Salismiundė – 1609


Jei vis primirštat, tai aš dabar vis primenu: šiandien ir yra Salismiundė (dab. lat. Salacgryva) – 1609-ieji metai.

Jums tikrai nereikia būti istorijos profesoriumi Alfredu Bumblausku, nes tereikia prisiminti: šią dieną va tais metais LDK didysis etmonas Jonas Karolis Katkevičius (1560-1621), 1605-ųjų metų Kirholmo (dab. lat. Salaspilio) mūšio nugalėtojas (PR kampanija per visą Europą paleista tuomet tarptautine lotynų kalba kaip poena “Karlomachija“!) prieš savaitėlę tik su 2000 karių paėmęs Parnavą (dab. est. Piarnu), improvizuotu laivynu atplaukė prie Salismiundės, kur bazavosi švedų karo laivynas, blokavęs Rygos (tuomet – mūsiškį) miestą, ir du priešo laivus sudegino, priešo laivyną išblaškė (tie chaotiškai atsitraukė į Švediją), jūrų blokadą panaikino.

Tai vienintelis istorijoje žinomas Lietuvos jūrų mūšis, baigęsis lietuvių pergale!

Tuomet lietuviai buvo visi, kas kovojo po LDK vėliavomis, todėl aršiems lenkams ir save menkinantiems ultra-patriotams priminsiu: Abiejų Tautų (lenkų ir lietuvių – taip oficialiame pavadinime būta) Respublika turėjo savo atskiras kariuomenes ir atskirus vyriausiuosius karo vadus (faktiškai, ir užsienio reikalų ministrus), etmonus – Karūnos (t.y. Lenkijos Karalystės) ir Lietuvių (arba “lietuviškąjį“, jei pažodžiui, nors turėta omeny LDK), – ir lenkiškieji, nes būdavo didysis ir lauko etmonai (pastarasis vadovaudavo samdytai kariuomenei mūšio lauke – toks legionierių šefas) kariavo kažkur kitur.

Vartykite kaip norite, bet garbė čia tenka būtent lietuviams, ir jei 1410-ųjų metų Griunvaldui-Tanenbergui (d.ž.k. Žalgiris pas mus) vis surandami palyginimai sausumoje (pvz., Orša arba Kirholmas, bei lyginama su Saulės ir Durbės mūšiais), tai jūroje net nėra ir su kuo lyginti!

Didysis lietuvių etmonas Jonas Karolis Katkevičius (lenk. wielki hetman litewski Jan Karol Chodkiewicz)

Nebent… kad ir su anglų pasididžiavimu – Trafalgaro jūrų mūšiu?

* * *

Kuomet sakoma, kad “tai koks gi čia mūšis – du iš keturių laivus branderiais sudegino, kitus apšaudė, kai tie spruko“… bet, atsiprašau, juk kare visokių mūšių būna (būna, kad ir kare žūna), ir visaip ta pergalė pasiekiama. Ir ne tik kare: štai pirmasis mūsų olimpietis aukso medalininkas boksininkas Danas Pozniakas finalinėje kovoje ir formaliai net nesikovė Mechiko olimpiadoje 1968-taisiais, nes jo oponentas net nepasirodė ringe. Tai argi Danas Pozniakas buvo nevertas to medalio?

O čia ir mūšis gi tikrai buvo! Maža to, buvo išmėginta visi trys jūrų mūšių to meto kovojimo metodai:

    • “torpedos“ (branderiai) buvo efektyviausi (pirmąkart Baltijoje panaudota – dar vienas mūsų etmonui vivat!),
    • apšaudymas (kažkodėl žmonėms reikia būtent šito formalizmo) irgi buvo, nes švedus gerokai aptalžė, kol tie pabėgo,
    • o abordažo padaryti nepavyko vien todėl, kad švedai skuodė, o ne vėlėsi į artimą mūšį, kai tuo tarpu mūsų etmonas pėstininkų tam reikalui netgi pasiruošęs buvo.

