Marinistika

Apie NM ir km koreliaciją

Kalbant apie mato vienetus, dėl dviejų sričių sukti galvos nereikia: sausumoje mes matuojame atstumus kilometrais (tie, kur truputį nuo Europos madų atsilikę – tai vis dar myliomis), o jūroje (lyg patys kiek lėtai mąstantys būtume) – jūrmylėmis.

Dėl pastarojo mato buriuotojai paprastai galvos nesuka, nors jūros mylia (sea mile) ir jūrinė mylia (nautical mile), vadinama lietuviškai jūrmyle, ir yra ne visai tas pats pagal ilgį metrais, nors jūrmylės, tiek jūros, tiek jūrinės mylios, gavimo principas yra vienodas, o dėl visko kalta Žemės negaubliška forma. Bet tiek to, kalba ne apie tai dabar, o pačias jūrmyles.

Gal tik kartais buriuotojai susimąsto, kodėl ne jūrkilometris, tarkime? Arba kodėl gi aiškiais ir etaloniniais kilometrais nematuoti ir jūrlapių – ot, tai ne tas pats, kokiu tankiu sugraduosi ir mastelį įdėsi!

Jei bobutė būtų su kiaušais, tai būtų Tailando prostitutė pensijoje diedukas – sakoma dzūkų kaime, kurie pokaryje iš girinių tapo žvejais Pamaryje, kolonizuodami, tarkime, Kintus, tai gal jie žino, ką sako šiuo svarbiu marinistiniu klausimu?

Kilometrai kaip tik įneštų nemažai painiavos, nes matavimo prasme viskas dabar su NM (tai ne Nomedos Marčėnaitės inicialai, nes čia jūrmylė žymima NM, dažniausiai tiesiog M, retai nmi arba nM) labai paprasta: viena jūrmylė  yra lygi 1 platumos (nes ilgumos yra plačiausios prie pusiaujo, ir jau ne ką ilgesnis už linksmakotį net pats laipsnis bus prie ašigalio) minutei Žemės paviršiuje.

Minutė, priminsiu, yra 1/60 laipsnio dalis, o šių nuo pusiaujo į abu ašigalius yra po 90 (arba ketvirtis apskritimo, kuris yra 360 laipsnių). Todėl ilgis gavosi toks, kokio dydžio turime šią planetą, sudalindami į savo laipsnius. Ir todėl navigatorius, iškankintas grogo, vachtų ir supimo, savo apsiniaukusių smegenų labai nesuka, kai skriestuvu dėlioja atstumus jūrlapyje – svarbu jam prisiminti, kad mastelį imtų iš kairės arba dešinės, o ne lapo viršaus ar apačios.

Taip atmatuojami atstumai jūrlapyje – nėra čia atskiros mastelio juostos, kaip žemėlapyje (iš videos.sailingcourse.com)

Trumpesnis gi už jūrmylę atstumas jūroje yra matuojamas dešimtainėmis jos dalimis, vadinamomis kabeltovais.

Priminkite, papasakosiu, kodėl taip keistai vadinasi, nors SI sisteminis vakarietis net ir neužuoda klausimo, kodėl dalinama į 10. O būtų ne prancūzus, o anglus prileidę, tai tie būtinai jūrmylę išdalintų tuzinais, pustuziniais ar ketvirtiniais tuzinais, t.y. po tris, arba du po tris, arba dukart du po tris atitinkamai, ir į nevilties apimtojo klausimą “why Willy why???“ – atsakytų pasipūtusiai: bykoz!

Beje, nors patį metrą ir įvedė prancūzai 1797 metais, laisvamaniškai atskyrę Bažnyčią nuo valstybės (ir ne vieną bažnytinę bei valstybinę galvą nuo kūno), tačiau metras yra labai “katalikiškas“ mato vienetas, pasiūlytas, nesijuokite, pono… Buratino: 1675 metais Titas Livijus Buratinis savo veikale “Misura Universale“ pavartojo sąvoką metro cattolico, kas reiškia itališkai “universalus matas“.

