Kad jo dalis yra Klaipėdos miesto rezervinė vandenvietė, o dalį kažkada kontroliavo mokomasis Pamario dragūnų batalionas kaip poligoną, tai yra apkiautimo pasekmė, o ne rusų kaltė dėl sienos – ir vandenvietę galima buvo per šitą laiką išsikelti, nebūtinai pagal šio projekto programą, ir su kariškiais visai nesunkiai galima susitarti.

Viliaus kanalas iš tiesų unikalus statinys ne vien istorine prasme (statė prancūzų belaisviai po 1870-ųjų karo), bet ir puiki alternatyva nusigauti iš Kuršmarių prie Ventės iki uostamiesčio. Ir tai geras vandens turizmo maršrutas ne vien baidarėmis (galite ir dabar plaukti – niekas per galvą neduos), bet tiktų plaukti ir mažoms burinėms laivėms, kuomet sąlygos mariose nėra labai palankios buriavimui (tam ir raustas buvo, kad gabenamus krovinius nuo audrų mariose apsaugotų), arba – kaip turistinė alternatyva, nuplaukus iš Klaipėdos iki Nidos palei Neriją, paskui kirtus marias mūsų plačiausioje vietoje link Pilypo, o tada grįžtant jau šiuo Viliaus kanalu.

Grįžtant – dar jei pagaliau būtų pastatyta marina pietinėje Klaipėdos dalyje, kurioje drąsiai glaustųsi visi LBS antrarūšiai antraeiliai burvedžiai. Užtikrinu, rastųsi ir daugiau čarterio bendrovių, jei ten uostelis būtų ir veiktų kanalas, ir tuomet Šilutė būtų ne vien kateristų uosteliu.

Bet ten daug ko man norisi ir daug ką reiktų infrastruktūroje sukurti (žiauriai pavydu lenkams dėl to, ką jie pasidarę Mozūruose – mums iki pusės to ilgai, kantriai ir nuosekliai dirbti, bet tai pradėti jau vakar reikėjo).

Tik – ne, rusai sienos neatidarė, todėl netgi pramoginė laivyba kanalu nevyks, nesvajokite.

“Kitas projekto etapas – Danės tiltų remontas ar statyba rengiant upę laivybai.“

Man irgi patiktų, jei prie Jono kalnelio būtų dar viena marina. Man patiktų, jei ne vien tik iš Pilies uostelio būtų galima išplaukti pro tą pasukamą “inžinerinį paveldą“ su Memelio vaiduokliu. Man netgi norėtųsi, kad Biržos ir Pilies tiltai būtų pakeliami reguliariai, kad laivės Dange įplaukinėtų link Jono kalnelio marinos bei švartuotųsi čia pat krantinėje tarp ir už tiltų, kad ir prie “Memelio“ restorano. Man patiktų, jei Dangės žiotys būtų mažųjų ir pramoginių laivų knibždėlynu (uostininkams, manau, su laiku tas irgi labiau patiktų, nei dabar yra).

Man daug ko norėtųsi, bet taip pat norisi ir suprasti, kuo čia rusų siena dėta, kad tai niekaip negali įvykti?

“Trečia dalis – vandens kelio gilinimas.“

Taip, Kuršmarės yra seklios, ir farvateriu, sako senbuviai, ne visada jauku su laive plaukti. O jei dar žada greitaeigį keltą paleisti, kuriam iš kelio teks trauktis?…

Galima, aišku, rausti tą farvaterį dar gilyn – žiū, gal kokį paslėptą fricų U-boot ras. Bet, tiesą sakant, man kiek juoką kelia ši problema, ypač kai šalia baltų ir spalvingų laivių burių pamatai atstatytų kurėnų papilkėjusias drobines.

Niekad nesusimąstėt, kaip be farvaterių memelanderiai ir lietuvninkai ten buriuodavo skersai ir išilgai tų marių? Kaip jie priplaukdavo prie rytinio Kuršmarių kranto? Kaip jiems ir prieplaukų, tiesą sakant, net nereikėdavo, ir nieko – ir į krantą išlipdavo, ir išsikraudavo.

Kurėnas Kuršmarėse prie Mirusių kopų 1936m. (iš musicalia.lt)

Bet jei lietuvis yra artojas, tai ir jo laivė privalo turėti plūgą. Nesigilinsiu dabar į šią temą, tik man įdomu, kodėl lenkai ne tokie honorovi, ir jie laivės “peleką“ turi įtraukiamą, o stiebą kukliai nuleidžia prieš elektros laidus ir tiltus, ir nei jie kokios gminos valdžią kaltina, nei elektrikus, nei kelininkus.

Čia kita tema, tačiau kitąkart galvoju, žiūrėdamas į laivių pasirinkimą, kad ir Trakai yra prie jūros.

* * *

Gal šita mintimi ir pabaigsiu, idant baksnoti pirštu dera ne į svetimos valstybės biurokratinę sistemą, ar kad jie, matote, neatsižvelgia į mūsų norus ir lūkesčius (bei iliuzijas). Svarbu, kad mūsų valstybės pareigūnai šį norą supranta ir toliau sėkmingai krutina, ir, tikiu, su laiku pramuš, ir bus galima nuburiuoti ir į tą pusę. Visa kita minėtojo straipsnio beletristika – tai pasriūbavimas, matyt, prisibijant, kad pareigūnai praras motyvaciją, nes daugiau nieko pozityvaus ten neradau.

O kas toliau? Tikrai nėra mums čia ką veikti savo pusėje? Tikrai tik valdžia kalta, ir dar neatsižvelgia į mūsų, buriuotojų, norus bei įgeidžius?…

Man labiau akis bado, kad menkai (išskyrus vieną savaitę metuose) čia tų burių Kuršmarėse iš viso yra, o ne kad negalima už geltonų plūdurų nuplaukti. Tad veikiau pagalvokime, kaip šitą faktą pakeisti į gerąją pusę.

O siena? Ji tik galvose.

Reklama
Standartinis

4 komentarai apie “Apie sienas Kuršmarėse

  1. gramas parašė:

    Tai dar galima “parantinti“ ir apie Svencelės Veneciją, truputį svajonių projektas, bet gražus. Turi dar parako tos Kuršmarės ir Nemuno delta įdomesne vieta tapti, nei dabar yra… O jei įvyktų sienos Kuršmarėse persileidimas – tai juk labiau gerai būtų, nei blogai. Per prievartą į ten plaukti juk niekas nevers.

    Patinka

    • Valdas parašė:

      Niekas nesako, kad atvėrus sieną būtų blogiau. Esmė ta, kad dabar ta “uždaros sienos korta“ valdininkai savo nemokšiškumą ir neveiklumą bando pridengti.

      Patinka

  2. Šiandien mačiau tas nelemtas geltonąsias bojas, liūdna.
    Nesidomiu jokiais turizmo planais, o kankina prisiminimai apie pasiburiavimą TEN, kur su vaikais nardydavome tarp salelių. Nereikėjo jokių infrastruktūrų, nei serviso.
    Tai sunku suprasti TEN neburiavusiems, norėtųsi, kad ir jie tai pajustų.

    P.S.
    Rytoj matysime serpantinus burių Nemunas – Nida, o sekmadienį – atgal !
    Ir tai kartosis visą “navigaciją“.

    Šiaip rašinyje mintys geros, bet man reikalinga tik LAISVĖ,

    Patinka

    • Skipper.LT parašė:

      Padarys tą įplaukimą į Rusiją su kontrole, viskas juridiškai seniai suderinta. Valdas komentare aiškiai apibendrino, apie ką kalba iš tiesų.

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s