Esantiems jūroj (2)


Iš tiesų, šiuos paaiškinimus dėl vertimo, atsakant į klausimus, o kodėl…? ir wtf???, aš buvau iš pradžių įdėjęs pirmoje dalyje, rašydamas apie dainą “Už tuos, kurie jūroje“ pagal “Mašyna Vriemiani“.

Taip elgtis buvo tam tikra prasme saugiau – dar nespėję supeikti mano vertimo teksto, ir ką aš čia drįsau savaip suinterpretuoti ar pakeisti, būtumėt gavę iš anksto mano pasiteisinimus ir paaiškinimus, gal būtumėt atlaidesni vertinimuose (nemuškit per lūpas – aš fleita groju!).

Bet mane žinote – man taip būtų nuobodu, nebūtų reikiamo mandražo ir jo lydinčio anturažo(arba “trydos“ ir “palydos“ – vert.past.)

Juolab, kad kaskart neaiškinsi gi po to dainuojant, kodėl taip, o ne kitaip, kaip ir dainuojantis neturėtų dėl to vargti. Arba prigis kaip yra, arba – aiškink neaiškinęs… Todėl leidau patiems susidaryti savo nuomonę ir ją išreikšti. Ne į visus priekaištus ir klausimus atsakau, o ką svarbaus praleidau – priminkite.

* * *

Suprantama, kad išversti pažodžiui niekaip nesigaus – kalbos tiesiog skiriasi ne vien žodžių ilgiais, bet ir kai kuriais išsireiškimais: tarkime, rusas išgeria taurę iki dugno per keturis (!) skiemenis, tačiau mums procesas filologiškai trunka dukart ilgiau…

Plius, aišku, dar ir rimas reikalingas, ir ritmas – ne vien atitinkamas skiemenų skaičius, kadangi tai yra daina ir tenka taikytis prie natų skaičiaus ir taktų. Tikiuosi, pataikiau.

Žinau, kad dauguma vertimų pagal populiarias melodijas gauna visiškai nesusijusius tekstus, ir tai visai ne kokio Arūno Valinsko ar “Kelio į žvaigždes“ kaltė: kai tarpukariu mūsų Dolskiui Palangos jūroj skendo kelnės meilė, tai rusų Utiosovas sėdėjo prie samovaro su savo Maša.

Dabar juk irgi yra ne ką kitaip: Povilaitis apdainavo basas raganaites, o angliškame tekste kalba eina apie Keri, kuri su raganavimu vargu ar ką bendro turi (nebent, visos moterys ir taip raganos). Kaip ir “Anties“ zombiai su “Men at Work“ daina neturi jokio kito, be melodijos, giminystės ryšio (nors tos pačios “Anties“ daina “Sveika, aš myliu, vardo dar nežinau“ – daug artimiau Jim Morrison “Hello, I love you but you don’t tell me name“, tačiau tiek neišpopuliarėjo).

Anksčiau minėti “Keistuoliai“ tad būtų laikomi gal vos ne “vertimų“ etalonu šiuo atveju, nors sau tokio tikslo niekad nekėlė, ir ar ne trys (!) net albumai “Vogtos dainos“ turi visiškai su originalais nesusietą lyriką (popliarioji “Tuk-tuk-tuk į medį tris kartus“ yra “Knockin’ On Heaven’s Door“ melodija, perdėm prikaišiota lietuviškų patarlių, priežodžių ir banalybių – tam tikra prasme, originalo autorius Bob Dylan gi yra lietuvis ar bent jau žydas litvakas, todėl ironiška).

Iš pagarbos gi šios “Mašyna vriemiani“ dainos “Už tuos, kurie jūroje“ autoriams, aš norėjau kuo tiksliau parinkti vertime eilutes pagal prasmę. “Esantiems jūroj“ yra gal lietuviškiau už pažodinį “Už tuos…“ Ir pirmąjį stulpelį adaptavau iš tikro… Lietuvai, bet gal autoriai tokį mano įžūlumą atleis, net jei ir sužinos.

