Apie laivo vėliavą (1)


“Kapitone, kapitone, nusišypsokit: juk šypsena – tai laivo vėliava!…“

– iš vieno pieštinio zuikio dainelės (nuoroda crazy mix – perspėju turinčius labilią nervinę sistemą).

* * *

Anglų kalboje laivo vėliava, arba tiesiog “vėliava“, kuomet kalbame apie laivus, kurie išsikelia savo pagrindinę ir juos indentifikuojančiąją (t.y. pirmiausia, priskiriančią kokios nors valstybės jurisdikcijai, o po to kartais dar ir parodančią laivo paskirtį: karo, civilis ir pan.), turi atskirą žodį, kilusį iš lotyniškojo insigniaensign. Todėl paprasčiau kalbant, šnekamojoje kalboje, laivo vėliava dar vadinama tiesiog “ensinu“ (nebent kokie glušpetriai mėgsta flagus bei bandjeras), pagal dabar vyraujančią tarptautinę kalbą.

Kodėl svarbu tokią vėliavą išskirti?

Nes laivas paprastai kelia ne vieną vėliavą, tačiau tik viena yra pagrindinė, kurią ir dera vadinti laivo vėliava, nes nėra “sausumos ensinų“.

Anglijos karaliaus Henriko VIII flagmanas “Mary Rose“ – laivo vėliavų daugiau, nei burių… bet nors patrankų vis tiek daugiau(iš tudorhistory.tumblr.com)

Tiesa, yra laive ir žmonės, kurie už tą ensiną būdavę atsakingi – angliškas šių karininkų (nes kitiems prasčiokams škancuose nebuvo jokio reikalo būti) laipsnis, dažniausiai (ne visada!) atitinkantis jaunesniojo leitenanto laipsnį, netgi taip irgi vadinamas – ensinu.

Slaviškos tautos turi atitinkamai praporščikus (nuo slav. prapor – “vėliava“), arba chorunžius (lenk. sen. “vėliavnešius“), o Anglijoje kavalerijoje – kornetus (angl. cornet – kavalerijos eskadrono skyriaus, arba troop, vėliava). Štai vienas mūsiškis vėliavnešys iš Abiejų Tautų Respublikos laikų:

Pan Welki Chorąžy Rzeczpospolity Obojga Narodow Polski i Litewski (iš wikipedia.org)

Na, gerai, gal šitas husaras nelabai lietuviškai susišnekėtų ir su Tomaševskiu, kas ten jį žino. O ir iš tarpukario Lietuvos karininkų laipsnių pats pirmasis, vadintas “karužiu“ (laivynui būtų parinkę gal “laivužį“?), buvo atšauktas, paliekant tik jaunesnįjį leitenantą – labai jau jis skambėjo panašiai į lenkiškąjį “chorunžą“, o va tie, nevidonai lenkai, gi sostinę iš mūsų pasalūniškai atėmė!.. Nekomilfo.

Bet ir laivuose, ne tik sausumoje, šios garbingos vėliavnešio pareigos būdavo patikimos pradedantiesiems jauniesiems karininkams. Kodėl žemiausio rango?

Nes jiems žmonių vadovavimui dar nepriskirdavo pastoviai, tai va vis kažkam naudingam praversdavo, nes rytinis vėliavos iškėlimas 8 valandą ryto ir nuleidimas saulėlydžio metu – šventas laivo ritualas ir tradicija. Nepasakyčiau, kad jų darbas mūšio metu buvo labai jau saugus – stengdamiesi nukalti vėliavą, dažnai priešo pyškintojai pro šalį nukaldavo laivo vėliavos saugotoją. Netyčia taip.