Deja, jo laivai (kaip ir įgulos įgūdžiai gal?) nebuvo tokie, kad pavytų sprunkančius švedus, ir dar naktį (va, dar vienas vivat! – gi ir naktinis čia jūros mūšis, ir laimėtas, kas iš viso yra retenybė!). Kita vertus, nebūkite tokie kraugeriški, broliai ir sesės aštradančiai! Neretai leista ne šiaip iš humaniškų, o krikščioniškų paskatų nugalėtam priešui atsitraukti, jo nepribaigiant, jei jis nebekels daugiau grėsmės (iš tikro, kam spardyti ne šiaip gulintį, o ir pastipusį?).

Eiga irgi yra visiškai kaip normalaus mūšio, ypač to meto, nes rimtesnės artilerijos dvikovos tarp laivų jau prasidėjo tik po vos ne 150 ar neti net po 200 metų (!), kuomet artilerija jau pakankamai ištobulėjo ir tam reikalui netgi linijiniai laivai atsirado. Iki to metu, tai laivai faktiškai būdavo dažniausiai imami vien abordažu, apsikeitus keliomis salvėmis ir pagąsdinus, kad prakiurdys bortus, nuo ko liūdesys kamuos ne vien nemokančius plaukti (daugumos to meto jūreivių realybė, beje).

Nors ne, pastebėsiu, kad iš tikro salvėmis laivai kaip tik ir nešaudė – vienu metu iššovusios kurio borto patrankos išluptų savo mase ir atatranka ir statramsčius, ir špantus išlaužytų, nes tik filme būna daug dūmų ir mažai žalos, o patrankos šūvis, nepamirškite, iš tikro yra sąlyginai kontroliuojamas kryptimis sprogimas, ir gerai, kas nėra to sprogimo krypties trajektorijoje.

Jau linijinių laivų epochoje, kuomet laivai dar buvo mediniai, o artilerija pasiekusi tikrai aukštą išsivystymo lygį (kol jos nepakeitė laivo pabūklai ant drednoutų), būdavo netgi paskiriami karininkai, kurie kontroliuodavo savo denio pabūklų šaudymą, kad būtų ne šaudymas salvėmis (vienu metu visu bortu arba borto deniu), o tik padrikas arba bėgantis (angl. rapid fire). Aišku, iki to dar toli buvo etmono J. K. Katkevičiaus laikais, net ir nepaisant fakto, kad laivai iš tikro buvo šiam mūšiui paimti civiliai krovininiai, o artilerija – nuo Parnavos tvirtovės sienų, tai pabūklai stovėjo, matyt, viršutiniame denyje, o ne specialiai įrengtuose apatiniuose deniuose, iškišus pabūklo žiotis pro tam tikslui borte išpjautą ambrazūrą.

* * *

O dabar grįžtam prie garsiausiojo britų istorijoje Trafalgaro jūrų mūšio: galite palyginti, kiek po tokio jau ilgo ir gerokai technologiškai etmono laikotarpį pranokstančio artilerijos susišaudymo ir tokios gausos laivynų tėra tik nuskendusių?

Tai va net kyla pelnytas klausimas: ar ne mūsų etmonas efektyviau šiuo atveju pakariavo jūroje?… Na, statistiškai, pasirodo, admirolas Nelsonas ir jo kolegos oponentai ne ką teišlaužė, tad galėjo paprasčiausiai dalį savo laivų padegti ir paleisti ant priešo, užuot paraką gadinę ir drumstę jūros ekosistemą savo sviediniais bei laivų nuolaužomis.

Ir dar pridėkime etmono laimėtąjį Kirholmo mūšį 1605 metais? Tai kur ten “mūšis“, jei taip irgi formaliai žiūrėtume?