Mat originale laivų pavadinimai VeraNadiežda ir Liubov yra, išvertus, ne tik Tikėjimas, Viltis ir Meilė, bet ir populiarūs rusų moterų vardai. Pirmiausia galvojau apie šios eilutės surimavimą, tačiau po to – apie lietuviškų atitikmenų parinkimą (Gabija, Milda, Saulė arba Aušra?), įdėdamas gal ne tiek pačius populiariausius, bet mitologinius. Tačiau po to pabandžiau suprasti, o ką patys autoriai nori pasakyti ta savo eilute?…

Ir supratau, kad lyrinis herojus (čia tas, kuris veikia eilėraštyje arba dainoje pirmuoju asmeniu, arba apie kurį yra pasakojama) kalba apie savotišką idėją ir įkvėpimą! Todėl atidaviau duoklę trims Lietuvos laivams, kurie įkvėpė ir dar įkvėps žygiams ne vieną buriuotoją.

Suprantama, tų laivų yra daugiau (kas čia pasakė, kad Lietuva – ne jūrinė valstybė???), o kai kas pasakytų, kad kiti laivai gal netgi labiau nusipelnę. Sutinku, bet tai jūs surimuokite “Žalčių karalienė“ ir sutalpinkite dar ką nors į tą eilutę! “Ambersail“, “Hermes II“, “Reliant 59“ bei “Brabander“ skamba jau taip “lietuviškai“ iki krūminių dantų skausmo, kad net ir jachtos “Lietuva“ nebeįdėsi į vieną gretą, nes kils klausimas, o apie kurią čia dabar kalbama – jachtą ar šalį (gal ne liūdnos šlovės kino teatrą?). Tad ir nuorodos, kad apie jachtą čia, jachtą – irgi neįtalpinsi.

Jachtos “Lietuva“ įgula prieš jų žygį 1992m. balandžio 5d. (iš ve.lt)

Tad aš parinkau tris tikrai legendines ir ne mažiau nusipelnusias jachtas:

1. Laisvė – pirmoji Lietuvos jachta, apiplaukusi pasaulį pro Horno ragą (primenu: pirmoji apiplaukusi pasaulį buvo jachta “Lietuva“, tačiau ji plaukė Panamos kanalu, ir jos tas žygis, nepaisant to, kad tikrai reikšmingas ne tik Lietuvos buriavimo, bet ir istorijos įvykis, buvo toks savotiškai mane prajuokinęs: “ai, tingim grįžti tuo pačiu keliu namo po regatos, tai… varom aplink pasaulį?“ – gal kiek perdedu, bet dalyviai linksmai patys taip yra apie tai šnekėję nekart).

Man gi dar pavadinimas asocijuojasi su laisve, kurią suteikia buriavimas, todėl šis vardas įdėtas labai pelnytai ir simboliškai. Nors “Laisvės“ gerbėjai dabar rodo liežuvius “Lietuvos“ gerbėjams.

2. Ragainė – aišku, čia yra “Ragainė II“, kurios plaukimu aplink pasaulį škiperis Andrius Varnas parodė, kad net ne tik jūros, bet ir pasaulio vandenynai yra prieinami visiems paprastiems mūsų žmonėms, jei tik jie to nori, ir kad tam nereikia nei didžiulių investicijų, nei sponsorių, nei milijoninių projektų.

Todėl “Ragainė“ – čia dar vienas simbolis: svajonės ir jos prieinamumo įgyvendinant. Tikiuosi, kad pats A. Varnas dabar rodo liežuvį “Ambersail“ nesupyks už jo laivės vardo įamžinimą?

3. Budys – galima sakyti, kad šis jūrų skautų burlaiviukas ir yra pirmoji tikrai lietuviška jachta (grafo Tiškevičiaus “Žemaitej“ plaukiojo su prancūziška vėliava ir iki mūsų kraštų, deja, neužsuko) ir viso Lietuvos ir tikrai lietuviškojo buriavimo pradžia, kaip ir jūrų skautai, kad ir kaip paradoksaliai dabar skambėtų, yra iš tikro lietuviško buriavimo “tėvai“ (pradininkai). Man jie savo veržimusi į jūrą tikrai įkūnija tos jaunosios ir jūrinės Lietuvos idėją! Negalėjau nepaminėti tad ir jų laivo, kuris, lengva mūsų filosofo Vydūno (žr. 200 Lt banknotą) ranka, gavo pavadinimą pagal pirmuosius jūrų skautus, pasivadinusius budžiais.