O nuleidžiant laivo vėliavą mūšio metu būdavo pranešama apie pasidavimą priešo malonei. Todėl pasirengę kovoti iki galo ją paprasčiausiai prie stiebo prikaldavo. Gi apversta aukštyn vėliava reikšdavo nelaimės signalą. Tad matote, kad laivo vėliava turėjo nemažai funkcijų ir paskirčių laive. Mūsų Trispalvę nelaimėliai irgi neretai pasikabina atvirkščiai, kas, manau, yra simboliška…

Prancūzai praleido progą pademonstruoti diplomatinio protokolo žinias (AFP/Scanpix iš 15min.lt)

Be paties kitąkart nenormalaus dydžio, plotu rungtyniaujančio su laivo burėmis (na, kaip Gold of Lithuania savo “karo ensiną“ po Viduržemį tampėsi, gasdindami vietinius pareigūnus, kad atvyko aštradančiai užkariautojai, pasirengę išgerti viską, kas dega, pamylėti viską, kas kruta, o vyrus išsivaryti galerų irkluoti, po to, kai tie jau pakrutėjo po moterų), tai laivo vėliava dar paprastai ir būdavo tam tikrų proporcijų.

Jei sausumoje kovos vėliava būdavo beveik kvadratinė, kur kraštinių santykis 1:1, tai laivyne atvirkščiai – ryškiai ištemptas stačiakampis, kur aukščio ir ilgio proporcijos yra 1:2 (tokio santykio buvo ir sovokinės visos respublikų vėliavos, todėl iki šiol mane erzina kacapai, kurie tokias proporcijas piešia ant ES paramos reklaminių stendų bei kabina tokio sovokinio standarto Trispalves prie savo namų). Štai palyginkite kad ir šitą dar vieną brabanderietį (ar tiksliau, tai brabantietį, jei taip su ano laivo jūrininku nepainiotume):

Herzogas Johans von Brabant su karo vėliava (iš wikipedia.org)

Tokio formato vėliava mūšio lauke leidžia geriau įžvelgti, kuriam pulkui ir stovyklai priklauso ta ginkluota šutvė.

Jūroje gi kiek kitaip – ten vėjas pučia (o be vėjo ilgą laiką laivų mūšiai paprastai nevykdavo – “dėl techninių kliūčių“) ir drasko audeklą. Todėl labai dažnai laivų karo vėliavos yra štai tokios pagerintos formos, kaip skandinaviškosios:

Žuvėdų karo ensinas – karo laivo vėliava, kažkada plevėsavusi virš Baltijos kaip savo vidaus ežero (iš wikipedia.org) 

Tie “liežuvėliai“ – ne šiaip dėl grožio, nes iš tikro svarbu yra ne jie, o iškarpos tarp jų: būtent šitos juostos suteikia vėliavai ištęstumo įspūdį, tačiau plazdėjimo metu nuima apkrovimą nuo vėliavos audeklo galo.

Olandai, kurie pirmieji nacionalinę, o ne karališkąją (“karūnos“) vėliavą, dar iki nacionalinių valstybių ir tautinių respublikų atsiradimo, sietą su valstybe (“valstybė – tai aš“ – pasakė vienas Prancūzijos karalius Liudvikas Nr. nepamenu koks), ėmė naudoti pirmiausiai savo partizaniniuose gezų (kai kas sakė – piratiškuose, bet jie savo maištininkus vadino giozais) Nepriklausomybės jūrų karuose kaip valstybinę laivo vėliavą, tai elgiasi iš savo racionalaus taupumo paprasčiau: imi dukart ilgesnį už plotį audeklą, o kai nubrizgo – apkerpi ir vėl apsiuvi (kol gaunasi tą kartojant toji daugmaž kvadratinė, tada atiduodi ją miškų gezams kaip šių karo vėliavą).

Olandai su savo laivo trispalve – tik ką iš siuvyklos (iš manp.nato.int)

Būtent iš šitos racionalumo logikos tautinių vėliavų spalvos yra išdėstomos horizontaliai – kad kirptum ir apsiuvinėtum nubrizgus (čia tik karaliai ir kilmingieji gali vėliavas auksu siuvinėti, o žmonėms reikia paprastesnio būdo pasigaminti sau vėliavą, ir pagal tokią logiką tarpukario pradžioje mūsų Trispalvė gimė, užuot įteisinus raudonąją su Vyčiu).

