Rožinsko knechtas


Kipras (ach, ir vėl tas nenuorama Kipras!) savo socialiniame tinkle G+ pernai gruodžio 20 dieną atkreipė dėmesį į problemą dėl Broniaus Rožinsko knechto, komentuodamas internetiniame žurnale “Jūra“ paskelbtą Vidmanto Matučio straipsnįAtlantą įveikusio buriuotojo atminimo įamžinimas Klaipėdoje užstrigo“:

“Apmaudu – Klaipėda neranda 15 tūkstančių litų, kad pratęstų atminimo knechtų eilę ir pagerbtų dar vienu simboliniu knechtu pirmąjį lietuvį, jachta perplaukusį Atlantą.

Galiu tik papildyti, jog Bronius Rožinskas plaukė su šūkiu “Lietuvos garbei“, nors jo paties apmaudui ir teko išsikelti jachtoje Lenkijos vėliavą. Kitokių galimybių pokarinėje Lietuvoje nebuvo. Kažkaip net gėda, kaip klaipėdiečiui, kad ieškoma visokių pasiteisinimų. Nemažiau nei kapitono dukrai, to reikia jūriniam siekiančiam būti miestui.“

Aš neperkopijuosiu ir neperpasakosiu visos ten kilusios diskusijos – galite pasiskaityti tiek ir straipsnį pagal vieną nuorodą, tiek ir komentarus pagal kitą. Aš noriu tik apibendrinti išsakytas mintis (atmetant dalį apie “o ten ne tavo tėvas toks ir anoks, kad tu va čia šioks ir kitoks?!“ – juolab, kad ne man replikos buvo ir taikytos) ir išdėstyti savo požiūrį į šią problemą.


Nors čia gal tik man ir Kiprui toji problema iš tikro atrodo?

Gal iš tiesų, kaip ironizavo Vilius, atvažiavo “teta iš Amerikos“, apdalino atsakinguosius sovokus savivaldybėje kramtoške, o tie ir nusprendė jos tėvelio atminimą įamžinti, supratę, kad jei jau davė kramtoškės, tai duos ir babkių tam stulpeliui krantinėje, a-nea? Čia juk tai tetulytei to norisi, o miestas – tai kuo čia dėtas?

Ir kokia negera tetulytė, dabar paaiškėjo – prapuolė, nebesirodo… Babkės, teta, kur???

Antai, jie gi net eskizą padarė, kaip atrodys knechto kepurė:

Na ir kas, kad su klaidomis, nes “Hermes“ plaukiojo Galvėje, o “Hermes II“ plaukė per Atlantą? Šiaip jau, niekas ir nepastebės skirtumo, pamanyk, formalumas! Kuris man, tarkime, irgi tam tikrą požiūrį ir supratimą atskleidžia.

Ir, mano galva, vardą ir pavardę derėtų rašyti vardininko linksniu, nes tūlas užsienietis ir nesupras, kas buvo tas ponas Broniui Rožinskui (rusas pavardę iš viso perskaitys gale su h, o ne k, mianinykai jūs vargani!). Kaip ir skirtumas tarp “plaukimo jachta“ ir vadovavusio tam plaukimui ir jachtai, manau, taip pat yra?

Bet grįžkime prie knechto.

Teisūs sakantys, kad anokia čia uostamiesčiui ir investicija – gi pajamų už to stulpelio lankymą iš turistų negausi ir bilietų nepardavinėsi. Dar kažkaip su reklamos įdėjimo galimybėmis jei suderintum, tai va ir iš rėmėjų gal pasipinigautum. O dabar? Stypso stulpas upės krantinėje, ir tiek tėra iš jo naudos – nei ten kas prisiriš (ir susimokės už tą garbę), nei labai kvailus žioplius nuo įkritimo į upę apsaugos.