O gi, žinote, ir pritapo šitas universalumas, ir jau sausumoje mums tapo įprasta atstumą įsivaizduoti kilometru (tūkstančiu metrų), nors tas antropologiškai niekaip nesisieja su mūsų kūnu, ko iki šiol laikosi (atsiprašant už Klaipėdos universiteto docento ir 2010 metų Lietuvos kultūros premijos laureato Rolando Rastausko išsireiškimą) “pislių škotų“ keiksmą pagrindiniu nusičiupusieji – t.y. mylių, pėdų, colių ir jardų bei sieksnių sisteminio kratinio, ir dar kilometras niekaip nesisieja su žemėlapio (kaip ir jūrlapio atveju) gradacijomis.

Na, kas tas kilometras, kai iš akies primeti?

Tarkime, tai yra apskritimo spindulys, kurio plotas yra pi kvadratinių kilometrų.

Piiii… (iš atasteofmaths.blogspot.com)

Aha, mano humanitariškas protas irgi pasakė viskis, tango ir fokstrotas – ir iškart nuslinko antrojo tempu tarsi trečiojo žingsneliu link pirmojo. Nes čia tikrai pi, ir nebūtinai prasideda 3,14.

Retas esate (po kiek žolė?) ir lankęsi mažiausiame Jupiterio palydove (viename iš 66…) – jo irgi panašus skersmuo, astronomai dievagojasi, per vamzdžius pažiūrėję ir primetę. Radijo bangų nesate (ar esate?) irgi regėję, tad 300kHz bangos ilgis mažai ką irgi pasakytų. Tad gal lengviau įsivaizduoti, kad maždaug kilometrą plokštuma pėstysis, pasiųstas į Peru, nukulniuos per, anot snobų iš Apniukusiojo Albiono, dukart po dvi tuzino ketvirtines (arba per 12 minučių – baigusiems matematiką brandaus socializmo metais).

Bet ir tai, kai pagalvoji: galėtų kulniuoti 1/6 valandos, tarkime – ir tai būtų gi 10 minučių, ką metrinės sistemos mylėtojai pasitinka eiliniu ugninio vandens maktelėjimu. Bet ne, niekšelis – jis kažkodėl kulniuoja 1/60 nuo pusės paros! Kulniuoja, aišku, ir sau galvoja: va kaip man į tą vieną šešiasdešimtąją dienos arba nakties tilpti, jei laikysime, kad šios neapibrėžtos saulės laidos, bet yra lygiavertės sudedamosios paros dalys?

Šiuo požiūriu paprasčiau jūroje: davei pelengą (bearing, sausumoje – azimutą, arba kryptį į…, išreikštą laipsniais) pagal koordinates (kurios irgi laipsniais) – nors ir į Peru, – tai tas ir turškenasi pasiųstuoju vektoriumi, užsirišęs mazgelius, kad nepamirštų, kur ir ko nusiųstas.

Beje, tais mazgais dar ir tolimo nuo jūsų greitį matuojasi: jau nenustebsite, kad vienas mazgas (knot, arba sutrumpintai kt) ir yra lygus vienai jūrmylei per valandą (todėl nesakoma greitis “mazgai per valandą“).

Arba 1 minutei jūrlapyje per 60 minučių laikrodyje (čia kai ilgoji rodyklė padaro pilną apskritimą, nors šiaip jau apskritimas yra šešiskart tiek). Paprasta juk?…

Burvedys kažką užpelengavo (iš flickr.com/photos/andreasnilsson1976)

Netgi paprasta suskaičiuoti savo laivo greitį be lago (laivo greitmačio) ir chronometro (taip vadinamo laivo laikrodžio, nes arba jie guli vandenyno dugne, arba nėra ką veikti savo vachtoje), o greitis – tai yra kelias per laiką, tad kelias bus lygus greičio ir laiko sandaugai. Jei esate blondinė, tai tiesiog pakanka žinoti, kiek nukeliausite per nustatytą (valandą, tarkime) laiko tarpą, nes greitis ir rodo įveikiamą kelią per tą laiką. Pakankamai aišku, ar ne?