Prancūzai, aišku, tai vis ne kaip visi, tai jei pasiėmė olandiškas (derėtų sakyti nyderlandiškas, nes Olandija – tiesiog viena didžiausių Nyderlandų provincijų) Nepriklausomybės spalvas (nes Nyderlandai dabar yra karalystė, ir dėl Oranžistų dinastijos olandų tautinė spalva iš tiesų yra… oranžinė), tai išdėliojo pagal savo dizainą, nenorėdami nei vienai suteikti pranašumo, neva, ta aukščiau, o pačios spalvos tuomet reiškė prancūzų Respublikos idėjas: Laisvė (raudona), Lygybė (balta), Brolybė (žydra, t.y. mėlyna) – tik Napoleonas apsuko jas kitaip, pagal logiką, matyt, kad “mes visi kaimynai“, ir jus, mieli tėvynainiai (kurie jam buvo visai ne tėvynainiai, kaip ir Stalinui – rusai), mes paturėsime, laisvę nustumdami į trečią vietą.

Bet jei pažiūrėtumėt į prancūzų karinę laivo vėliavą, tai nesunkiai pastebėtumėt – ogi paskutinė spalva ir čia yra neproporcinga anoms dviems ir yra šiek tiek platesnė – paliekant vietos nubrizgimui vėjyje.

Prancūzų karinio laivo vėliava prie Laivyno ministerijos, Place de la Concorde (iš flickr.com)

Tačiau laivo vėliavos neretai skiriasi nuo valstybinių, ir mūsų įstatymuose, apibrėžiančiuose vėliavų naudojimą bendrai ir laivuose konkrečiai, yra sąvokos kiek priveltos. Nesakau, kad dera vartoti “ensinas“ – bet gal reikėjo teisinėmis aiškiomis sąvokomis atskirti:

    • valstybinę (angl. national flag), kuri pas mus vadinama… tautine, bet tai atleistina – Trispalvė ir yra tautinė vėliava, tik uzurpuota valstybės, todėl tūlas kaip tautinę jau naudoja Švyturio bravoro su rėkiančiu indėnu, arba istorine vadinamą raudonąją su Vyčiu, kuri yra tvirtovės vėliava ir karo laivyno priešakine vėliava (ol. giuis, angl. naval jack);
    • valstybės (angl. state flag) – tai ir yra valstybinė vėliava, nes ji pakabinama nuolat plevėsuoti prie visų valstybinių įstaigų, ir skirta tarptautiniu mastu identifikuoti valstybę (mes naudojame Trispalvę, nors man mieliau būtų matyti Vyčio vėliavą, kaip kad ant Prezidentūros plevėsuoja šiosios “didysis“ variantas);
    • laivo vėliavas (angl. ensign) ir būtent daugiskaita, o ne “vėliavą“, nes jos yra laivyno arba karinės laivo vėliavos (angl. naval ensign), valstybinės laivo vėliavos (angl. state ensign, pvz., pasienio apsaugos laivams), ir civilinės laivo vėliavos (angl. civil ensign), kurios kartais būna dar atskiros komerciniam (angl. merchant) ir pramoginiam (angl. yacht) laivynams, jau nekalbant apie tai, kad laivai dar turi ir… vėlukus (atskira tema).

Nes dabar iš tikro sąvokose ir apibrėžimuose privelta ir… gerai, kai mūsų laivams, išskyrus karo, kuriems dabar tiko Lietuvos (Kauno) jachtklubo vėliava (kurios kilmė eina iš Nevos jachtklubo), paprasčiausiai nurodyta kelti Trispalvę kaip valstybinę, valstybės ir laivo vėliavą viename, kad ir ką įstatyme beperskaitytumėt – dizainas yra one fits all.