Ir dar tai ne tik simbolis, kaip nuo vaiko svajonės prasideda kelias į jūrą – tai ir jūrų skautai rodo liežuvius LBS tam tikra užuomina dideliems dėdėms…

Tikiuosi, atsakiau į klausimą, kodėl vietoje mergų aš įdėjau pavadinimus lietuviškų legendinių laivų? (susirimavo)

Be undinių, buriuotojams dar merginos tipiškai yra tokios – irgi buvo vertos įrimavimo (iš tattoosymbol.com)

Na, dar pirmame stulpelyje galima kibti, kad švyturys “nukreipė“, o ne “nušvietė“. Šviečia, žinote, ir taip visi navigaciniai ženklai jūroje, tad kranto žmogui gal ir atrodo, kad švyturys yra “prožektorius keliui jūroje pasišviesti“, nors iš tikro jis yra navigacinis ženklas, nukreipiantis reikalinga kryptimi (tik toks dažnai labai didelis ženklas – kad iš toli matytųsi). O pats “švyturys“ čia – jau kaip vaizdingas simbolis (nesigilinsiu į meninių priemonių nagrinėjimą), įvardinantis tuos pirmeivius.

“Kirsti virves“ yra originale. Mintis paprasta: laivą nuleidžiant nuo stapelių virvių negali paprasčiausiai atraišioti, nes, jei atriši kažkur per anksti, tai gali visas korpusas ant stapelių nusikreivinti ir nenučiuožti arba nučiuožti ne ten ir ne taip, kur reikia. Kitąkart ir mazgas tos tvirtas, kad jo paprastai neatraišiosi. Todėl paprastai virvės vienu ypu iš tikro nukertamos, kad laivas tiesiai nučiuožtų į vandenį – nukertant “bambagysles“.

Bet aš pagalvojau, kad šiais laikais nebūtina pačiam jachtą statytis, o ir kas dabar ją taip nuleidinėja į vandenį?… Yra arba slipas, arba kranas. Todėl mano tekste keliamas inkaras – pakankamai suprantamas išsireiškimas net nelabai su jūra bendro ką turintiems, ir nenorėjau dar vienos diskusijos, ar čia “atiduoti švartovus“, ar “atsiraištuoti“.

Dar originale yra mintis, kad “kiekvienas penktas stovėjo prie vairo“. Iš tikro, čia yra mintis apie vachtos stovėjimą (žr. truputį žemiau – nors čia verta atskiros temos, nors koks Simonas Steponavičius, “Ambersail“ škiperis, išdėstytų ir geriau už mane), o kuomet laivelis nedidelis (jachta), tai vachtą gali sudaryti ir vienas žmogus, kuris stovės prie vairo – vairaračio (šturvalo) ar vairalazdės (rumpelio). Pas mus net škiperiški pirmieji laipsniai LBSe vadinami koksveinais “vairininkais“, o ar dera priminti, iš kur jie atėjo?

Va ir originale todėl “stovima prie vairo“. Nors kapitonas (derėtų sakyti vis tik škiperis arba burvedys) iš tikro prie vairo nestovi (esant vairalazdei, paprastai netgi tik sėdima) plaukimo metu. Išimtys yra tik jachtas įvairuojant į uostelį ir išvairuojant iš jo, o taip pat anksčiau (dabar jau vėl?) America’s Cup regatose dažniausiai škiperis vairuodavo jachtą priešstartinės procedūros metu.

Bet Lietuvoje iš tikro nepraktikuojama 5 vachtų (pamainų) sistema, su kuria man teko susidurti IYT mokykloje. Paprastai čia yra 3 vachtos per 12 valandų, todėl jos netgi ir neslenka: žmonės, kurie budės nuo 12 val. iki 4 val., budės pamainas 00:00-04:00 ir 12:00-16:00 – ir taip kiekvieną kitą parą.

Tekste, kažkodėl manau, kalbama apie penkias vachtas: dvi dieną po 6 valandas (nuo 12:00 ir nuo 18:00 iki 24:00) ir tris naktį po 4 valandas (nuo 00:00, nuo 04:00 ir nuo 08:00 iki 12:00 – naktinės paros dalis jau “kaip pas mus“). Aišku, tai ne sportinis, o labiau tausojantis režimas, nors galima ginčytis, kuri sistema geriau (yra dar ne viena kitokia!), bet gal ne šioje temoje dabar, gerai?

