Marinistika

Apie laivo vėliavą (3)

(Pabaiga. Pradžia čia)

* * *

”Man nerūpi aprangos etiketas. Kai ir taip gerai atrodai, tai ir bėdos jokios!“

– Predrag Stojakovič, NBA žaidėjas.

* * *

Tai kas privertė laivo vėliavą pakilti iki gafelio noko?

Aišku, būtų galima kabinti tiesiog laivo stiebe, tačiau stiebai, kaip bebūtų gaila, ima kartais ir nulūžta – nuo vėjo arba šaudančio patrankomis iš kito laivo nekadėjo.

Tad ir ta priežastis, dėl ko laivo vėliava iš laivagalio perkeliavo aukščiau po galinio stiebo gafeliu, yra ne tiek ir tas dar poreikis, kaip minėjau antroje dalyje, sukabinti po kelias dideles vėliavas, kiek… ta pati artilerija, o tiksliau – dūminis parakas.

Sinopo mūšis dieną (dail. Ivan Aivazovsky, iš sailingwarship.com)

Kaip matote, ne tik laivo vėliavos, bet ir apatinės burės yra sukeltos. Tiesa, pastarosios ne dėl grožio, o kad per apšaudymą netrukdytų patiems ir priešas jų veltui nekiurdytų, kai bandys stiebus nušnioti.

Bet akivaizdu, kad per to laivo savos artilerijos šaudymą vėliavas laivagalyje sunkiai beįžiūrėtum – jas dengtų parako dūmai, o esant artimam laivų kontaktui visiškai stiebo viršūnėse plevėsuojančios irgi sunkiau įžiūrimos, net ir užkraginus galvą, nes jų paskirtis veikiau savo eskadrai parodyti, kurie laivai yra savoje rikiuotėje, o kurie jau ir verti apšaudymo. Todėl tokia antroji, dar vadinama ir “savininko vėliava“, ir yra keliama aukščiausiojo stiebo viršūnėje.

Na, o jachtose vėliava užkeliavo link gafelio noko dėl kitos priežasties, aišku, nors ir čia, pasirodo, vėlgi kalta ta jau ištobulėjusi artilerija: banaliai mažas laivelis tarp didesnių bangų yra sunkiau įžiūrimas iš karo laivo, kurio pabūklai jį pasiektų iš toliau, nei tai būdavę anksčiau, o laivo vėliavą “savas-svetimas“ derėjo leisti atitinkamai identifikuoti irgi iš toli ir daug anksčiau.

Aš net lažinčiausi, kad anglai savo jachtose pirmieji ir pradėjo ensinus kelti po gafeliu, kad iš toliau matytųsi – jų laivynas vienvaldiškai viešpatavo jūrose nuo Trafalgaro mūšio laikų iki pat Pirmojo pasaulinio karo, tad pakliūti po friendly fire net ir netyčia nesinorėjo, o jūrose kranto naujienos, kas ten kokį karą kam paskelbė ar ką kokia valstybė numatė įstatymais prižiūrėti, elementariai vėluodavo. Juolab, kad laivas be vėliavos yra prilyginamas piratui, o Didžioji Britanija jūrose prižiūrėjo tvarką – iš esmės, tai labiausiai dėl savo merkantilinių interesų, saugodama prekybinius kelius.

Tad sumals iš toli, o tik po to paso paklaus priplaukę. Ypač karališkoji muitinė, kuri kariavo tikrą karą su iždo “konkurentais“ – kontrabandininkais, lydimą susišaudymų ir netgi pareigūnų žiaurių nužudymų. Todėl daug saugiau yra laikytis tvarkos ir nedaryti ginkluotiems laivams jų teritoriniuose vandenyse problemų, nes po to gal nebus kam ir apskųsti…

Nors gal jie ir turėjo savų sumetimų, bet priežastis, manau, akivaizdi.

Ir jau šitą paprotį kelti laivo vėliavą po gafelio noku galutiniai įtvirtino XIXa.pab.-XXa.pr. jachtų konstruktoriai.