Pusė dienos manevrų, po to, skaityk, 15-20 minučių tetrunkanti 300 husarų ataka… Bet koks rezultatas! Šitiek išskerstų švedų pasekoje… Čia galima laikyti, kad irgi ne mūšis, o skerdynės. Bet tokiomis pačiomis buvo ir Salismiundės jūros “skerdynės“, tik dar mažiau patiriant savų nuostolių (tie iš viso nefiksuojami, tad greičiausiai gyvoji jėga pavieniais egzemplioriais sumažėjo, kai miestą plėšė ir moteris prievartavo, ir tuomet nuo jų vyrų, nebent, galą gavo): čia štai visą priešo flotilę ištaškė, apdaužė, šioji spruko, du laivai paskandinti, visas uostas su arsenalu užgrobtas… Totalus irgi konfūzas švedams!

Taip kad, pasakysiu, jei jau, savimenkos, šį jūros mūšį kas prisimenat, tai nebeįžeidinėkite mūsų bene geriausio karvedžio šviesaus atminimo ir jo pergalių (kurių jis pats iš tiesų tai kuklinosi, apie ką ir “Carolomachia“ rašo poetas Boeris)!

Ir jei šiomis dienomis eisite Didžiąja ar Pilies gatve pro Katkevičių rūmus, tapusiais paveikslų galerija, bent mintyse pasakykite: vivat etmonui ir admirolui Jonui Karoliui Katkevičiui!

O visi ainiai, kurie turi Chodkievičiaus, Katkevičiaus arba Katkaus pavardę – šiandien stato žalio vyno.

Vivat!

Komentarų: 26

  1. Atgalinis pranešimas: Kirholm-1605 | Seiikan © 誠意館
  2. Atgalinis pranešimas: Olando tapyba | skipper_ltu
  3. Atgalinis pranešimas: Kirholm-1605 | skipper_ltu
  4. iš vis kas ta kuršių tauta? gal tik šitoj vietoj mūsų takoskyra?
    kadangi “be pykčio“ nepataisomai sugadintai, tai tegul bus:
    geranoriškai

    Patinka

  5. 1. Sutinku, kad gramo siūlymas užsidėti Zunda, kaip Lietuvos jūrinį mūšį reikštu nematyti visos likusios Lietuvos istorijos. Nors kita vertus Durbė ir Saulė lygiai taip pat pritempta iki Lietuvos pergalių. Latviai beje jomis irgi džiaugiasi ir niekas problemų nedaro. Manau, kad Zundas NE Lietuvos laivyno mūšio pergalė, bet Lietuvos istorijos vadovėlyje 6-ai klasei turi būti paminėtas greta Durbės ir Saulės, kad bent auganti karta turėtų daugiau sąlyčio taškų susivokti, kad jūra tai ne tik sūri bala žemaitukams pagirdyti.
    2. Kuršiai neatsiejama baltiškojo etnoso dalis, kurių gyvenamasis arialas apėmė tiek DABARTINĖS Latvijos teritorijos DALĮ, tiek DALĮ DABARTINĖS Lietuvos teritorijos. Taigi aš nesiūlau tempti “paklodės“ į savo pusę, kaip tai dabar vyksta su kokiu A. Mickevičium [beje dėl darbo neretai tenka pabūti kaimyninėje Baltarusijoje, ar žinote, kad čia A. Mickevičius yra белорусского-польские писатель?], bet nusiplauti rankas ir sakyt, kad kas jau kas, o kuršiai, jau ne kas kitas, o latviai, man irgi atrodo nepadoru.

    Patinka

    1. 1. Nesuprantu, kaip jie ten Durbe ar Saule džiaugiasi, kai teutonų sąjungininkais buvo? 🙂

      2. Kuršas yra ne šiaip geografinė Latvijos dalis, kaip mūsų Kuršmarės. Tai yra jų etnoso dalis (kaip žemaičiai = lietuviai). Tame ir skirtumas. O kad Dangė, Mingė, Nida, Kretinga, Palanga ar Melnragė yra kuršiškas palikimas, tai nereiškia, kad grynai lietuviška gentis, kaip latvių atveju. Beje, todėl ir Melnragė, o ne Juodragis.