Grįžtant prie autoriaus minties, tai tas “kas penktas“ jų stovėti nelabai iš tikro gali, nes stovima iš tiesų vachta “kas antra“, antraip jos nepersislinktų kas parą… Na, bet negali gi pykti ant menininkų, kad jie kurdami taip suprato šią vachtų sistemą. Galėjo pasiteirauti buriuotojų, kaip yra įprasta iš tiesų. Galėjo ir visai ką kito omeny turėti, o man nepaaiškino, ir aš per gudriai interpretuoju.

Gal iš viso kalba ėjo apie čarterinę jachtą tipiškai trimis dvivietėmis kajutėmis, budėjimus dalinantis tarp 5 įgulos narių, škiperį paliekant ne vachtoje (nes jam ir taip “ištisinė vachta“). Gal turėjo omeny, kad plaštakoje yra penki pirštai, ir nors komanda “kaip kumštis“, bet budėti vis tiek kažkam reikia. Kas žino geresnį paaiškinimą, pateikite, prašau.

Mano pirmas variantas toks ir buvo “…ir vachtas stovėjo“ (laive “stovima vachta“, o ne “stovima vachtoje“ ar “budima vachtoje“, tarp kitko – plg. “atbūti budėjimą“ vs “atbūti budėjime“ – ne tas pats, kaip kad “budėti“ juk), tačiau pagalvojau, kad veikiau dera pasidžiaugti vėju, jei jau apie buriuotojus daina (mūsiškiai tai dar ir mantrą mėgsta kartoti: “vėjo! vėjo! vėjo!“), juolab, kad susišaukia su antrojo posmelio mintimi.

Muzikantams buvo jūra iki kelių (iš mirandagiles.wordpress.com)

O va antrasis stulpelis dainos originale – silpnesnis… Autoriai iš esmės tą pačią mintį pavalkioja po visą posmelį ją vartaliodami ir prikaišiodami visokio tuščiažodžiavimo: “pasakys bet kuris jūreivis“, “vargu bau“, “iš esmės“, “daug sunkiau“, “dantį atiduodu“

Aš norėjau ne tik mintį perteikti, bet ir tuščiažodžiavimą verčiau pakeisti šiokia tokia naudingesne didaktika: apie rifus (štormuojama toliau nuo kranto), rūkus (buriuotojai skiria keturias rūko rūšis pagal jų susidarymo tipus, todėl tekste ne “rūkas“, o “rūkai“ – plg. “miglos“, ne vien “migla“), labiausiai keliančius pavojų navigacijai, visišką štilį (liet. tyką), kurio metu burlaivis iš tikro tampa bejėgis, ir tas bejėgiškumas ir neveikimas kitąkart iš tikro veda iš proto labiau, nei audra (štormas).

Tas, kad “išgirdus vėjo kaukimą sukyla jūreiviui drąsa“, iš esmės leitmotyvu eina per visą antrąjį stulpelį ir net priedainį. Orginale yra “audroje tik stiprėja rankos, ir burė padės, ir kilis“, tad gal ir čia ne bravada dėl štormo – tiesiog nėra kur dėtis, kaip “patapti drąsiam“ ir nepanikuoti audros akivaizdoje, jei iš tikro nori išgyventi. Nors prisiminiau ir tokio penkiamečio Viliaus iš “Verslo klasės“ sentenciją, kad “į kalną lipant – jėgų daugėja!“…

Čia aš, aišku, labiau atsižvelgiau į autorių originalią mintį, nes tūlas jūrų vilkas pasakys, kad su geromis meteoprognozėmis drąsos gali prireikti rečiau. Na, bet įdėkite jūs kokį Naglį Šuliją ar vėjų “guru“ tinklapio nuorodą į dainą!

Priedainyje teko visaip vartytis, kad nepamesčiau minties, nes pažodžiui čia versti praktiškai ir neįmanoma. Kaip minėjau, rusai išmaukia greičiau, nei mes – kalbos prasme.

Antra, pati ritmikos struktūra reikalauja trumpumo, todėl teko mintį interpretuoti kitais žodžiais, neiškrentant iš konteksto. Vienas žymus žurnalistas (paminėsim, jei jis to panorės) pasiūlė netgi “mes keliam ją“ (suprask, taurę, bokalą ar iš ko belaktum), o visą eilutę perdaryti kad ir “geriu už tuos, kas plūdur jūroj“ (bliuds plūdur vidur prūdo, pluta plūdur vidur bliūdo – greitakalbė, kam šešios žąsys su šešiais žąsyčiais ar kampas be pakampių ir kampas su pakampėm jau atsibodę).