Iš viso, tai kam tie ten knechtai reikalingi? Išlyginai šaligatvį, o jei reikia stulpelių, tai ar maža visokių kelio, dekoratyvinių ar šiaip bordiūrinių? Konkursą tik viešąjam pirkimui paskelbei, atkatą pasiėmei – ir jau, žiūrėk, laimėtojas aplinką aptvarko, o savivaldybė jam už atliktus darbus apmoka. Kaip ir įprasta tokiais atvejais iš miesto infrastruktūros ir urbanistinės aplinkos gerinimo lėšų. Meras giriasi, kad rūpinasi miestiečiais, o ir miestiečiai mato, kad pinigai į tvarkymą, o ne kažkokius dekoratyvinius stulpelius, sukišti.

Bet tai koks durnius sumąstė čia tuos kažkokius jubiliejinius-vardinius-proginius stulpus kaišioti į trotuarą, ką???

Man toks įspūdis, kad jokios bendros koncepcijos ar vizijos, kaip tą proginių knechtų krantinę vystyti, uostamiesčio savivaldybė neturi ir niekada neturėjo.

Na, kažkas pradėjo dar “laukiniojo kapitalizmo“ laikais, tai dabar kitiems kažkaip ne fasonas imti ir atsisakyti. Kad jau stovi ir lėšos seniai nurašytos, tai bala jų nematė – valgyti neprašo, o kada nors patys gal nuvirs. Pinigų skirti iš tų pačių fondų, kur “miesto aplinkos tvarkymas ir gerinimas“ – šiukštu? Tegul Balbieriškio ar Bezdonių savivaldybės ir skiria, jei joms to norisi, o uostamiestis tai čia “ne prie ko“.

Štai pažiūrėkime į Liepojos pavyzdį – Roko (muzika tokia, ir dar tranki, o ne šventasis) kavinė faktiškai senamiestyje, ir visa eilė… stulpelių, kurie skirti atminti žymiems praeities latvių roko muzikantams, kompozitoriams, kūrėjams ir dainininkams bei grupėms!

Liepoja vadinama dar “Latvijos roko sostine“, todėl jie visą “parką“ tų betoninių “klombų be gėlyčių“ ir užveisė.

Klaipėda, žinia, gi yra tik vienas iš daugelio Lietuvos uostų, niekuo neišsiskiriantis ir neypatingas miestas. Šiaip jau, jo netgi uostamiesčiu nevadina. Ne Klaipėdos atvadavimas buvo svarbus ir reikšmingas įvykis Lietuvos valstybingume, tai ne čia užgimė Jūros šventės, tai ne čia dar tarpukariu praktiškai padėti pamatai šūkiui “Lietuvi, eik į jūras!“. Ar aš klystu, gerbiamieji Klaipėdos merai?

Broniui Rožinskui tą knechtą galima net ne Klaipėdoje (iš kurios išvyko link Liankyno, o paskui ir į Lenkiją), o Trakuose pastatyti, kuriuose jis ir dirbo buriavimo instruktoriumi prieš emigraciją (arba iš viso – tegul jam lenkai ir stato, kaip komentaruose šiojo lietuviškąja kilme suabejojo toks susilietuvinęs buriavimo direktorius, ir manau, kad taip mąstančių buvo ir liko ne vienas, dėl kurių Bronius Rožinskas net turėjo oficialų pareiškimą rašyti, kas jis toks ir vardan ko plaukęs, bet ir ne LBSui adresuota, tai kam ir terūpi…).

Tiesa, Trakuose gali ir nepavykti, mat ten istorinio nacionalinio parko direkcija netgi UAB “Tikrasis Vilniaus jachtklubas Trakuose“ (ar kaip ten tas pavadinimas: “Mayor Zuokas Yachting Co. Ltd“, nepatikslinsite?) direktoriui Kastyčiui (d.ž.k. Kęstutis, o tokiu atveju gautųsi, kad jo bendravardis Pusiasalio pilį statęs) Jurevičiui baudas deda, kad tas apipuvusį lieptelį bando suremontuoti (Kęstutis Kęstučiui, žinia, nelygus, o Kastytį už lindimą į elito sferas ne tik Perkūnui bausti dera!), motyvuodama tuo, kad ten bet kokios statybos ir renovacijos yra paveldo dvasios ir raidės pažeidimas (bet kaip gražiai šalia griūna buvusi “Žalgirio“ irklavimo bazė – Maironui, kurio šiemet metai paskelbti Lietuvoje, dabar vėl iš skausmo plyštų širdis dėl pelėsiais ir kerpėmis apžėlusių plytgalių, paplaunamų laiko tėkmės ir Galvės drėgmės).

