Ir nusileido iš debesų… Naglis Šulija!


Eini per Vilnių ir tik girdi:

– Tikrai pas Bitlą vakaronėje dalyvaus Naglis Šulija?

– Taip, įsivaizduoji – Naglis Šulija!

– O čia tas pats Naglis Šulija, tikrai-tikrai?

– Aha, negaliu patikėti – tikrai tikrai ten bus Naglis Šulija!…

– Vauuuu!…

Bet kadangi per Vilnių aš nėjau, o važiavau pupsiku į vakaronę pas Bitlą (karčiosios lašelis yra kaip opcija dabar), tai girdėjau tik per radiją European Hit Radio: “…on the dancing floor, blah-blah-blah… gimme some more!“

Atvažiavus į “Mašnos“ taverną (lenk. “Sakwa“) susirinkimų salėje vyko šermenys.

Bet “užsakė“ ne Naglį Šuliją – jau pamačiau jį šmėstelėjus, ir mus nukreipė iš antrojo aukšto į palėpę, kur Bitlas “užsakė“ jį ten. Projektoriaus, deja, nebuvo, kaip ir nebuvo net lentos. Na, netikėtai mirtis išplėšė iš mūsų tarpo nežinomąjį velionį, todėl…

Negali pykt. Kaip vėliau pajuokavo pats Naglis, pasakodamas apie Dalai Lamą:

– Jūs visi mirsite! Tik klausimas, kas kada.

Paguodė šią sunkią netekties valandą, padvelkus šaldančiam Giltinės alsavimui. Padavėja atnešė firminę Sobieski lentą, ir galima buvo pradėti.

Naglis Šulija prie firminės Sobieski lentos dėsto nusipaišytas okliuzijas

Arčiau scenos prezidiume (tiksliau – durų į balkoną parūkymui) įsitaisė Ambersail klubo garbūs vakaronės svečiai Simonas Steponavičius ir Algimantas Variakojis, kurie padėjo pranešėjui pastabomis apie gradientus (skirtumą tarp aukšto ir žemo slėgių – kuo tos linijos yra tankiau, tuo blogiau jūsų burėms ir komfortiškam buvimui denyje, kaip ir apačioje, aišku) bei nešiojamojo kompiuterio pagalba surasdavo vis kokį nors sinoptikų žemėlapio pavyzdį. Tad nemanykite, kad už tą garbę būti ant bako neteko pašlapti – laivėse taip jau visada būna.

Bet ir man kokpite buvo nemažai garbės pabūti apsuptam (greta kitų) KBM vadovo Artūro Dovydėno, okliuzijų specialisto Dėdės Romo, komodoro Arūno Speičio, ir “Vėjo!3“ redaktorės Eglės Kasperavičiūtės.

O Naglį Šuliją tai, matyt, visi žino, kam rūpi oras arba gera nuotaika, kad ir koks oras rytoj nusimato. Taip, lygiai taip pat, tik gal su paprastesniais keliais išsireiškimais “atpirdolino“ ar “nafig“, jis linksmai dėsto apie orų reiškinius ir visas hidrometeorologines perturbacijas. Tiesą sakant, aš po jo prognozių turiu po to vis tiek ieškoti, koks ten bus rytoj oras, nes pakeliui pamirštu, ką jis ten sakė, nes svarbu būna – kaip pasakė.

Ir šįkart pasakė, kad visi modeliai remiasi tuo pačiu amerikiečių GFS – Global Forecasting System. Ačiū amerikiečiams už išrastus ir padarytus internetą, kompiuterius ir dolerius, už kuriuos galima pirkti kompiuterius, kurių reikia naudotis internetu.

Visi kiti GRIB ir panašūs produktai yra išvestiniai iš šių duomenų. Visi duomenys nemokami – mokama gali būti tik už darbą juos sudėliojant, interpretuojant ir pateikiant. Ir geriausia žiūrėti vietinius orų prognozių tinklus, nes čiabuviai visada geriau žino, kaip juos interpretuoti, į ką atkreipti dėmesį, o ką paprasčiausiai ignoruoti. Juk matematinis modelis tėra supaprastintas bandymas paspėlioti gamtos įvairovės ir nenuspėjamumo temomis. Kuo toliau į priekį – tuo mažiau tikėtina, kad taip ir bus.

– O viskas susiveda vis tiek į tai, kad ryt lis arba nelis, – ironizuoja Naglis Šulija.

Tad lietuviams visai tinka mūsų meteo.lt, tik buriuotojams siūlo jis žiūrėti per nuorodą “miestai“. Tiems, kuriems Loundons atim, o Ežis duod – uk.weather.com arba weather.co.uk (tas pats beidevindas, tik kitu halsu). Graikijoje (dalinai tiks ir Turkijos pakrantėms) man, kaip jau minėjau, geriausiai tiko http://www.meteo.gr/SailingMapF.asp. Jis pats prisimena, kad Ambersailui orus prognozavo, sėdėdamas DOTe pagal kyvių (naujazelandiečių) orų tinklapius.

Aišku, pats Naglis perspėja per didelius kompiuterinius sinoptikus:

– Į modelį žiūrėk, bet pakelk akis ir pažiūrėk į debesis!

Klausiate, kas yra DOT? Tai Dvarčionių Orų Tarnyba – ten ir įsikūręs mūsų sinoptikų centras, o Naglis jau trejus metus dalyvauja ir regatose aplink Gotlandą: Bitlas su komanda – laivėje “Tojana“, o Naglis su kompiuteriu ir mobiliu telefonu – DOTe. Iš kur ciklonai matosi geriau, nei iš jūros nuo vandens.