America’s Cup-1899 metai: “Columbia“ pirmauja prieš “Shamrock“ (dail. A.D. Blake, iš adblake.com)

Akivaizdu, kai galinio stiebo apatinis buomas (dzūk. groto gikas) labai dažnai jau tapo išsikišęs gerokai už laivagalio (dzūk. achterio), tai halso metu, kuomet jis pereidavo per laivo ašinę liniją, galėjo paprasčiausiai nušnioti ilgesnį flagštoką. Norint, kad to neatsitiktų, derėjo arba daryti flagštoką labiau palinkusį į galą (esu matęs nulinkusių labiau nei 45 laipsniai, ir tai neatrodo taip šauniai), arba trumpesnį, tad kabinti mažesnę laivo vėliavą.

Tačiau šiuo atveju galioja tam tikri irgi ne tik proporcijų, bet ir vėliavos išmatavimo standartai, kuomet mažesnė už minimalius, lyginant su laivo ilgiu, ne tik kad nesimatys, bet ir atrodys kaip damos nosinaitė, padykusio vėjo išplėšta šiai iš dailių rankyčių ir maskatuojanti, užkliuvusi už kliūties. Jokiam to meto laivės savininkui toks šykštumo demonstravimas tuomet buvo nepriimtinas (kaip sakoma, turčiai turi savo keistumų).

Ir kol besivaržantys laivai ėmė identifikatorius siūti ar piešti ant pačių burių, po gafeliu plevėsuojanti laivo vėliava, kaip ir vėlukas stiebo viršūnėje, buvo vieni iš atpažinimo iš toli ženklų, nors tai nereiškė, kad visos jachtos buvo tik tokios, nes kiek vėliau ir pats gafelinis takelažas pakeistas į bermudinį (todėl flagštokas saugiau atsidūrė išilgintame laivagalyje).

* * *

O kaip dabar yra jachtose?

Kaip ir dar išlikusiuose burlaiviuose: dažniausiai laivo vėliava kabinama ant flagštoko laivagalyje (angl. steaming ensign), nebent apiburinimas būtų ne bermudinis (trikampės Marconi tipo burės), o gafelinis – tuomet ją dera iškelti po gafelio noku, esant iškeltai burei. Jei laivė turi nedidelį stiebą gale (kečas arba jolas), tuomet šis dažniausiai tarnauja ir kaip flagštokas.

Sportininkai buriuotojai įvedė ir kitą madą – kabinti vėliavą kiek virš galvų aukščio ant achterštago (galinės stiebavirvės), kurio anksčiau, vyraujant tik gafeliniam takelažui, paprasčiausiai net nebūdavo (stiebą iš galo palaikydavo bakštagai – dvi galinės stiebavirvės, einančios atgal nuo stiebo į laivo bortus).

Sportininkus suprasti galima: jachtų nacionalinė priklausomybė paprastai dabar jau žymima labai aiškiai šalies raidiniu kodu ant burės, o ir neretai pačios jachtos registracija būna tik formali (šalies vėliavėlė – nedidelė ir simbolinė), nes jų įgulos dažnai yra tarptautinės.

Manau, kad multinacionalinės bendrovės, seniai tapę nebe šalių atstovėmis, o global brands, ne tik kaip pasaulinių regatų ir lenktynių rėmėjai savo logotipus mieliau išsipieštų ant burių, nei kad žaistų su tomis dar nacionalinėmis vėliavomis, nes dabar svarbiau Rolex, Audi, Louis-Vuitton, Ericsson ar Puma, o ne Šveicarija, Vokietija, Prancūzija, Švedija ar JAV. Kažkuria prasme, tai netgi artimiau olimpinės chartijos dvasiai neskatinti tautų varžymosi, o šlovinti pačių sportininkų pasiekimus (jei žiūrėtume į rėmėjus kaip komandų savininkus, nei kad komercines įmones).

Rolex šalies jachta (iš superyachttimes.com)

Taip vėliava padžiaunama paprastai nejudamai ir jau nebekilnojama 8 valandą ryte bei nenuleidžiama saulėlydžio metu: ir jachtklubuose saulės laidą nustota žymėti signalinės patrankos šūviu, ir ponai jachtsmenai kilme nebe iš džentelmenų, o iš prastuomenės jau ateina su atitinkamomis prasčiokiškomis ar bent jau paprastesnėmis manieromis. Be abejo, jau ne tik sportinės, bet ir čarterinės jachtos laivo vėliavas turi tvirtinamas prie šios galinės stiebavirvės (o tai dar pames kur pakeliui…).