Trys Lietuvos vėliavos (iš delfi.lt), iš kairės: Trispalvė (valstybinė ir tautinė), Vyčio (istorinė ir tvirtovės), Laivyno arba KJP (karinė laivo, buvusi Lietuvos jachtklubo) – visos jos yra ir laivo vėliavos.

Suprantu, panašia logika remiasi ir JAV – jų žvaigždėtai-dryžuotoji iš tikro yra netgi ir karo vėliava, bet tai nestebina, nes jų pirmasis valstybės dokumentas gi taip ir prasideda: We the People (“mes, žmonės…“ – tauta, o ne karalius).

Kita vertus, JAV Pakrančių apsauga (angl. US Coast Guard), būdami viena iš 5 JAV kariuomenės rūšių (taip, jie nėra netgi “statutiniai civiliai“, kaip mūsų pasieniečiai, priklausantys Vidaus reikalų ministerijai) iš tikro turi savo dizaino vėliavą, kurią naudoja kaip laivo vėliavą. Tą galėčiau paaiškinti tik tuo, kad taip ketino išsiskirti nuo karo laivyno (pakrančių apsaugos laivai tikrai dažnai panašūs į karo, o jų paskirtis skiriasi) ir JAV muitinės, kurie, aišku, išsikelia savo laivuose valstybinę JAV vėliavą.

JAV valstybinė, tautinė, karo ir laivo vėliava jūros fone (Courtney Alexis Stodden, iš binsidetv.net)

O Jungtinė Karalystė laivo vėliavas turi trijų tipų: baltąjį ensiną su šv. Jurgio kryžiumi jie naudoja karo laivams (išimtis kaip privilegija – Karališkas jachtklubas, angl. Royal Yacht Squadron), mėlynąjį – valstybės (Royal Coast Guard ir visokie pagalbiniai laivai plevėsuos tokią, ir tokiu principu padarytos valstybinės buvusių karalystės kolonijų vėliavos: Australija bei Naujoji Zelandija), o raudonąjį – civiliams.

Ir todėl valstybinę Jungtinės Karalystės vėliavą (angl. Union Jack) yra šiukštu kelti ne karo laivams, o ir tie ją kelia tik laivo priekyje kaip naval jack (giuisą).

Nepasakytum, kad šitie labai civiliški – Thorne, pankuojantis laivininkas, Vallejo Pirate Festival (iš woodenboat.com)

Skandinavų laivo vėliavos, kaip jau minėjau, skiriasi forma: kariškiai plevėsuoja “uodegomis“, o civiliokai vis apsiuva lygų kraštą, kai tas nubrigzta – tačiau pačiu spalviniu dizainu valstybinė, tautinė ir laivo vėliavos yra labai panašios. Tas skandinaviškas kryžius heraldikos dizaineriams iš tikro suteikia labai gerus komponuočių sprendimus, ir ne veltui estai padūsauja, turėdami savo trispalvę vietoje “kryžiuotiškosios“ – danai davė jų sostinei vardą, bet nukniaukė bene seniausią Europoje tautinės ir valstybinės vėliavos dizainą.

Bet estai nors karinę laivo vėliavą pasidarė su “liežuviais“, kaip tikriems skandinavams įprasta:

Estų karinė laivo vėliava – ne su kryžium, bet vis tiek uodeguotoji (iš wikipedia.org)

Gal todėl latviškasis ensinas – su kryžiumi?… Tiesa, Tongos ensinas nuo latviškojo menkai tesiskiria.

* * *

Tęsinys čia

Įrašo “Apie laivo vėliavą (1)” komentarai: 3

  1. Atgalinė nuoroda: Jachtklubas (2/3): sąvokos ir požymiai – Skipper_LT

  2. Atgalinė nuoroda: Seeadler – burlaivis drednoutų kare (1/3) | Laivai ir jūrininkai. II tomas

  3. Atgalinė nuoroda: Antroji Lietuvos vėliava – sensacija? | Laivai ir jūrininkai. II tomas

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.