Na, tai stovi Danės pakrantėje keli seniai pastatyti knechtai, ir ką? Andriui Varnui pats jo gimtasis jachtklubas Mingėje pasistatė, ir nieko, garbės gi ne per mažai. “Ambersail“, kiek suprantu, nepašykštėjo ir už savus įsismeigė savo stulpą, o tai prašinėk čia skatikų… Kuo jau čia dabar teta iš Amerikos išskirtinė, idant pasakyta: kas muziką užsako – to ir vokelis bajanistui?

Todėl vargu bau, ar surasite tuos knechtus oficialiuose ir privačių Klaipėdos gidų turistiniuose ar lankytinuose maršrutuose, kuriuose veikiau pasiūlys tradiciškai nuvykti į Jūrų muziejų mišrūnų pingvinų paspoksoti arba turėti orientavimosi pramogą po Klaipėdos senamiestį pakeliui link kokios aludės, ieškant kaminkrėčio, peliuko, katino ar šuns galvos (ypatingieji ir nusipelnę uostamiesčio simboliai!…). Dar dera patrinti kurio nors nosį – laimei. O tada jau – alaus! Geriausia, aišku, “Švyturio“ – to, kurį uteniškiai verda.

Apie uostamiesčio knechtus ir kad ten ką nors patrinti kelionei su septyniomis pėdomis po kiliu ar sugrįžimui į namų uostą iš už jūrų-marių (mažai tautiečių į ūkanotas salas išvarė?) – nei viena turizmo agentūra nepagalvojo, o savivaldybei, žinia, dabar rūpestis dėl atsiskaitymo už kreivą-šleivą eskizą ir “klausimo uždarymo“: duos pinigėlius tetulytė, ar laikyti ją va tokia “nedora suvedžiotoja“, nes tiek rimtų dėdžių su kostiumais ėmė ir gerais jos norais patikėjo?

Tai Kiprui čia gėda, o ne savivaldybės dėdėms ir tetoms.

Tai man čia parūpo tas “knechtų parkas“, o ne uostamiesčio (sic!) merui (šiam ar buvusiam – o tai koks gi skirtumas?).

Antraip, jau būtų ne tik tos vietos plėtros ir nusipelnusių žmonių ar įvykių įamžinimo planai numatyti ir patvirtinti, lėšos iš tų pačių fondų numatytos ir paskirtos, bet ir, tikėtina, stovėtų visa eilė tų knechtų, kurių dabar nematome ir retas kuris, ranką prie širdies pridėjus, iki šiol pasigendame:

    • Lietuvos jūrų skautams (nes nuo jų prasidėjo buriavimas Lietuvoje!).
    • Lietuvos jūrų mūšio prie Salismiundės (dab. Salacgryva) nugalėtojui etmonui Jonui Karoliui Katkevičiui.
    • Pirmąjam lietuviui vienutininkui, perplaukusiam Atlantą (Artūras Svaldenis, “Arion“ – aišku, LBS garbės nariu jis būti nenusipelnęs irgi, kaip ir Bronius Rožinskas nėra ir nebuvo…).
    • Pirmam lietuviui vienutininkui, apiplaukusiam aplink pasaulį (laisva vieta).
    • Pirmąjai lietuvei vienutininkei buriuotojai, perplaukusiai Atlantą arba apiplaukusiai aplink pasaulį (laisvos vietos).
    • Galbūt, pirmąjam lietuvių karo laivui “Prezidentas Smetona“?
    • Galbūt, netgi pirmiesiems mūsų prekiniams laivams “Jūratė“ bei “Kastytis“?
    • Galbūt, komodorui (dabar: dimisijos flotilės admirolui) Raimundui Sauliui Baltuškai, be kurio dabartinės KJP būtų neįsivaizduojamos (o juk Lietuva tokio karo laivyno istorijoje ir neturėjusi!)?
    • Galbūt, Osvaldui Kubiliūnui-“Kubai“ ir Stasiui Marcinkevičiui, be kurių pokarinis jūrinis buriavimas Lietuvoje sunkiai įsivaizduojamas?
    • Galbūt, “Žalčių karalienei“, pirmąjai iškovojusiai tarptautinėje ir netgi prestižinėje regatoje taurę Lietuvai, nes dabar tai ir apie Šarūno Sodeikos jachtos “Jigy-Jigy SOMI“ pergalę toje pačioje regatoje ne tik žiniasklaida kalba kaip apie “pirmąkart“, o ne pakartotą po 74 metų?
    • Galbūt…

