Magnus Olsson: geriau, nei Volvo

Dievas ryškiai raudonu megztiniu kukliai stovėjo nuošaliau auditorijos ir jau laukė, kada galės pradėti.

Švedbankio būstinės auditorija beveik visa ir užsipildė.

Prisėdau už dviejų svarbių žmonių (Mingės jachtklubo komodoro ir lietuvių ambasadoriaus prie Gotlando Senio sosto), o prie jų neužilgo prisijungė ir dar keli matyti, tarp kurių ir Marytė (na kokia dar, jei ne Mudėnienė, ar ne?). Kitoje pusėje mačiau atėjus jau Raimundą Kuodį (buriavimas – bankininkų ir finansų ryklių sportas, sprendžiant iš šmėžuojančio linksmai nusiteikusio Algimanto Variakojo?), Robertą Dargį (na, LBS prezidentas gi…), aišku, Liną Tamkvaitį (LBS CEO – be jo tokie dalykai negali įvykti per se), Naglį Nasvytį, kuris viceprezidentas kreiseriniam buriavimui (čia kur su rimtomis laivėmis, o ne burvaltėmis), ir kitus, kažkur jau matytus veidus iš Lietuvos buriuotojų bendruomenės.

Netikėtai priėjo Eglė Kasperavičiūtė, “Vėjo!3“ redaktorė – ir atnešė man dovanų!

Viduje buvo ir lapukas – Lietuos skipper’iui. Eglė niekaip neišdavė, nei iki renginio, nei po jo, nuo kurio “buriavimo senjoro“ aš šitą mielą dovaną gaunu, bet leiskite spėti, ar tik jo vardas nėra kartais Jurgis?…

Aš taip pasukau galvą, kad, matyt, nusipelniau ne tik dėl iniciatyvos lietuvinti jūrines sąvokas, bet ir tos polemikos su Artūru Dovydėnu, kuris laikosi nuostatos įtvirtinti specifines sąvokas nemūsiškai. Po Magnuso pranešimo – tik dar labiau įsitikinu, kiek esu teisus, kas, atrodytų, ironiška.

Ačiū nežinomam mano tinklaraščio skaitytojui už dovaną! Tikrai, kad reiks labai greitu laiku prisėsti vėl prie žodynėlio ir jį ženkliai papildyti!…

* * *

Įžanginį žodį tarė Raimundas Daubaras, kuris pasidžiaugė, kad į Ambersail šešerių metų gimtadienį atvyko pats Magnus Olsson. Užbėgant: Magnusas padėkojo, kad Ambersail nupirko jo ketvirtąją laivę Assa-Abloy, kurią, ne per drąsu pasakyti, iš esmės prikėlė naujam gyvenimui. Ir ne tik vardan tos, Lietuvos, kaip labiau aiškėja, bet aš čia jau užbėgu už akių pasakojimui antrąkart.

Magnusas iškart pradėjęs pasakė, kad taip negerai jam čia kalbėti, kai tiek gražių merginų salėje, ir ne jos yra priekyje. Ir kad jei kas išeis anksčiau, tai nebus nemandagu, nes penktadienio popietė, tai ko čia “senio“ klausytis.

Aš buvau ne vienas, kuris finale gailėjosi, kad tik tiek trumpai – vos dvi valandėlės!…

Ne tik visko, bet ir didesnės dalies neatkartosiu – Magnus Olsson, pravarde Mange, čia varė napalmu, pakeliui mėtydamas fugasines bombeles! Maža to, kad paskojo apie įdomius dalykus ir dar įdomiai bei itin gyvai, bet ir nuolat palydėdamas pokštais. Jei tą varytų prie alaus, tai gerti būtų pavojinga, nes nuolat springtum (iš istorijos apie ananasą pasturgalyje juokėsi net ir merginos, kurioms ta istorija ir buvo iš esmės skirta).

O pasakojo apie visą tą Ericsson VOR projektą, kuomet pradėta buvo ruoštis Volvo Ocean Race prieš dvejus metus (regata aplink pasaulį vyksta kas treji metai), pastatytos dvi jachtos ir surinktos dvi įgulos: kaip F1, nes sindikatui pažadėjo, kad viena iš jų laimės ir paaiškino, kaip tai bus padaryta – A komanda ir laivas (Ericsson4) ir B (Ericsson3) “bolidai“, o Mangė tapo antrosios, Nordic, komandos škiperiu, apie kuriuos pirmosios škiperis kalbėjo kaip bereikalingus ar net beviltiškus (useless), kas juos tik užvedė siekti pergalių.

