Taisyk !@#$%^ žodžiui kelią!

– Miau-miau! – pasakė Brisius.

– Tau čia dabar kas? – nustebęs perklausė Sargis.

– Ai, mokinuosi užsienio kalbos… – pasiteisino pirmasis.

* * *

Ir vėl balandžio 1-oji, tad šio Apriliaus proga aš nusprendžiau kiek kitaip papokštauti, o ne kaip pasirenkama dažniausiai ką nors sumeluoti. Juolab, kad ką čia jums primeluosi – dar imsit ir patikėsit.

Bet aš tikiu, kad humoro jausmo mano skaitytojams nestinga, todėl šiandien šitos dienos proga deramai bus įvertinta ir ši tema – apie… keiksmažodžius.

Taip, nesikeikiant, būtent – keiksmažodžius!

* * *

Juk kokia kalba bebūtų, bet ji nėra vien literatūrinė – rašytinė ir spausdintina.

Yra dar šnekamoji, o skirtingi socialiniai sluoksniai turi skirtingai vartojamą kalbą (inteligentai gal nevadina savo šnekėjimo manieros slengu, kaip kad kokie prasčiokai, suprask, ištisai ja varo, tačiau tai nereiškia, kad jie kalba vienintele teisinga kalba, nors tūlas jų taip ir mano – klysti žmogiška, brangieji jūs mano!), kaip ir skirtingos profesijos turi savus profesinius žargonus, kurie nebūtinai palydimi keiksmais. Tiesą sakant, žargonas ir nėra keiksmažodžiai, nors kai kam neraukiančiam iš šalies taip ir atrodo.

Iš tiesų, tai keiktis moka ir inteligentiškas žmogus, tik jo keiksmai yra kitokie, nei, tarkime, autošaltkalvio (neturiu nieko prieš “žmogėdras“!) vartojami kasdienėje šnekamojoje, ar kai skaudžiai užsigauna kokį pirštą. Taip, kultūringu save laikantis žmogus stengiasi savo mintis irgi išreikšti kultūringai, o savo emocijas apriboti bent jau padorioje kompanijoje damų neverčiančiais parausti žodelyčiais.

Nors ką aš čia: yra ir damų, tiesą sakant, visokių, o didžiausio blevyzgotojo ne tik ausys, bet ir kai kas kelnėse nuvystų, jei paklausytų, kaip jos sugeba kitąkart tarpusavyje aptarinėti pikantiškus reikaliukus beigi dalykėlius (galop, bent dviejų ar trijų iš penkių skandalingiausių sekso romanų autorystė priklauso irgi moterims, ne vyrams, o tiedu dveji iki šių – irgi turėjo kilmingųjų aristokratų titulus, tad čia stereotipas apie nekultūringus vyriškos lyties žemo socialinio sluoksnio ir išsilavinimo padarus bliūkšta, ar ne?…).

Tik tai nereiškia, kad, kalbėdamas pakilia, švaria ir literatūriška kalba, būsi suprastas to, kuris įpratęs daiktus vadinti “pirdūlinomis“ arba kitokiomis “jovinomis“, nors gal kur ir bus kada jis matęs sename vadovėlyje savo amatų mokykloje tokius keiksmažodžius, kaip “veržlėraktis“, “poveržlė“ ar “indukcinė ritė“ (nu če babina, karočie).

O juk kitąkart dera komunikuoti ta kalba, kuria žinutės priėmėjas supras – jei iš tiesų nori, kad jis suprastų.

Kaip yra užsienio kalbos užsieniečiams (o jūrininkai naudoja tarptautiniu mastu suderintą anglų kalbą, kur itin literatūriškai praprususiems angliškai bekalbantiems daugiau galimybių paprasčiausiai nepaliekama, ribojant žodžių kiekį ir reikšmes), taip yra ir tam tikra šneka skirtingų socialinių sluoksnių žmonėms. Iš tikro, tai profesionalo labai savo menkomis jo profesinio žargono žiniomis nenustebinsite, bet jis ir taip supras – kaip menkiau praprususį supranta toliau pažengęs ir patyręs kokioje nors srityje (taigi, nusileidžiama iki nesuprantančiojo lygio, o ne tikimasi, kad anas kažkaip savaime pakils?).