Tad jei vienas mazgas yra lygus 0,514 metro per sekundę, tai laikykime, kad tai tiesiog pusmetris (paklaida čia prisideda “linksmakotis myliai“) per sekundę, arba laiko tarpą, kuomet ištariate “tūkstantis vienas“ (anoje pusėje Atlanto skaičiuojama misisipėmis), ir t.t., pridėdami skaičių prie “tūkstančio“: 1002, 1003 ir t.p.

Laivo ilgį žinote, todėl spjaukite laivanosyje ir skaičiuokite laiką, kiek reikia jūsų “žymei“ nukeliauti iki laivagalio. Toliau – aritmetika ant pirštų. Jei daugiau nėra ką veikti, tai kodėl ir nepaskaičiavus? Smaragdinė Kaliausė, sako, tik tuo laisvalaikiu ir užsiėmė, ir į šalies vadovus išsimušė.

Tik viena bėda – paprastai buriuotojai savo laivo ilgį labai aiškiai įsivaizduoja pėdomis, o ne metrais!

Na, vienas jardas – panašiai lygus kaip metras, kas yra 91 cm. Arba tai yra atstumas nuo nosies (sakoma, karaliaus Henriko IV, kuris turėjo pomėgį laisvalaikiu nuo lakimo kapoti žmonoms galvas – finansine prasme, gana patogus skyrybų būdas) iki ištiestos rankos nykščio – tokio ilgio būdavo ir strėlės. Trys pėdos sudaro jardą. Va, jau ir galite konvertuoti. Laiko gi turite?

Keisčiausia, kad mes vartojame išsireiškimą “pusmetris“, bet angliškai kažkodėl nesakoma “pusjardis“, ar netgi “pusantros pėdos“. Juos suprasti dėl pėdų galima – šlubakojis gaunasi, jei viena pėda sveika, o kitos tik pusė, ir su tokiomis pėdutėmis tai per 12 minučių kilometro tikrai neįveiksi.

Bet pusę jardo naudoja po viduriniojo piršto (per Šimtametį karą, kuris kažkodėl truko 116 metų, tarp anglų ir prancūzų ne dėl metrinės sistemos, šį pirštą rodydavo priešo lankininkai, kurie dar nepakliuvo į nelaisvę ir jiems už tai, kad kaunasi ne garbingai vyras prieš vyrą, o šaudo iš toli, nupjaudavo džentelmeniškų manierų ugdymo labui, todėl šio piršto demonstravimas yra atvirkščias veiksmas geroms manieroms ir džentelmeniškumui; dabar snaiperiams paprastai nušnioja smilių). Va jei kairį kumštį sugniaužtumėt ir įremtumėt kairę alkūnę sau į papilvę, tuomet dešiniu delnu per kairės alkūnės linkį pusę jardo kaip tik ir atmatuotumėt.

Na, tokio ilgio linksmakotis kompleksuoti neverstų, bet čia aš jau nuklystu, nors pats gestas kažkodėl oponentui sukelia nežaboto pavydo jausmą.

Truputį irgi buriuotojo M. K. Čiurlionio “Šaulys“ (iš ldm.lt)

Bėda tik, kad taip išmatuosite laivo greitį vandens atžvilgiu, o ne žemės, todėl ant jūrlapio jūrmyles minučių atžvilgiu per taip gautus mazgus atidėsite tik sąlyginai – jei laivo greitis yra lygus priešinės srovės greičiui, tai niekur nenukeliausite, nes faktiškai stovėsite vietoje, tačiau jausmas, kad plaukiate dvigubai greičiau nei įprastai, gali apnikti. Dar didesnė bėda matuoti, jei tuomet dar ir vanduo siūbuoja.