Daug tų “galbūt“, ir nemažai tų, kurių knechtai jau galėtų stovėti, bet iki šiol nėra.

Knechtų mišką matytume, ir iš kokių sodžių ar kolūkių atvykę prie jūros lietuviai vaikščiotų, skaitytų užrašus, fotografuotųsi ir dėtųsi į galvą vieną akivaizdžią tiesą, kad Lietuva – vis tik jūrinė valstybė, ir tai valstybė, kuri jau turi jūrinę istoriją (ne vien Jūrų muziejų su mišrūnais pingvinais, kelias ruoniais, delfinų šou ir mitą apie “nuo jūros iki jūros“, ar legendą, kaip koks nors oligarchas savo žirgus jūroje girdė), kuria galima didžiuotis, netgi tuomet, kai “paskutinis emigrantas išvykdamas iš Lietuvėlės išjungia šviesą“.

Bet kol kas – “o kur ta tetulytė iš Amėrikės, kuri skolinga mums už jos tėvo knechtą???“…

Beje, kas paskutinį kartą esate buvęs Lietuvos buriavimo muziejuje?

Nežinau, kur rasti: gal sostinėje, kur įsikūrusi LBS būstinė, gal Kaune, kuris tituluojamas “Lietuvos buriavimo sostine“ (prie Karo muziejaus, ne?), o gal Klaipėdoje Lietuvos Jūrų muziejuje yra atskira ekspozicinė salė tam skirta, puoselėjama LBS? Turime gi ir Europos, ir pasaulio buriavimo čempionų, ir olimpinę vicečempionę. Antai, komodoro Baltuškos knygą skaičiau – tas irgi įdomios archyvinės medžiagos pateikęs (pvz., apie lietuvį kapitoną-kaperį, siūlantį savo paslaugas Kontinentiniam Kongresui šių JAV nepriklausomybės kovoje prieš anglų imperialistus).

Ką sakote? Nėra irgi tokio? Negali būti!

Girdėjau, kad net kapsai Runkelių sostinėje parodą savo Etnografijos muziejuje atidarė apie bures Šešupėje ir buriuotojus nuo jos krantų kituose telkiniuose. Tai kaip čia taip, kad turime buriavimą, o neturime muziejaus ar bent jau ekspozicijos?

O jūs sakote “knechtas buriuotojui“…

Už 15000 litų – maždaug po 10 centų klaipėdiškiui, jei jau iš savivaldybės biudžeto finansuoti, nors akivaizdu, kad čia uostamiesčiui “vieni nuostoliai ir jokios naudos“, tai negi švaistysi mokesčių mokėtojų lėšas, nors koks tualetas Kaune ir 100 kartų brangiau kainuotų?

Iš esmės, tai ne tokia ir didelė suma buriuotojų bendruomenei, jei bent jau toji sumanytų susimesti. Tik ar ir jiems to tikrai reikia?…

O kad “tik man to ir reikia“, tai tebūnie: neišlaksiu aš tų dviejų kibirų alaus, bet va imsiu ir deponuosiu tik ką iškeptos VšĮ “Burvedys“ sąskaitoje 100 litų šiam knechtui pastatyti. Jei kas norėsite prisidėti, mokėjimo paskirtyje nurodykite “knechtui“ – kad galėčiau žinoti, kiek jau pervesta ir kam, ir lėšų be jūsų žinios niekam kitam ir nepanaudočiau.