Aš tikrai nepamiršiu, kaip teko sovietinėje armijoje duoti komandas literatūrine rusų kalba uzbekui, ir jis pareiškė, kad “nie ponimatj“ (rus. “nesuprasti“). Priimdamas natūraliai iškart tai kaip iššūkį ir todėl pažvelgęs į jo akis aš vis tik pamačiau, kad veikiausiai čia jis manęs netrolina nemausto – jis rusų kalbą praktiškai tik pradėjo suprasti būtent jau armijoje, nes iki tol “bendranacionalinio bendravimo kalbos“ (taip sovietmečiu vadinta rusų) nelabai iš tikro ir mokęsis. Teko pereiti prie jam jau įprasto išmuštruotojo žargono, palydint necenzūriniais išsireiškimais raktinius žodžius: “švabra“, “tazik“, “polotior“, “poly protiratj“ bei “ušuršatj“ (“tvaju matj za nogu!“).

Tačiau keiksmažodžiais komandas ir savo “genialias“ prakalbas prieš rikuotę pastiprindavo visi be išimties, o tarnavau aš per dvejus metus dviejose skirtinguose daliniuose skirtinguose Rusijos miestuose, mūsų atskirojo bataliono karininkai (vienas kuopos vadas labai mėgdavo “blynus“) – nenuostabu, kad jaunasis karys iš saulėtojo Uzbekistano medvilnės plantacijų, pakliuvęs į prestižinį (sic!) karinį dalinį, kuriam įsakymus į dembelį netgi ne SSRS Gynygos ministras pasirašinėdavo, tai nelabai galėjo kitaip ir suprasti “fošystinio pribalto“, išsireiškusio Antono Čechovo ar Fiodoro Dostojevskio gimtąja kalba (kadangi tų dviejų nepažinojau asmeniškai, tai esu susipažinęs tik su jų literatūriniu paveldu), kuri uzbekui galėjo skambėti lygiai taip pat, kaip kokio vokiečio Getės ar Šilerio arba “labusų“ Donelaičio ar Biliūno (jei jis tokius autorius ir būtų iš viso girdėjęs).

Tiesa, man pernai ir Graikijoje jau savi sakė, kad nesikeikčiau vartočiau paprastesnius angliškus išsireiškimus vietoje tų malonybinių mandagybių, nes čiabuviai pameta mintį, kol aš baigiu sakinį su visais would, could, please, kind, appreciate, sincerely ir thank you very much indeed.

O iš tiesų ir neprireikė, nes Graikija yra relakso šalis (ir tik užsistresavę ir mūsų tautiečiai ten prastai jaučiasi, kai stengiasi visus perauklėti pagal prūsišką Ordnung_ą ar savo supračių, kuomet vietiniai svarsto, kad jie nėra lazy, bet iš tiesų just relaxing) pavartoti keikiamosios anglų kalbos, kurioje išsireiškimų moku, užtikrinu, ne mažiau, nei šiose platumose taip vadinamai “antrąjai rusų kalbai“ – motininei (rusiškai išsireiškimas “maternyj jazyk“ yra žodžių žaismas, kur šaknis “matj“ reiškia “motiną“ arba “keiksmažodį“ – go figure, kas tiems rusams kalbos daryboje galvoje iš tiesų dėjosi, kad taip nutiko). Tikrai, ko čia parintis, nu?

Aš iš tiesų nesu prieš keiksmažodžius. Man šypseną kelia tie apsimestiniai “inteligentai“, kurie teigia, kad “kultūringam žmogui nedera keiktis!“ – jie paprasčiausiai turi skurdesnį komunikavimo žodyną (a gyrdž, bachūrai?), ir tiek.