Aišku, gaila, kad būtent pati frazė “aš geriu lig dugno už tuos, kurie jūroje“ man lyg ir nusimetė. Štai dėl šito perdarymo “švenčiu“ vietoje “geriu“ gausiu iš vienų pylos, o iš kitų – gal šiokį tokį pritariantį paniurnėjimą, kad nepropaguoju buitinio alkoholizmo.

Kita vertus, jei originale lyrinis herojus galėjo praktikuoti girtuoklystę ir vienas lakdamas, čia lyrinis herojus gauna kompaniją bendraminčių ir netgi bendražygių, apie kuriuos ir su kuriais kalbėjosi pirmame posmelyje. Man taip pasirodė logiškiau ir prasmingiau. Todėl dainos pavadinimą pakeičiau truputėlį irgi – dabar jis tapo tarsi dedikacija, o ne citata. Nenorom versdamas kiek patobulinau Andrėjaus Makarievičiaus tekstą.

Na, o smulkmenos, kuomet banga supa, o ne myli, nors irgi rimuotųsi, tai paprastos: nes kitąkart kai banga “pamyli“, tai nuo denio už borto nuplauna… Veikiau tegul supa, o jūros liga, suprask, jau kaip ir neturi kamuoti. Rusiškai meilė turi kad ir panašią prasmę, bet jiems, žinote, myli ir kai muša, tai nenoriu dabar gilintis į kalbinius ir mentaliteto ypatumus (tel. 112, kodas: “smurtas šeimoje“).

“Sėkmė“ yra originale (mes irgi linkę jos vis palinkėti kitiems), bet “likimas“ savotiškai čia irgi tinka, manau. Nes sėkmė gali būti ir akla, o va likimą mes kuriame ir patys, ir ten priedainyje yra mintis, kad pasiseks tiems, kas “neišsigando ir nemetė irklų“.

Panašiai “svaja“ čia įdėta vietoje “tikslo“, kaip originale, nes patikslinta, kas į jį varo. Ir kadangi tikslų gali būti ne vienas, o vienas po kito, bet juos vienyti bendra svaja ar svajonė – tai šitaip, manau, net ir skamba prasmingiau.

Šiaip graži gitara. Be potekstės (iš deviantart.com)

Bet jau gana blusinėti paaiškinimus?

Verčiau – dar kartą metas čiupti gitarą ir padainuoti!

Ahoy!

Komentarų: 10

  1. Esantiems jūroje-3
    -Iš manevrų į SanPaulą,atplaukė baltutis laivas,
    baltas laivas,tolimujų mėlynujų vandenų……,
    ir į karčemą seniausią, žinoma visam SanPaule…..
    ir atėjo tie penki iš “Albatroso“,“Albatroso nes to laivo vardas toks!
    -Tasai pirmas, toksai rudas, tasai antras toksai kūdas.
    tasai trečias kurs degtine mėgo maukt…..ir nuskurėlis ketvirtas…
    šviesiaplaukis ,mėlynakis…ir tas penktas tas jauniausias,
    kursai meilėje saldžiausias, kurio akys kaip žemčiūgai žiba vis…
    – myly,myli juos merginos, tuos penlis iš “Albatroso“
    “Albartoso“, nes to laivo vardas toks!

    Patinka

  2. Manu su ta daina buvo paprasčiau. Išplauke Anriuha su “bachurais“ i Maskvos“vodohranke“ su tuometiniais ДОСАФ šliupais Vera, Nadezda, Liubov pasiplaukioti. Už kiekvieną irklų trūktelėjimą padarydavo po “piatdesat“ kas penktas. Ko gero bande ir buriuoti, jei kalbama apie bures.
    Na o kitą ryta “с похмелья“ ir buvo išsilieta dainoje. Ir ko gero net negalvojo, kad daina taps hitu…

    Patinka

    1. Mano teisininkas yra krikštatėvis dainai “Labas rytas, štai ir aš“. 😉 Aplinkybės, kaip supranti, “kitą rytą po…“ 🙂

      Patinka

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.