Kelionės

Elegija in da Wilno

Vilnos namai. Lino namai. Durnių namai.

Prie pastarųjų poledinės žūklės žvejo pozoje ant sudedamos kėdutės sėdi monsinjoras ir blausiu žvilgsniu stebi nykiai giedančius kedofilus, susispietusius į krūvelę ant spalvotomis kreidelėmis paspalvotų plytelių su užrašu SOS.

Moniuškos skverelyje vyksta folk-diskoteka: trijulė smuiku, būgnu ir armonika varo linksmą ritmą nesustodama, o nuo kojų jau baigia nusivaryti tautinių šokių šokėjai, nedėvintys jokių kičinių tautinių kostiumų, nes apsirengę paprastai. Gyvi Mokytojų namai.

Ir visa tai – Vilnius, 2012 metų po Kristaus gimimo, pavakarys gegužės 31 dieną pagal popiežių Grigalių.

mon

Standartinis
Marinistika

Dėl B. Rožinsko knechto – iš Klaipėdos

Praeitą savaitę gavau atsakymą iš Klaipėdos miesto savivaldybės. Kodėl skelbiau ne iškart? Pagalvojau, kad reikia gerai pamąstyti, prieš pateikiant savo vertinimus (žemiau).

Kadangi susirašinėjimas nėra privatus, nes kreipiausi oficialiai, tai manau esant reikalinga pasidalinti ir su jumis, kaip suinteresuota puse, Broniaus Rožinsko knechto klausimu (privati informacija yra išimta nurodant apie jos buvimą – norintys ją gauti, gali kreiptis į mane el.paštu):

skaityti toliau

Standartinis
Marinistika

Apie NM ir km koreliaciją

Kalbant apie mato vienetus, dėl dviejų sričių sukti galvos nereikia: sausumoje mes matuojame atstumus kilometrais (tie, kur truputį nuo Europos madų atsilikę – tai vis dar myliomis), o jūroje (lyg patys kiek lėtai mąstantys būtume) – jūrmylėmis.

Dėl pastarojo mato buriuotojai paprastai galvos nesuka, nors jūros mylia (sea mile) ir jūrinė mylia (nautical mile), vadinama lietuviškai jūrmyle, ir yra ne visai tas pats pagal ilgį metrais, nors jūrmylės, tiek jūros, tiek jūrinės mylios, gavimo principas yra vienodas, o dėl visko kalta Žemės negaubliška forma. Bet tiek to, kalba ne apie tai dabar, o pačias jūrmyles.

Gal tik kartais buriuotojai susimąsto, kodėl ne jūrkilometris, tarkime? Arba kodėl gi aiškiais ir etaloniniais kilometrais nematuoti ir jūrlapių – ot, tai ne tas pats, kokiu tankiu sugraduosi ir mastelį įdėsi!

skaityti toliau

Standartinis
Marinistika

Galvės taurė: anonsas

Ko žmonės traukia į Trakus?

Vieni prisimena kibinus – tokie karaimų cepelinai. Ir Trakai pirmiausiai daugeliui su šituo patiekalu asocijuojasi.

Dar kiti sako, kad Trakai – tai visų pirma pilis (aišku, salos pilis, nors yra dar viena gi!), ir dažnas gal prisipažins, kad Trakų pusiasalio pilyje (va, dar viena!) vykstanti Viduramžių šventė su riteriais, lankininkais (esu gerai įsmeigęs strėlę po kraigu – turbūt, pelniau toliausio šūvio dievui į langus prizą) ir budelio sadomazochistiniu performancu, pričiupus kokį žioplį trinkoje, yra bene geriausia, kuo Trakų savivaldybė reprezentuoja šį daugelio Lietuvos totorių ir karaimų gimtajį miestą.

Vilniečiams paprastai Trakai yra kaip priemiestis, iki kurio važiuoti ne ką ilgiau, nei Belmonto, Pavilnio, Žaliųjų ežerų ar netgi Senamiesčio (jei jau judėti priešinga linkme): čia praburzgina įvairaus plauko motociklininkai, čia atvyksta šeimos su vaikais šiaip paslampinėti arba ledų (bandę su pipirais?) ar šokolado (pirmiausia Lietuvos šokolado meistras AJ čia ir yra atidaręs savo cechą ir šokoladinę kavinę) pasmaližiauti, čia koks jaunuolis be užpakalinių minčių ir romantiškai nusiteikusią merginą išnuomota valtimi pairstyti prikalbina…

skaityti toliau

Standartinis