Kas reiškia, yra dar ir siauro proto (nes žodžiais mes reiškiame mintis) – ir tai galioja abiem atvejais: ar tik ištisai keikiatės, kaip statybose įpratę (“nafiga dafiga nafigačinai, figačink nafig!“), ar tik pliurpiate perdėm (kirtis ant ė, husarai!) literatūriškai pakylėtai, tarsi internatinėje švč. Nekaltos Mergelės Marijos Celibatietės skaisčiųjų mergaičių progimnazijoje, nagrinėdami Salomėjos Nėries romantinę lyriką. Nes iš tiesų ir vieni, ir kiti yra įgalūs susišnekėti tik su savo rato žmonėmis bei tais iš žemesniojo, nei jie patys, sluoksnio, kurie ir kuomet teikiasi juos suprasti.

Bet kadangi nėra įvaldę tos “prasčiokų kalbos“ (pamenate, o juk lietuvių kalbą kažkada taip paniekinančiai lenkų ponai vadino “mužikiška“?…), tai jie niekuomet ir nekalbės su jais kaip su lygiais, o situacijos tikrai gyvenime būna tokios, kad ne visuomet ponaitis “iš aukštuomenės“ negauna į knyslę tik todėl, kad jis, suprask, “kultūringesnis“ (ar kad jį saugo įstatymai bei kažkokios “civilizacijos ar bendros kultūros taisyklės“).

Kitąkart būti kultūringu (pagal taip manantįjį, aišku) reiškia iš tikro būti pasipūtusiu snobu, kuris prašosi, kad jam atliktų kumščiu, batu arba kokiu kietu daiktu dantų protezavimo parengiamuosius darbus už tą jo nepagarbą “garbingai susirinkusiai visuomenei“, kad ir kaip ji snobui atrodytų “žemo lygio“ ar visiškomis “padugnėmis“.

Nesakau, kad visus reikia gaidinti arba, atvirkščiai, prisitaikėliškai nusileisti iki žemiausio bendravimo lygio. Bet dalis pagarbos pelnoma ne pasipūtusiomis manieromis ir demonstruojama intelektualia iškalba, net jei manote, kad šių manierų demonstravimas yra laikytinas sektinu aniems, prasčiokams, pavyzdžiu, kadangi savo aplinkoje esate įpratę taip elgtis. Deja, kaip mėšlinais ilgaauliais nedera po parketą žirglioti, taip ir rausvi puantai nėra tinkamas apavas arklidėse eiti savo žirgą sušukuoti, kad ir kaip šauniai mokate juo risnoti.

Taip yra ir su kalba, ir keista, kai to nesuprantama arba, manyčiau, demonstratyviai, ir taip keliant savo menamą savivertę (suprask, kiti yra “žemiau“, nes “nepadoriai išsireiškinėjantys“), suprasti atsisakoma. Ir kaip sakė čia minėtasis Aleksėjus Peškovas, žinomas geriau kaip rusų rašytojas Maksimas Gorkis Antonas Čechovas, tai žmoguje viskas turi būti gražu, ar ne (toks lozungas kažkurioje mokyklos klasėje virš lentos kabojo – estetai, o ne pedagogai, tiesiog!)?

O grožio ir harmonijos įspūdis kyla tada, kuomet viskas tarpusavyje dera: apranga, manieros, kalba – nes antraip galioja patarlė: “sutiko pagal rūbą – palydėjo irgi blogai“.

Kartais dirbtinis siekis to perdėto kultūringumo nususina kalbą ir nužudo mintį. Ranką prie širdies pridėjus: smagiau skaityti Baltušį ar Gavelį, tarkime? O gal pasakysite, kad pastarąjam stigo išsilavinimo?…

O kuri geriau rašė: Žemaitė ar Ivanauskaitė? O tikrai “mouči, boba, ba tuoj gauni į snukį“ yra įkvėpimą skatinantis inteligento ir kultūringo žmogaus skaitalas, nei kad jaunos moters šėlstančių hormonų sąlygotos erotinės fantazijos apie raganą ir beprotiškos aistros vertą inkvizitorių, ir kaip ten juodu…?