Apie ciklonus irgi sužinojom, kad su jais nedraugauja anticiklonai, į kuriuos pirmieji atsiremia kaip į pagalvę, o jei pastarieji nenugesina jų, tai kaip krumpliaračiais išmeta (“išpirdolina“) lauk pagal vėjų kryptį (tikėtina, “aukštyn“, jei žiūrėtumėt į hidrometeorologį žemėlapį).

– Į anticiklono centrą irgi geriau nelįsti, nes nieko ten išvis nėra, – reziumuoja Naglis Šulija. Ir pakomentuoja Dėdės Romo patirtą buvimą ciklono akyje:

– Baltijoje tai yra itin retas reiškinys, dažniausiai ciklonai susivėlę, aš jus sveikinu – stebėjote ir netgi patyrėte, kaip yra sakoma, retą gamtos reiškinį. Akyje vėjo nėra arba jis chaotiškas, bangelės teliūskuojasi iš visų pusių…

Arba apie rūką – trumpai ir paprastai:

– Rūkas – tai debesis, nukritęs ant žemės.

Ir kaip jūroje jį prognozuoti:

– Jei šiltesnė zona greitai ateina, tai tikėtina, kad bus rūkas. Kodėl? Nes eina šiltas frontas link šalto vandens, ir tik pyst! – staigiai atšąla. Va ir gaunasi kondensatas.

Beje, rūkas dažniausiai būna bevėjis, tačiau kartais yra ir vėjas, ir rūkas, kaip teko patirti ir A. Speičiui, kuris sakė, kad turėjo visąlaik žiūrėti atgal, nes akiniai atsisukant pirmyn staigiai užrasodavę.

Naglis papasakojo dar visokių įdomybių ir priminė šilto ir šalto frontų slinkimo bei stebimų reiškinių principus, kas tikrai buvo naudinga prieš sezoną. Kad va šiltame fronte nieko įdomaus – vis tiek įdomu, o šaltame – dar įdomiau. Ir tie vertikalūs debesų bokštai, kurių vienas mane kiek prigąsdino prie Nisyro pernai, tai irgi turi loginius paaiškinimus. Drąsiau kažkaip pasidarė.

O nuo ciklono nelabai ir pabėgsi. Gali, jei suprognozuosi prieš 4-5 dienas, bet jų greitis ir užimamas plotas paprastai didesni, nei su jachta galėtum su jais palenktyniauti. Tad belieka tik ruoštis, jei jau ateina neprašyti dušai, vėjai ir visos su tuo susiję pasekmės, kurias protingiau yra minimizuoti, nei bėdavotis prie kompiuterio, ir vai kas čia bus, kur čia man basam žiemą bezdėc (dzūk. besidėti).

Po pertraukėlės buvo ir klausimai, tame tarpe ir apie klimatą. Tarkime, jei sušalo Napoleonas, tai vadinasi, jis buvo netikras arba skiestas.

– O va jei knygą apie visą šitą, ką pasakoji, imtum ir parašytum?…

Naglis susimąstė. Ir prisipažino, kad gal reiktų ne tik laiko, bet dar ir motyvacijos.

– O jei ranką sulaužyti? – motyvaciją pasiūlė kažkas iš galiorkos.

Naglis Šulija svarsto hidrometeorologijos vadovėlio buriuotojams (ne)rašymo motyvus

Naglis prisipažino, kad kai lankė kovinę savigyną kažkada, tai pats gali kam nori ranką sulaužyti jam buvo viena dama (kaip tik tema Kovo 8-tosios proga, kurios metu nuo meilės savo geresnėms pusėms pabėgę vyrukai čia ir susirinko…), kuri jam pirštus sulaužė persistengusi. Tai, sako, po to spausdinti kaire ranka ir vienu dešiniu pirštu baksnoti – nekokia motyvacija knygos rašymui…

– Tada koją, – jau priekyje apibendrinami knygos rašymo motyvaciniai pasiūlymai.

Bet kad klimatas šyla, tai akivaizdu: žiemos darosi vis trumpesnės, o sąskaitos už šildymą vis didesnės…

Tačiau pavasaris, labai tikėtina, šiemet turėtų nebūti vėlyvas, kaip prognozuoja Naglis Šulija, remdamasis pašalo menkumu, tad sekite pranešimus tojana.lt puslapyje, nes liko vakaronėms pas Bitlą tik trys ketvirtadieniai. Artimiausiame aš nedalyvausiu, nes eisiu pasikultūrinti į operą, todėl nueikite paklausyti patys, nes aprašymo nebus.

A, o kas yra toji “okliuzija“, klausiate?

Vienas iš variantų – kai susikerta šilto ir šalto frontų orų masės. Tikėtina, kad ten lis. Kitas variantas: kai dovanoji savo mylimąjai gėlių arba perlų vėrinį, tada okliuzija irgi tikėtina, nes meilė sušildo ne tik širdis, bet ir sausina finansų srautus piniginėje. Bet čia jau kita tema – apie rūkus ir katabatinius vėjus.

Ahoy!

Komentarų: 2

  1. okliuzijos buvo yra ir bus! tik tikrai nezinojau kad toks ju vardas…
    YPAC RYSKIAI MATOMOS OKLIUZIJOS TARPE LIETUVOJ GYVENANCIU LIETUVIU BET KAD JAU SAULE DREIFUOJA tai ka gi cia bepridursi…MAGNETINES ANOMALIJOS , atleiskit uz neisprusima ir keista jumoro jausma, bet man labai patiko tema bitlas, hidrometeorologija ir NAGLIS SULIJA

    Patinka

    1. O tai kodėl turėčiau įsižeisti dėl keisto humoro jausmo? Aš pats gal tokį turiu? 🙂

      Ačiū, kad patiko!

      Patinka

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.