      Patinka

  6. O kolega su mumis ar su savim diskutuojate? Niekas gi neteigia, kad kuršiai minimose teritorijose negyveno. Beje, įdomus faktas, kad kopininkai (t.y. kuršiai) su laukininkais (t.y. lietuvininkais) sunkiai susišnekėdavo (apie tai rašoma senųjų gyventojų prisiminimų knygoje “Mažosios Lietuvos poringės“)

    Patinka

    1. Ne su savim, nes buvo kategoriškai pasakyta, kad kuršiai yra tik Latvijos tauta, o ne Lietuvos… O dėl kuršių kalbos – tamsta esate stopudovai teisus, beje su tikru žemaičiu ir šiandien sunkiai susikalbėtumėt. Tai ką?
      Jei šiandien čia esam – tai šito krašto istorija yra mūsų istorija – tik tiek ir norėjau pasakyti. O kad pas jumi suopročiai skirtingi – tai labai prašom, man neskauda.
      Dabar gerų vasarinių padangų ieškosiu, man šita tema baigėsi.

      Patinka

      1. Šiaip žemaičius tikrus ir netikrus suprantu be problemų, nors pats tos tarmės nevartoju. Nebent kaip koks Skarbalius galėčiau “pažemaičiuot“ galūnes nukandžiodamas.

        Beje, dėl kopininkų aš visgi buvau neteisus. Panašu, kad pastarieji jau ne kuršiai, o kuršininkai ir kalba kuršininkų (praktiškai latvių kalbos dialektas). Kuršių kaip tokių XIX – XX amžiuj jau nebebuvo.

        O grįžtant prie įrašo, tai jis apie Lietuvos jūrų mūšį – ne lietuvių ir ne dalinai žemaičių asimiliuotos genties mūšį. 1210-ais metais Lietuva jau vienokia ar kitokia forma greičiausiai egzistavo. Gal ir su kuršiais buvo susidūrusi. Bet kad minimi kuršių piratai vykdė Lietuvos karo vado nurodymus tai sunkoka patikėti.

        Man ne tik kuršių, bet ir Rytprūsių istorija yra mano krašto istorija. Bet tai nereiškia, kad Klaipėdoje buvo įsikūrusi Lietuvos mokomoji povandeninių laivų bazė.

        Patinka

  7. Nu taip, pietiniai kuršiai yra viena iš Lietuvos tautų, jeigu žodis “gentis“ taip erzina. Nes lietuviai yra irgi gentis, vėliau savo valstybę Lietuvą sukūrę, ir valia ar nevalia kažkiek aplinkinių tautų į ją asimiliavę.
    Bet gal čia su V.Žulkum tau reiktų ginčytis, ne su manim – tai jis daktarinę iš tų dalykų pasidarė:
    http://www.pgm.lt/Istorija/turinys.htm

    Bet Chodkevičiaus karvedybos talento šitie dalykai niekaip nemažina, gerai kad šitą datą priminei.

    Patinka

  8. Okay, kolegos, švieskitės, kapssaka mokslas tai šviesa, o be šviesos – prieblanda 🙂

    Klaipėda senovės kuršių žemėj stovi, nors esu matęs, kap vienas cirkininkas su žaliu švarku ant “Klaipėdos“ viešbučio Žemaitijos vėliavą kėlė… Iš tikro – kuo čia dėti žemaičiai?

    http://www.varingis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=22&Itemid=42

    O čia – kaip kuršiai Neringoj gyveno… Tikrai jums jie latviai?
    http://archyvas.veidas.lt/lt/leidinys.nrfull/40e521ac046a4

    Patinka

    1. O tai kuri dalis įrodo, kad jie lietuviai, nesuprantu? Kad kuršiai buvo apgyvendinę pakrantę nuo Kuršmarių iki Kuršo, o dabar dalis tos teritorijos yra Latvija, Lietuva ir Rusija, tai juos tas padaro lietuviais?