Etiketo snobo požiūriu – atrodytų, kad taip pakabinta ant achterštago vėliava yra tarsi nuleista gedului, jei jachtos stiebą laikytume flagštoku.

Tačiau neskubėkite taip iškart teisti! Atvirkščiai, gedint šioji iš kiek aukščiau galvos aukščio (žemutiniojo trečdalio), achterštagu užkeliama kaip tik aukštyn – į pirmąjį trečdalį nuo stiebo viršūnės. O ant flagštoko kabinama vėliava dažniausiai gi gedulo, nuleisdami “pusei stiebo“, kitaip ir nepavaizduosite, jei to prireiks – kotas paprasčiausiai bus per trumpas, o merkti laivo vėliavą į vandenį ar leisti variklio išmetamosios dujoms ją teršti yra šiukštu.

Bet už tai saliutuoti su flagštoko vėliava vis dar galite (va, ar jus tik šiais laikais supras – čia jau kitas klausimas…), kaip reikalaudavo senasis vėliavų saliutavimo etiketas: derėtų tuomet ištraukti vėliavą su visu flagštoku ir pakelti ją horizontaliai iki peties aukščio, nukreipus vėliavą link galo (kilvaterio kryptimi), o po to įdėti atgal į flagštoko laikiklį. Laivo vėliavos, kurios iškeltos stiebuose ar po gafeliu, tokiu atveju yra nuleidžiamos trečdaliu savo aukščio ir po to pakeliamos atgal.

Saliutuoti galima jachtoje ir taip – iš 24-tosios Antigua Classic Yacht Regatta (iš toffsworld.com)

Ir va su tais gafeliais ne viskas taip ir paprasta, nebent, laivas plaukia, ir tuomet geresnės vietos, kaip po šio noku, nerastum. Juolab, kad, skirtingai nuo bermudinės, gafelinė yra platesnė ir savo plotu paprasčiausiai užstoja laivo vėliavą, jei toji plevėsuoja ant flagštoko – dar viena priežastis kelti ją aukštyn.

Mat nuo burlaivių amžiaus, gafeliai dabar konstrukciškai yra dažniausiai “mažylių tipo“ (nes pradėta naudoti mažuosiuose burlaiviuose ir ypač jachtose) – burė gafeliu užkeliama aukštyn nuo giko (buomo), o gafelis savo atramine šakute juda stiebu aukštyn. O va anksčiau gafelis būdavo į stiebą įtvirtinamas nekilnojamai savo atraminiu galu tokiu pačiu principu, kaip ir gikas, todėl burė, atrišus jos apatinį kraštą, ant jo būdavo sutraukiama kaip užuolaida link gafelio skersės ir stiebo.

Senasis gafelio tipas ant mažojo burinio laivelio (dail. Jan van de Capelle, iš fineartamerica.com)

Iš to ir kilo nepasitenkinimas, kuomet parašiau, kad stovėdamas uoste “Brabander“ laivas (tiesa, angliškai jie Klaipėdos universiteto tinklalapyje laivą vadina kažkodėl “valtimi“, o ne “laivu“ – go figure, t’skant, nors žodyne lyg ir rastum ship geriau atitinkantį žodį vessel, o ne boat, nebent apie COLREGS esi tik girdėjęs, o ne jas skaitęs) tampa nebe burlaiviu, o motorlaiviu. Kodėl?

Ypatingai tokiems, kurie vaikystėje uoliai lankė bokso treniruotes, turiu save pacituoti:

Perfrazuoju dar kartą, nes matau, ne visi įsikerta iškart skaitydami tekstą (pažinoti raides – dar nereiškia mokėti perskaityti, kas jomis užrašyta): ne pati ensino padėtis bloga, o tai, kaip jis susišaukia su kitomis laivo vėliavomis ir vėliavėlėmis! Galop, kaip sakiau, galeonai irgi nekabino šios vėliavos po įstrižu viršutiniu buomu (mat buvo ir net ne gafelis, o lotyniška burė su rėja), nors “Brabander“ iki galeono – kaip mano “tūzikui“ iki kelto į Smiltynę.