Priminti, kuri yra literatūros klasikė? Jus jos kūriniais netgi nuo mokyklos suolo praprusins ir prakultūrins. Prievarta. Vargu bau, ar po to norėsis antrąją iš viso ir savarankiškai skaityti.

Ir nustebtumėt, tikrai ne “Radioshow“ kaltė, ir ne “prie ruso“ buvo vien tik literatūrinė kalba, nes žodį “nuopisa“ visai atvirai išspausdino išverstoje kažkokio amerikiečio (aha, matyt, šitie ir yra kalti!) fantasy stiliaus parodijoje apie princesę ant stiklo kalno dramblio kaulo bokšte visiškai literatūrinis ir akylą sovietinę cenzūrą GlavLit praėjęs vienas iš respublikinių žurnalų (berods, “Švyturys“ – tuomet tokio alaus gal ir žinoma plačiai nebuvo, tad kėlė visai padorias, netgi, sakyčiau inteligentiškas, o ne liumpeniškas, asociacijas), ir dar gerokai iki perestroikos, ką jau ten Sąjūdžio!…

Netgi kalbininkai atlaidžiai linguoja galvelėmis, kai politkorektiškumo ir įskiepyto prievartinio taktiškumo (mandagumą galima išmuštruoti – meškos ir ant dviračių išmoksta, antai, važinėti) žmonės krūpčioja nuo puikaus lietuviško ištiktuko “pyst!“ (va su i – būtų gal nelabai padoru…).

Bet tai, dievuliau tu mano, nesikeikiant, ką jie iš linksmakočio padarė?!

Todėl noriu apginti keiksmažodžius – jie tokia pati sudedamoji ir neatsiejamoji mūsų kalbos dalis, kaip ir bet kokie kitokie jos žodžiai: daiktavardžiai, veiksmažodžiai, įvardžiai, būdvardžiai ir t.t. Tiesiog dera žinoti (o išsilavinęs žmogus ne tas, kuris žino tik ribotai), kuomet kurią žodžių grupę, ir kaip dera vartoti. Vulgarumas irgi turi savo vietą po šia saule, ir jei šikat rozmarinais, tai, kaip bevartysit, bet ne rozmarinai čia yra svarbiau.

Kitas deklaruoja esąs pacifistu tik todėl, kad bijo gauti į knyslę, o ne kad būtų iš vidaus taikus ir nekonfliktiškas (nepainiokite to su konformizmu ir apsimestiniu politkorektiškumu, ar viso kuo natūraliausio abejingumo su kilniai deklaruojama tolerancija!). Taip ir su tais psichosomatiškais trūkčiojančiais nuo gamtos reiškinio “krituliai su ledais“.

* * *

Savo profesinį žargoną turi, aišku, ir buriuotojai (kam aš čia ne vieną temą jau esu skyręs).

Ir jei regatos metu vyrukų kompanijoje liejasi jaustukai, ištiktukai ir nukreiptukai, būdingi motorizuotiems vežikams (turiu su kuo lyginti: be rusų kariuomenės, dar esu šiek tiek dirbęs statybose, apsaugoje, sunkvežimio vairuotoju bei baigęs automobilistų mokyklą tuomečiame Kapsuko DOSAAF, ir turiu KamAZ vairuotojo pažymėjimą), tai dar nereiškia, kad jie visas virveles tik falais (hm…) vadina.