      Patinka

  9. OK, jei ne – tai ne…. Žemaičiai irgi ne lietuviai, bet jų istorija šiandien yra ir Lietuvos istorija. Kiek lietuviai, tiek kuršiai ir kt. gentys buvo baltai, ir tuo principu vėliau, ATR’o laikais, praktiškai visi baltai kuriam laikui buvo vienoje valstybėje. Jeigu šiandienos LT pajūrį kažkada valdė kuršiai, tai jų istorija yra ir šiandienos LT istorijos dalis, nors tik dalį kuršių žemių sugebėjom sau išlaikyti. Kuršas, jau kaip valstybė, buvo LDK feodas, t.y. Žečpospolitos dalis, kurią vėliau Chodkevičius nuo švedų ir gynė.
    Šiaip – tos anksčiau minėtos Algirdo derybos su Romos popiežium dėl sienų nustatymo – koks šansas buvo visam šitam regionui dar 14 amžiuje veidu o ne subine į jūrą ir civilizuotą pasaulį atsisukti…

    Patinka

  10. Nu vėl man tas “vienintelis“ kažkodėl kliūva… Pirmas jūros mūšis buvo 400 metų anksčiau, nes kuršiai juk irgi baltai buvo, braliukasai škes… Taip kad lygiai taip pat švęstina data yra 1210m balandžio 18d.

    Henrikas Latvis ,,Livonijos kronikoje‘‘aprašo1210 metų įvykius: ,, Kuršiai laivų kautynėse ties Zundo sąsiauriu sutriuškino Livonijos ordino laivyną ” Iš kronikos: Prasidėjo dvyliktieji vyskupavimo metai, ir bažnyčia kurį laiką išbuvo ramybėje. Ir kada vyskupas su savo piligrimais išvyko į Gotlandą, palikęs Livonijoj visus vyrus su kai kuriais piligrimais, Kristaus vardo priešininkai, netikėtai pasirodė sąsiauryje (Zundo) prie jūros kranto su aštuoniais piratų laivais. Juos pamatę, piligrimai, išlipę iš savo kogų (coggo, krovininiai laivai plačiais dugnais), susėdo į laivelius gintis nuo pagonių, bet iš neapdairumo kiekvienas laivas skubėjo pirmas pasiekti priešą. Kuršiai iššovė savo piratiskų laivų nosį (priešakį) ir atsigręžė į atplaukiantčius, sustatė po du laivus greta ir tarp poros laivų paliko tarpą. Piligrimai, priartėję pirmaisiais savo laivais, pateko į piratų(kuršių) laivų tarpą ir kadangi piligrimų laivai buvo maži, tai jie negalėjo pasiekti priešininko, stovėjusio už juos daug aukščiau. Vienus piligrimus kuršiai užmušė ietimis, kiti nuskendo, dar kitus sužeidė, likusieji buvo priversti grįžti prie kogų ir atsitraukti. Tada kuršiai susirinko užmuštuosius, išrengė juos ir rūbus pasidalijo, pasiėmė ir visa kita, ką rado pas užmuštuosius.(H. Latvis, H. Vartbergė, Livonijos Kronikos) . Kryžininkų laivams sustojus Visbio uoste(Švedijos sala Gotlandas, 230km nuo Palangos), vyskupas net keletą dienų tvarkėsi ir „liūdėjo savųjų žuvusiųjų”. Ne be reikalo jis liūdėjo, nes kautynėse su kuršiais žuvo „beveik trys dešimtys riterių”, neskaitant kitų – nekilmingųjų…Kuršių laivyne, iš 8 karo laivų, galėjo būti apie 240 karių, kiek buvo kryžininkų laivų, kronikininkas neužrašė. Tačiau, galime spėti pagal riterių skaičių buvo 4, ar 5 laivai su 4 00- 500 karių.