O tiems, kurių akutės kraujo pasruvo, todėl ir ši pastraipa pasirodė per ilga perskaitymui, tai perfrazuosiu dar trumpiau: perkelkite vėluką (angl. burgee) nuo bušprito į jam prideramą vietą, ten iškeldami tvirtovės vėliavą (dzūk. giuis, angl. naval jack) – ir niekas pirštu į tą “Brabander“ nebadyzzz! Kadangi jau daviau paaiškinimą, kur ir kaip ką dera sukabinti, tai nesiplėsiu, ypač, kai kapitonui ir taip gražu, kaip yra, o aš kas toks, kad čia aiškinčiau?…

Man tik, kaip sakiau, vis tiek smalsu, kaip gi vyksta ta vėliavos perkėlimo nuo flagštoko po gafeliu ceremonija ir atgal, esant laivui eigoje? Nes gi supa, ir vėjas pučia – neduoktudiev, dar laivo vėliavą pamesi!… Kita vertus, jei laive yra patyręs ensinas, tai jam nebaisu ir taip perkelinėjamas ensinas.

Joshua Slocum prie suskleistos gafelinės burės (iš mikemartelsbooks.blogspot.com)

Žodžiu, dabar yra, kaip yra – tenka taikstytis su šio tipo gafelio konstrukcija, jei nori ne tik etiketo paisyti, bet ir leisti laivo vėliavai būti matomai tiek stovint uoste, tiek ir jam plaukiant visomis burėmis jūroje, ar – bent jau, pagrindinę didburę (dzūk. grotą) išskleidus.

Kitiems gi buriuotojams – viskas aišku: klasikinėje jachtoje ir kruizinėje, jei netingi, tai įsirengi laivo vėliavai flagštoką, o jei esi aršus sportininkas – erzini snobus nosinės dydžio nacionaline vėliavėle, padžiauta ant achterštago. Svarbu, būtų laivė ar laivas, ant kurios tą laivo vėliavą kabinti reiktų. Nors va jau komentare Bitlas primena: iš tiesų, yra regatų, ir jo mylimoji Gotland Runt viena jų, kur laivo vėliavos iškėlimas varžybų metu rodo, kad jachta iškrenta iš varžybų, nebesivaržo.

Na, o burvaltės, valtys ir visas kitas plaukiojantis ir vėją besigainiojantis mailius iš viso laivo vėliavų ir neturi, nes turškiasi pakrantės arba vidaus vandenyse. Visko, ko jos nusipelno, tai tik vėluko (nebent valtis yra kažkuo ypatinga savo svečiu – tuomet ne jos, o jo garbei gali būti keliama ir atitinkama laivo vėliava).

Bet apie vėluką – jau kita istorija.

* * *

Bet šituo šios temos formaliai ir nebaigsiu, nes pratęsiu vėliau keliomis kryptimis, papasakodamas apie vėluką, apie Lietuvos KJP vėliavą, ir apie jachtos vėliavą kaip laivo vėliavą. Užsukite.

Reklama
Standartinis

12 komentarų apie “Apie laivo vėliavą (3)

    • Skipper.LT parašė:

      Taip, reikėjo įrašyti – pamiršau. Pakoreguosiu šiek tiek. Nes dabar regatose iš tiesų naudojamos tik “battle flags“ – “kovinės“, jei iš viso naudojamos, o jas dažniausiai netgi kabina ne gale.

      Patinka

  1. SauliusT parašė:

    “ užsukite“ … . Čia niekaip išeit nepavyksta ! Jei taip realiai pas patį svečiuose, tai manau šeimyninių nuotraukų albumas nepadėtų, reiktų su kokia rimtesne enciklopedija vožtelti, kad išsinešdinčiau 😀
    Tinka visi straipsniai, kiekvienas savaip: vieni pralinksmina, kiti suteikia kokios tai info. Dar kitas žiūrėk priverčia “pagūglinti“, pasitikrinti ar tikrai tai galėjo būti.
    Taip kad prašom rašyti, nesikuklinti, o bent jau vieną skaitytoją tai garantuoju ! “ Так держать“ tsakant.