Man gal tik gaila, kad dėl to iškreipto puritanizmo suvokimo gimtosios kalbos vartosenoje tūlas įsikalė į galvą, kad jau jis netgi gimtąja nebesugebės teisingai pakalbėti (neduoktudiev, kokią nors kirčiuotę supainios!). Tai ko jau tikėtis, kad keiksis gražiai gimtąja kalba, literatūriškai, deramai ir ne mažiau šmaikščiai, sodriai, svariai, stipriai, ekspresyviai bei taikliai?

O ir minčių raiška bei slengas, deja, tokie patys skurdūs, nes kilmė ir šaltiniai akivaizdūs – aišku, seni sovietiniai filmai, nes vakarietiški yra neprieinami dėl kalbos barjero, o gimtąją kalbą tiek vertina ir gerbia, kad šiukštu ja ką nors vulgaraus pasakyti, naudojant tik svetimybes ir rusicizmus. Gal todėl ir nususinam tą savo kalbą, prikišdami visokių žodelyčių nuo ruso, lenko ar dabar jau ir anglo? Ar čia tikrai pats toks tinkamiausias būdas lietuvių kalbą apsaugoti, nesuprantu?

O va jei dar ir tą keikimąsi imti ir padaryti labiau artimu mums, buriuotojams? Pagal visas buriuotojiškas ir marinistines tradicijas (kikenu, kai po nepilno amžiaus bus rašomi moksliniai darbai, kuriuose nagrinėjama ši nenorminė tautosaka, pagrindžiant teiginį, kad Lietuva – jūrinė valstybė nuo seno)?

Kam keiktis šiaip nepriimtina, tas gali toliau nebeskaityti (nors abejoju, ar pajėgė tekstą įveikti iki čia).

Kas ima abejoti ar nori į keiksmažodžių vietą gyvenime daugiau pasigilinti ir pagaliau nusikratyti mamyčių, auklėtučių, mokytojyčių ir panašių gero linkinčių -yčių, -aičių, -iūčių bei -ienių įbrukto nuo vaikystės nepilnavertiškumo komplekso – rekomenduoju Penn and Teller: Bullshit! (o taip, ten keikiamasi, ir netgi ši dalis yra skirta būtent keiksmams).

Na, o kas pavargo nuo svetimybių – velniop, skaito sau ramus toliau, nes blogiau tikrai nebus, nei yra.

Suprantu, kad nebrendylos dalį čia pateiktų išsireiškimų įsidės į savo atmintinę – nieko tokio, nes aš jų ir taip neperauklėsiu. Kiti, manau, paskaitys ir smagiai pasijuoks, o gal ir papildys savais išsireiškimais.

Jei kas bus imta vartoti vietoje svetimybių ir nuvalkiotų vulgarybių – manysiu, kad keikiausi čia ne veltui. Juolab, kad vieną ar kitą išsireiškimą jau esate sutikę mano įrašuose (ir ką – gyvi dar?). Ne visi mano sugalvoti, o kai kurie – adaptuoti. Prie kai kurių pridedu paaiškinimą dar nepraprususiems nepraustaburniams. Ir, be abejo, ne visi išsireiškimai yra tik keiksmai – yra šiaip vaizdingesnių žargonizmų, tad jei prigis, tai aš tikrai tik pasidžiaugsiu. Pradžiai pasitenkinsiu tik 100 žodžių.

Norintys gi čia mane paauklėti, papamokslauti ar kaip nors pademonstruoti atlaidų globėjiškumą iš savo papje-mašė varpinės su porcelianiniu naktipuodžiu vietoje varpo, parišto rausvais bantukais – išsirenka tinkamą išsireiškimą žemiau ir jį sau prisitaiko:

* * *

1. Antifūlingo liekana!
2. Apsivožk overkiliu [ir nebeatsiversk]!
3. Ar tave tėvas futštoku darė?
4. Aukštyn krancais = “aukštyn papais“, apsivožti aukštielninkam
5. Baltijos krabas – sako, krabai, sumesti į pintinę, vienas kitam išlipti neleidžia, todėl jų galima ir neuždengti.
6. Birbink sraigtą! – (bent trys reikšmės, naudoti pagal supračių)
7. Brašpiliu per kuprą!
8. Brūžink inkarą! = užsiimti bergždžia veikla (t.p. masturbacija)
9. Bureiva – (paniek.) =“captain moron“
10. Bušpritas tau į achterį, kad kelnės nesmuktų!
11. Čiulpk mūringą! – paprastai mūringas yra glitus, nes po vandeniu esantis švartovas, kuris apauga žolėmis ir geldelėmis
12. Čiulpk rumpelį!
13. Deviaciją kalibruoja =“trina mergoms lazankes, kabina makaronus (ir mergas)“
14. Eik bujom! =“kad kelelis nedulkėtų“
15. Eik menkių šerti! – palinkėjimas apsivemti, susirgti jūros liga
16. Eik silkių sūdyti!
17. Eik tu achterin! – siuntimas į paskuigalį pasturgalį
18. Eik tu brasais! =“eik šniūrais“
19. Eik tu naktouzo poliruot! – pasiuntimas į rusišką lytinę kelionę, siuntimas pasmaukyti
20. Eik žuvėdrų lesint! – siuntimas į pensiją
21. Futštoku silkes žvejoja =“mergas kabina“ (ir ne tik kabina)
22. Galjūnas – tavo draugas! =“kad vidurius paleistų!“
23. Gerai venduoja = girtas, nesugeba eiti tiesiai
24. Gerk triumo vandenį [pagiriom]!
25. Giku trenktas =“šlapiu maišu trenktas“
26. Graužk krancą!
27. Griūk į bročingą!
28. Halsuok iš čia!
29. Jo tėtė Rentgenas =“jam viskas dzin“ (santrupa PX tarpautiniu kodu tariama “Papa X-Ray“)
30. Kajučių magelanas =“buriuotojas lovelasas“
31. Kalmare tu su lampasais!
32. Keisk halsą! =“keisk temą“, “užnešė“.
33. Kieno futštokas ilgesnis? =“kieno ilgesnis linksmakotis?“
34. Kieno laive krancai? =“kas čia viskam vadovauja?“
35. Knechtų knechtas ir dar su klampe priedo! =“bukių bukas“, “bukumo įsikūnijimas“.
36. Kobiniu tau už žiaunos!
37. Kompasą nusausinęs – prisilakęs (kompasas būdavo užpildomas spiritu)
38. Kuiliažuvė – paprastai tai yra atrakcionas, kuomet buriuotojas velkamas kilvateriu, pririštas virve prie jachtos.
39. Locijos neskaitęs =“pasimetęs“, ne vietinis
40. Marsietis – dažnai praleidžiantis marso aikštelėje, dažnai besikariantis į stiebą.
41. Matuotis škertikais =“kieno linksmakotis ilgesnis“.
42. Medūza tau į gerklę!
43. Melžk ruonį!
44. Menkės šiknon, skumbrės uodegon!
45. Nemyžk į šturmę! = “nemyžk į batą“ (padrąsinimas)
46. Nemyžk prieš vėją, ba gausi gurkšnį! – (patarlė; o gal ir patarimas)
47. Netriesk planktonu! – nebijok, nepulk į paniką
48. Nesūdyk druskos – nepliaušk niekų, neužsiimk niekais
49. O, šimts rinda-bulingų!
50. Okliuzija tu, nelaiminga!
51. Pabučiuok undinės uodegon!
52. Pajodinėk jūrų arkliuku!
53. Pakasyk unguriui pažastį!
54. Pa[si]krovė balasto =“pakrovė malkų“, sumušė
55. Papasakok locmanui =“papasakok bobutei“
56. Papūsk į [rūko] ragą! =“papūsk į nosį“