    Patinka

      1. aaa, koks požiūris įdomus – tada ir savo Kuršių Neriją jau galim Latvių Nerija pervadinti?
        Beje kuršiai yra baltų gentis, ir jas visas kiek Algirdas, tiek Kęstutis, tiek vėliau Vytautas bandė suvienyti į vieną valstybę. Kas ir buvo realizuota ATR (Unijos) laikotarpiu. Dėl to ir Chodkevičiui į Rygą taip smarkiai norėjosi.

        Ordino kronikose yra tokie reikalai paminėti:
        “Hermanas Vartbergietis rašo apie 1358 m. derybas tarp Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio IV ir Algirdo bei Kęstučio. Į Vilnių atvyko aukšto rango imperatoriaus pasiuntiniai. Lietuviai reikalavo tokių sienų: „visų pirma nuo Mazovijos iki Alle upės ištakų, po to Allės upe žemyn iki įtekėjimo į Prėglių, po to Prėgliaus […] upe iki gėlųjų vandenų (Aismarių), iki sūriųjų vandenų (jūros kranto) [Baltijos jūros], toliau sūriaisiais vandenimis (jūra) iki tos vietos, kur Dauguva įteka į jūrą, ir po to Dauguva aukštyn iki tos vietos, kur į Dauguvą įteka upelis, ištekantis iš Lubano ežero [Aiviekstė?], ir šituo upeliu aukštyn ir pagal minėtą ežerą tiesiu keliu iki Rusijos […]. Be to, jie reikalavo, kad ordinas saugotų nuo totorių puolimų ir būtų iškeltas į dykrą […] tarp totorių ir rusų […] ir kad ordinas neturėtų jokių teisių į rusus (rutenus), ir netgi kad visa Rusija […] turi priklausyti lietuviams […]“ (p. 185). Pasiuntiniai grįžo, nes reikalavimus laikė nepagrįstai dideliais. Šis užrašas pirmiausia rodo Algirdo ir Kęstučio pasitikėjimą savo galia: jie nori atimti daug Vokiečių ordino nukariautų baltų žemių, o ir patį Ordiną iškeldinti į mažai apgyvendintas sritis prie Dnepro žemupio, link Juodosios jūros. Antra, stengiamasi prijungti prie Lietuvos baltų žemes, vadinasi, politika iš dalies remiasi ir etniniu, tautiniu principu: didžiąją dalį prūsų – Jotvingius, Galindą, Bartą, Nadruvą, Sembą, Skalvą, taip pat Kuršą, Žiemgalą, Šėlą, Latgalą. Trečia, reiškiama teisė į visas rytų slavų žemes. Panašią politiką vėliau tęsė Kęstučio sūnus ir Algirdo sūnėnas Vytautas.““

        Čia gera proga pagalvoti – jei tos derybos sėkmingos būt buvę – kuo šiandien Europoje būtume? Bet šiandien – tik eilinis “kas būtų jeigu“.

        Šaltinis čia, ten pat galima dar daug įdomios info rasti, jei kam šaknys įdomu:
        http://ualgiman.dtiltas.lt/vid..html#Vokiečių_ordino_ir_rusėnų_kronikos_apie_Lietuvą_ir_baltus

        Taip kad tikrais tikriausiais baltais kuršiai buvo, visą šitą pajūrį iki pat prūsų žemių valdė.
        Ir jie prie Zundo riteriams jūroj į kailį davė 1210m.

        Patinka

  11. nu matai, o maniau, kad Lietuva jūrinė valstybė – nesusipratimas arba išsigalvojimas. ačiū už praprusinimą. ir kad patrankos šūvis sąlyginai kontroliuojamas sprogimas – kai pagalvoji, akivaizdu, bet per virš 40 metų nebuvau pagalvojusi.

    Patinka

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.