    Patinka

  2. Vėjas parašė:

    … sportininkai buriuotojai įvedė ir kitą madą ??? !
    Deja, Vėliavos nešimas tai nėra mada, tokiai “madai“ lenkai naudoja žodį “nechliujstvo“ (prašau sugalvoti mūsišką terminą, nepakenktų ir keiksmažodis).
    Nesinorėtų, kad skaitytojai sektų nevalyvų “sportininkų“ pavyzdžiu, yra jūrinės tradicijos ir jų privalu laikytis (taškas).
    Tai ypač svarbu mums – siekiantiems, kad Lietuva taptų jūrine valstybe.
    Juk taip Jus mokė kolega Artūras.

    Patinka

    • Skipper.LT parašė:

      Kai aš ką nors kategoriškai (kitų nuomone) teigiu, paprastai dar ir argumentuoju. Šito pasigedau komentare, nes kategoriškumo tai apstu, bet jis man įspūdžio nedaro ir neįtikina.

      Patinka

  3. gramas parašė:

    Manau, kad burlaiviuose aukščiausias stiebas buvo rezervuotas komunikacijai signalinėmis vėliavomis, todėl ensinas ten ir netilpo. Nulūžimas, kaip sakai, neprieko.

    Patinka

    • Skipper.LT parašė:

      Ne. Manymas nelaiko vandens:

      1) signalinės vėliavos nekeliamos iki stiebo viršaus, todėl jo ilgis kitų stiebų atžvilgiu daug reikšmės neturi – aš apie tai rašau labai aiškiai, kalbėdamas tiek apie dūmus, tiek ir apie galvos užkraginimą (kas ten viršuje tą signalą matys, kuomet signalai yra aktualūs ne toliau kaip iki 1 mylios, o linijinėje rikiuotėje laivai dar arčiau būdavo?);

      2) signalinės vėliavos keliamos iš škancų, kur yra “komandinis punktas“, o juose ne būtinai turėtų styroti aukščiausias stiebas.

      Patinka

  4. dederomas parašė:

    oh tas jaunatviskas maksimalizmas, tolerancijos ,pakantumo stoka, kitu nuomoniu nepaisymas ir savo nuomones kategorigkumas….beda..
    .

    Patinka

  5. cekavas parašė:

    Laba. Labai idomus straipsnis, dekui autoriui. Straipsni radau ieskodamas atsakymo kur reiktu kelti Lietuvos veliavele plaukiant kitoj saly registruota jachta, bet igula lietuviska. Konkreciai parplukdant nupirkta i Lietuva. Bet manau kad aktualu butu ir nuomotoj? Maciau rusus iskelus po kairuoju zalingu, bet kaip ir netiktu…

    Patinka

    • Skipper.LT parašė:

      Laivo vėliava (ensinas) keliama tos šalies, kurios šalies uoste laivas yra registruotas. Jei nupirkta Švedijoje, bet dar nėra Lietuvos registre, tai vėliava turi būti švedų.

      Po dešiniu keliama tos šalies, kurios vandenyse svečiuojamasi (jei ne namų). Čia keliama paprastai ir jachtklubo, kuriam laivė priklauso, vėlukas (burgee). Tradiciškai jis keliamas stiebo viršūnėje, bet kadangi ten dabar vindeksai, tai keliamas jau po skėtikliu (iš pagarbos šaliai, jis kabinamas žemiau šeimininkų vandenų vėliavos, tačiau faktiškai turėtų būti virš).

      O po kairiu – viskas, ką nori, tame tarpe ir nacionalizmą galima demonstruoti ir išsikelti tautines (ne valstybines) šalių vėliavas. Kadangi Lietuvoje su heraldika mužikams Seime ne visai tvarkoje (kaip ten parašyta Basanavičiaus – “kol atsikvošės“), tai Tautinę vėliavą keliam, nes ji ir valstybinė, o kai kurie kelia ir Vyčio vėliavą, nes toji “šiaip sau“ (tik tiek, kad ji yra giuisas – laivyno ir tvirtovės vėliava, tad nederėtų laive kiloti). Svarbu, kad kairiojo borto vėliavos ir vėlukai dydžiu neužgožtų laivo vėliavos ir dešiniojo borto vėliavų bei vėlukų.

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s