57. Pareguliuok putensus =“knisk protą moterims“
58. Parumpeliuok – praeis! =“pasmaukyk – nurimsi“
59. Pasikark ant achterštago! [būsi laivo vėliava]
60. Pasikark ant topenantės!
61. Pasikasyk į zalingus! – tinka atsakyti, kai sako, kad jo “nekaso“.
62. Pasilenk – būsi stepsas.
63. Pasmauk pingviną! =“įrodyk, kad esi kietas“ – poliarininkų pokštas (čia atskira istorija, bus papasakota vėliau)
64. Pliauska – visiškai “žalias“ (angl. landlubber)
65. Po šimts silkučių!
66. Prapumpuok galjūną =“nuleisk vandenį“, užtektinai prikalbėjai
67. Prie putensų patraukė = užsimanė mergų
68. Prieš vėją nepaburiuosi – (patarlė; o gal ir išvada)
69. Pripirko silkių = nukabino merginas, kekšes
70. Priveržk putensus =“laikyk savo moterį ant trumpo pavadžio“
71. Protingas kaip knechtas! = bukas
72. Rifuok spinčių! = “filtruok bazarą“.
73. Ringuok liežuvį! = “prikąsk liežuvį“
74. Rumpelis tau į rankas =“vėliava tau į rankas“
75. Rupūže tu, dryžuotoji!
76. Sausainis = krantažmogis
77. Sekstantą kalibruoja = užsiima seksu
78. Siūbuoti klotiką =turėti lytinį aktą jachtoje, nuo ko ramioje marinoje matosi siūbuojantis stiebas (klotikas – stiebkepurė)
79. Sizigija kamuoja = jai PMS.
80. Stačia galva per bortą iš žemo starto =“na taip, leiskite įsibėgėti, taip ir puolu vykdyti“
81. Surifavo bičą – kažką “parišo“, “supakavo“ (pvz., į santuoką arba cypę)
82. Susikišk į runduką! =“susikišk subinėn“ (rundukas – daiktų dėdykla kokpite)
83. Susirink lagą =“ne tavo reikalas“
84. Švartovai nelaiko = “nervai nelaiko“, žmogus, išėjęs iš kantrybės
85. Švartuokis lagu – prisijunk prie mūsų, prie kompanijos
86. Tampyk šotą! = “pasmaukyk“
87. Tūkstantis velnių ir viena undinė!
88. Uostyk silkę! – (dviprasmis, turintis ir lytinę potekstę)
89. Uždaryk kingstonus! =“užsičiaupk“
90. Uždusink ungurį! = “pasmaukyk“
91. Užsitvok [dantim] į giką!
92. Vaikščiok lėjeriais! =“eik šniūrais“
93. Varinėja kilvateriais =“laksto paskui kažką“ (pvz. sijonus).
94. Varyk dešiniu halsu nevenduodamas! = duoti durniui kelią
95. Varyk farvateriu! =“staltiesėle tau keliukas”
96. Varyk pagal pelengą! =“varyk nurodyta kryptimi, nosies tiesumu“
97. Varo peteliške – varo “rėmą“ išskleidęs
98. Viskis, tango ir fokstrotas! =“WTF???“ angl. what the fuck???
99. Žalioji nepaleidžia =“serga jūros liga“
100. Žemiau falškilio =“viskas dzin“

* * *

“Dar vienas senas krancas ant pavargusio borto“ – Olandas apie Dėdę Romą.

Sakykit: na, argi ne gražus ir vaizdingas pasveikinimas, įstojus į klubą?

101. Senas krancas = “senas krienas“.

102. Plauk į „Dubingių“ kruizą – išsiilgusiems makaronų „po flotski“, tarybinių dešrų ir „sasyskų“ su natūraliais kanopų bei lignino priedais

103. Skaičiuoja planktoną – vemia per bortą

104. Neptūną šnekina – vemia per bortą

105. Ichtiandrą kviečia/maitina – vemia per bortą

106. Žuvis šeria – vemia per bortą

107. Ruonio šūdas – (kuršininkų priežodis)

.. ?