Nors Joshua Slocum savo apytikslę buvimo vietą skaičiavo būtent remdamasis savo laivo vidutiniu greičiu, tačiau vietos patikslinimui jam jau retkarčiais reikdavo irgi išsitraukti sekstantą (arba tam reikia panašaus supaprastinto įtaiso, kuris matuoja kampus į kokį nors pažįstamą šviesulį, kuriuo dieną, kaip nekeista, yra saulė). O jau paskui – skaičiuoji, kur dabar būtum, versdamas anuos kampo laipsnius ir laiko minutes į platumų bei ilgumų laipsnius ir minutes (todėl paprasčiau turėti GPS imtuvą ir skysčio, kurio stiprumas irgi matuojamas laipsniais).

Jei naviguojate arčiau kranto ir turite orientyrus bei jūrlapį, tai pakaks ir kompaso, kurio kampai (pelengai) susikirtimuose leis atidėti laivo buvimo vietą (geriausia imti tris pelengus, o ne du). Jei tikrinatės pelengą į matomą netoliese judantį laivą ir gaunamas rezultatas vis nesikeičia, tai galite imti skaičiuoti, per kiek laiko numatomas judviejų susidūrimas.

Kristoforas Kolumbas turėjo navigacinių problemų ne mažiau už Mozę (iš wired.com)

Na, o kaip vis tik su tais kilometrais ir vandeniu?

Jei vanduo yra sausumoje, tai paprastai dar vadinamas “vidaus vandenimis“ (arba žemyniniais vandenimis) ir čia atstumai dažniausiai išreiškiami ne jūrmylėmis, o kilometrais. Kodėl?

Nes naudositės žemėlapiu, o ne jūrlapiu, o ten mastelis yra kilometrinis (ar paprastomis myliomis, jei vis “ne kaip pas visus žmones“). Jei net sugalvosite naudotis vietoje atidėto legendoje mastelio žemėlapyje esančiomis atžymėtomis minutėmis, žinodami, kad, primenu, viena platumos minutė yra viena jūrmylė, tai “kilometrine sistema“ šioji bus 1852 metrai.

Nei šis, nei tas…

Na, 1852 metais vasario 11 dieną atidaryta pirmoji Britanijoje viešoji išvietė moterims Londone, kovo 20 dieną pirmąkart publikuota “Dėdės Tomo trobelė“ (kažkaip siejasi?), rugpjūčio 3 dieną įvyksta pirmoji valčių regata tarp Jeilio ir Harvardo universitetų, rugsėjo 24 dieną Andri Žifaras (Henri Giffard) atliko skrydį “cepelinu“ iš Paryžiaus į Trape (lakūnai, pilotai bei kitokie aviatoriai iki šiol irgi mazgus greičiui matuoti naudoja!), o tais metais Prancūzijoje telegrafas dar išstumia ir semaforą, todėl nėra čia ko skeryčiotis, kai yra elektronika.

Daugiau nieko ypatingo nelabai ir įvyko, tai nežinau, kaip šiuos metus kaip jūrmylės ilgį metrais prisiminti, nors šaunusis kareivis Jozefas Šveikas patartų sudėti paskutinius du, o iš antroji atimti pirmąjį, tai bus koreliacija. O kol kas, tikiuosi, aiški bent jau korealiacija tarp metrų ir kilometrų, laipsnių ir minučių, mazgų ir jūrmylių. Ir pirmuosius su paskutiniais geriausiai susieja tarpiniai matai.

Įdomiausia, kad vikingams nereikėjo kompaso, lago, chronometro ir sekstanto. Netgi jūrlapių neturėjo. Jūrmylių ir, juolab, kilometrų irgi nepažinojo. O juk po Antikos žlugimo – žinomiausi navigatoriai!…

Tačiau tai irgi kita istorija, o tai prirašysiu kilometrus, o jūs ir septynmyliais žingsniais nespėsit paskui mintį. Turėkit omeny.

Ahoy!

Reklama
Standartinis

2 komentarai apie “Apie NM ir km koreliaciją

  1. Atgalinis pranešimas: London’s Callin’ (7) Apie obolą (iš nepublikuotų) | Keverzonės kreida ant grindinio

  2. Atgalinis pranešimas: Apie jūrmyles ir jūrmyles | skipper_ltu

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s