Tuo pačiu paprašysiu tų, kurie ne tik geografiškai yra arčiau Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos prie Klaipėdos miesto Tarybos (ar Klaipėdos miesto savivaldybės), neformaliai ir draugiškai pasidomėti, ką tie garbingi ponai nusprendę šiuo klausimu? “Nieko“ – irgi atsakymas, o jei jau yra planai tokiam “knechtų parkui“, kaip rašiau aukščiau, tai nustebinkit gera naujiena. Nesu Klaipėdos pilietis – šiaip tik prijaučiantis jūrinei kultūrai, buriavimui ir Lietuvos įtvirtinimui jūrine valstybe, o ne valstybe prie jūros.

O tuomkart, tai pradedu lėšų Broniaus Rožinsko knechto pastatymui rinkimą: turime jau 100 litų iš 15000 reikiamų, tad trūksta jau visai ir nedaug – tik 14900 litų.

Menkniekis, kai pagalvoji.

Komentarų: 19

  1. p.Borsteika, viskas teisingai, rinkimės kiekvienas tai, kas labiau patinka. Man kaperis patinka labiau. Jums Rožinskas. Kur problema?
    Apie tą kaperį galite daugiau informacijos rasti čia: http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=970&Itemid=133
    Nors tiesiogiai viskuo tikėti irgi neverta, nes yra versija, kad Miklasewicz yra kilimo iš Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės, kur laivų statyba ir jūreivystė buvo tokio aukšto lygio, kad ten karinius laivus užsakinėjo net Anglija ir kitos Europos valstybės. Kunigaikštystė nuo 1589 iki 1795 buvo AbiejųTautųRespublikos vasalu, t.y. politiškai pavaldi ir buvo to meto Lietuvos (LDK) vartai į jūrą. Reikalas tame, kad to laikotarpio savo istorijos mes gerai nežinome, viskas smarkiai su Lenkija buvo susipynę, ir po Kosciuškos sukilimo daugybė lietuvių bajorų kartu su lenkais bėgo (tiksliau – plaukė per Atlantą) į Ameriką, kur kovėsi pilietiniame kare … Dėl to ir yra abejonių, kad tik 1962 m. “pirmasis“ lietuvis perplaukė Atlantą.
    Kas dėl p. Rožinsko – statykit tą knechtą, jei labai reikia, kodėl ne… Bet ar tikrai Klaipėdoje jo norit? Juk jis tik vieną sezoną buriavo Klaipėdoje! Be to, panašu, kad norėdamas emigruoti, turėjo atsisakyti Lietuvos pilietybės (LTSR)… Būdamas Lenkijos pilietis, po Lenkijos vėliava, vadovaudamas lenkų įgulai perplaukė Atlantą, ir plaukimo pabaigoje persipyko su įgula tiek, kad šie pavogė visus laivo dokumentus ir be savo kapitono nulėkė Amerikos prezidentui prisistatyti kaip didvyriai didžiausi, o kapitonas tik tada savo giminaičiams pareiškė, kad plaukimą skyrė Lietuvos garbei. Ne pirmas ir ne paskutinis kartas, kai lietuviai su lenkais į plaukus susikimba, ne man spręsti kurios šalies garbei jie ten plaukė. Tą patį kaperį lenkai saviškiu laiko, kaip ir Adomą Mickevičių … Nieko asmeniška, tik manau, kad nelabai protinga yra ties 1962 metais tą Atlanto ribą užsibrėžti. Įamžinkit tą Rožinsko plaukimą, kodėl ne – bet gal be pretenzijos į absoliutų pirmumą, gal teisingiau būtų jį pavadinti vieninteliu lietuviu buriuotoju, sovietmečiu sugebėjusiu tai padaryti. Ir žmogus deramai pagerbtas būtų, ir istorija nebūtų kaip patogiau lankstoma.

    Patinka

  2. Aš čia turėjau omenyje eruditą “gramą“, taip vertinantį plėšiką kaperį ar kuršių “blindą“ – kazių…

    Patinka

  3. Galiu eruditui pabrėžti, kad po 2-jo pasaulinio karo Sovietų sąjunga nuo likusio pasaulio buvo atsitvėrusi “geležine uždanga“ ir pro ją pralindusiam jau reikia paminklą statyti. Bronius Rožinskas aukojosi Lietuvai ne tik visu savo turtu, šeimos nepritekliais, bet ir įgyvendino tokį drastišką planą “…lietuvių tautos garbei“, kaip pats apie tai savo ranka parašė: http://lt.wikipedia.org/wiki/Bronius_Ro%C5%BEinskas
    Kiekvieno lietuvio garbės reikalas prisidėti nors vienu litu prie greitesnio šio žygdarbio įamžinimo.

    Patinka

  4. Kaip juda rinkliava? Būtų neblogai, manau, paskelbti straipsnį su šia nuoroda kituose portaluose.

    Patinka

    1. Kol kas tik tiek, kiek mudu paaukojom. Aš šiandien darau pristatymą dėl Dodekaneso (va už poros valandų), tai ir ten paprašysiu. Ir dar paprašiau paklibinti Klaipėdos savivaldybę – irgi žiūrėsim, kaip bus. Kol kas dar tikrai ne viską išbandėm, ir dar net gerai patys nepradėjom klibinti. 🙂

      Patinka

  5. Kuršiai labiau praktiški buvo nei mes, jie tą patį laivą kiek žvejybai, tiek plėšikavimui jūroje naudojo, kas toks pramoginis laivas jie net supratimo neturėjo. Bet jeigu jų laivas buvo tinkamas Baltijai – jis tiko ir kitiems laivybos regionams . Beje, istorikai teigia, kad su vikingais kuršiai ne tik kariavo, tačiau ir prekiavo, bet, kas įdomu – mielai jungdavosi į flotiles žygiams į tolimesnius kraštus. Taip kad yra šito krašto sąsajų su vikingų istorija, kuri didesnė gerokai už mūsų jūrinę tradiciją. Gal ten koks kazius ir sėdėjo to rudžio geldoje, kai iš pradžių Grenlandijoj, o paskui ir pas indėnus jie išsilaipino, kas žino?
    Neturiu aš to kuršio vardo, gal kazius buvo, gal ne kazius – statyk knechtą Rožinskui, kad jau kitaip nesigauna…
    Beje, marinistikos klasikas man pasakojo apie moteriškaitę iš LT gilumos, kurią į Angliją neįsileisdavo – tai ji nusipirko nudrožtą jachtą, buriavimo knygą – ir išplaukė į Angliją niekam nei ačių nei sudie… Ne be nuotykių, bet nuplaukė – kai gelbėtojai ją norėjo nuo laivelio nukrapštyti – ji visus pasiuntė, ir privertė ją kartu su laivu gelbėti… Jei norėsi pirmai moteriškei knechtą pastatyti – bandyčiau jos vardą ir pavardę iš klasiko iškvosti…

    Patinka

  6. Very true… esmi bambeklis, bet ne beviltiškas. Vistiek, šitas knechto projektas yra nesąmonė, nes dviprasmiškas, t.y. teigia, jog dj gerb.Rožinskas yra viena ar kita prasme pirmas lietuvis. Jūrinės kultūros pradžia mūsų krašte yra maždaug VIII a. kai vikingai tiek sunervino kuršius, kad šie sėsdavo laiks nuo laiko į savo laivus, ir plaukdavo kiek į žuvėdus, tiek į Bornholmą, ir ten vikingams neretai į kailį krėsdavo ir žaislus atimdavo. Tie patys kuršiai ir Klaipėdai pavadinimą davė, nes daugiau nebuvo kam, jei ką – nors žemaičiams gal ir kitaip sapnuojasi… Nes jie tik X a. ties Palanga kažkokiu būdu tarp kuršių ir prūsų žemių įsispraudė. Pasakyti, kad p.Rožinskas yra pirmasis lietuvis, Atlantą pamatęs tik 1962m. būtų kaip nubraukti baltų genčių laivybos istoriją nuo VIII a. ar dar anksčiau… Jei nori mano 100 lt sububinti į knechtą – tai bus kuršiams, kurie šitas žemes ir jūrą mums davė. O šiaip – manau kad Rožickas buvo normalus diedas, buriuotojas, kuris turėjo svajonę, ir savo pastangomis ją įgyvendino. Bet ne pirmas lietuvis, mano kuklia nuomone.

    Patinka

    1. Šiaip jau, kuršiai yra priskirti latvių, o ne lietuvių gentims, bet tiek to. Duok man kuršio, kuris pirmas jachta, jai ir vadovaudamas, perplaukė Atlantą anksčiau už Rožinską vardą – statysim knechtą jam.

      Patinka

  7. Kad jis buvo pirmasis lietuvis būtent su jachta HermesII Atlantą kirtęs – aiškiai neginčijama, bet kad absoliučiai pirmasis lietuvis, perplaukęs Atlantą – sutikit – dalykas kiek skirtingas, ir šituo pirmumu kažkaip abejočiau… Kad ir tas kaperis lietuvis, kuris Amerikos naudai Atlante plėšikavo – gal ne traukiniu i Ameriką nuvažiavo, ir tikrai anksčiau nei 1962? Pats tas Atlanto perplaukimas pasaulyje tikrai nėra laikomas kažkokiu mission impossible… Užsibrėžti, kad tik 1962 metais pirmasis lietuvis Atlantą po burėmis perplaukė – nu žiauriai primityvu būtų.
    Tegul atsiranda tas knechtas, jei kam nors norisi jachtą HERMES II įamžnti, kodėl ne – bet gal reiktų pasitikrinti prieš statant, ar tikrai labai jau “pirmasis“.

    Patinka

    1. Bambekli tu! 🙂 Taigi aiškiai parašyta – ”JACHTA“. Tik derėtų patikslinti, kad jis tai jachtai vadovavo.

      Kaperis iš JAV tikrai plaukė ne jachta, o antra – jo laivai buvo statyti, berods, Bostone ar Baltimorėje, kur tuomet greičiausius kabotažinius laivus ir statydavo. Ar jis prieš tai kokį žygį darė ne kaip keleivis per Atlantą – žinių nėra. Todėl Bronius Rožinskas ir “Hermes II“ – nusipelno garbės pelnytai.

      Na, o pirmasis lietuvis buriuotojas, matyt, bus grafas Tiškevičius. Tiesa, kai kas randa Kolumbe jau irgi lietuviškų šaknų, bet gal komercinių ir pramoginių laivų nepainiokim.

      Patinka

  8. Gal Broniaus Rožinsko etatas ir buvo “instruktorius“, bet jis vadovavo tuometinei buriavimo bazei. Mes jį tituluodavome DIREKTOR. Manau, kad vertėtų jį vadinti Trakų buriavimo bazės vadovu.
    xxx

    Patinka

  9. Nesu ir aš Klaipėdos pilietis. Smagu, kad mūsų Lietuvoj yra dar tokių žmonių, kaip Egidijus. Pasirašau po kiekvienu žodžiu. Pensija nors ir nedidelė, bet prisidedu prie Broniaus Rožinsko žygdarbio įamžinimo. Protu sunku suvokt kaip Žmogus galėjo ryžtis tokiam žygiui iš už geležinės ano meto uždangos. Viskas buvo kaip “ant kortos“. Parduotas šeimos turtas, paliekama tėvynė, atsisiveikinta su artimaisiais, o prieš akis – nežinia. Tai prilygsta Dariaus ir Girėno skrydžiui. Lietuva turi kuo didžiuotis.

    Patinka

    1. Matyt, sunkumai neatrodė tokie baisūs, kaip suvokimas, kad reiks čia gyventi. Vis tik tarpukariu augęs, skirtumą aiškiai matė ir jautė. 🙂

      Ačiū!

      Patinka

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.