Per vidury Mangės pasakojimo apie savo komandą, aš susizgribau ir nufilmavau galą – leidžiu susidaryti įspūdį apie pranešimą. Maždaug:

“Navigatorius – itin protingas, tai jei nenudobsite anksčiau, tai kitąryt sukels maištą ir būsite išmesti per bortą, nuo ko ir kitiems po kiek laiko bus blogiau. Va, šitas suomis – plaukė eriksonu, tai ištisai pliurpė apie savo noškę, kokia ji didi bendrovė (ha, not anymore, ups! – jo intarpas, ne mano!), po to už tai mes jį primušėm, nes užkniso. Šitas tai teologijos egzaminą laikė. Kalbasi su dievu. Matyt, jis žino meaning of life, nes mes kartais tą meaning pamirštam, kai išplaukiam į vandenynus. Šitas tai suprantama, kodėl vis į vandenynus varo: 6 vaikai nuo 5 skirtingų žmonų krante, tai kas belieka?…“

Arba:

“Konstruktorius neištariama pavarde – sukčiaus ant kiekvieno išmatavimo, kad tik praeitų, bet kurs fantastiškus laivų projektus. Jei samdote, tai samdykite ir teisininką, kad jį prižiūrėtų. Šitas va – irgi virš 30 laivų jau suprojektavęs. Genijus, tik epoksidkės prisiuostęs, tai nesusišnekėsit“.

“Jūs visada turite turėti komandoje naujazelandiečių (jie ne tik plaukė – jie sudarė kranto komandą, true heroes, anot Mangės!) – tiems rodyti emocijas yra silpnumo ženklas, bet jie geriausiai pasaulyje žino visą buriavimo įrangą, ir viską visada padarys geriausiai. Daug išmano. Samdykite naujazelandiečius, jei norite laimėti buriavime!“.

O vieną pokštą buvau girdėjęs iš Pauliaus Kovo, kuris pasakojo, kad svoris ribotas, tai VOR dalyviai į laivą pasiima tik pusę dantų šepetuko – kitą koto dalį nulaužia kaip nereikalingą “viršsvorį“. Mangė:

“Kvailystė visa tai! Kam imti pusę svorio? Iš viso neimam!“

Na, logiška – kai iki 40 parų negali nusiprausti, nes vanduo laive skirtas yra tik atsigerti ir maistui paruošti, tai kam ir tas dantų šepetukas?…

Mangė:

“Reiktų gal man kokią dietos programą paleisti – gerą verslą pasidaryčiau! Skambėtų: plauk su Mange jachta, ryk po 6000 kilokalorijų per dieną (beje, tiek žmogui suryti neįmanoma, todėl vartojamas sublimatas, nuo kurio, Mangė pripažino, bezdama gerokai, o ir tos košės skonis yra klaikus, bet tai kam valgyti, jei reikia tik išsižioti, įsidėti, užsičiaupti ir nuryti…) ir numesk 10 kg! (tiek vidutiniškai kiekvienas numeta, nors ryja po 6000 kilokalorijų per parą – sunkus ir alinantis darbas, šaltis, drėgmė ir pan.)“

Aišku, gauti netyčia toje pliurzėje braškę reiškia didelę laimę – po to gali visą dieną trolinti kitus, kodėl tie negavo?…

Pergalei skiriama viskas, ir jos siekiama visomis išgalėmis. Juos diskvalifikavo po pirmojo etapo, kurį, kaip jis juokauja, kas laimi, tas statistiškai po to laimi ir visą regatą. Sako, ar ne apie pusės kilogramo svorio (daugiatonyje laive!) pritrūko falškilyje?… Bet tai Mangė piktinasi:

“Taigi dėl gravitacijos skirtingai sveria prie pusiaujo ir arčiau polių! Švedijoje svėrė vienaip, o va Keiptaune – taigi turėjo kitaip! Kodėl jie neatsižvelgė?“

bei

“išmatuotojus mes papirkinėjam, jei tik galim, ups“.

Plaukiant iki Čingdao, jų laivė ėmė elementariai skęsti, nes per visą priekį įtrūko – šiauriniai vėjai nuo Sibiro ir priešingos krypties srovė sukėlė nenormalias bangas. Mangė pripažino, kad buvo tiek pavargęs, jog pamanė, kad ir velniop, kad paskęs čia pat, tai nors nereiks niekam aiškintis, kodėl nebaigė regatos…

Tačiau jie nuplaukė į Taipėjų (kaip tik prakeikti kinų Naujieji, sausio vidurys – ir niekas nedirba!), iš Italijos atskraidino per 5 dienas pagamintą gabalą laivo korpuso, iškirpo sutrūkusį, įklijavo šitą – ir jie užbaigė tą etapą! Maža to, Mangė primetė, kad jie gali spėti dar ir į startą, nes leidžiama startuoti per tris dienas iki anie startavo, kad dar tilptum. Tad jie atplaukia į Čingdao, o visi kaip tik startuoja… Sako, grubiai, tai vėluojam 10 valandų.

Ką sau manot? Finišuoja, susikrauna maistą ir reikiamus daiktus bei… vėl startuoja! Dar baisiau tai, kad šitas – pats ilgiausias etapas, nes finišas tik Rio, ir dar reikia apiplaukti Horną, kirtus visą Ramųjį vandenyną! Nepailsėjus, su tik ką suklijuotu laivu…

Prie kontrolinės linijos jo genialusis navigatorius sako:

“- Klausyk, aš čia pagal amerikietišką modelį, nes kitų ir neturiu, paskaičiavau, kad jei dabar grįšime atgal (wtf?!), tai po dviejų dienų būsime paskutiniai (wtf???), tačiau už 1400 jūrmylių – galim būti pirmi.“

Nes mintis yra išnaudoti du ciklonus, kada vėl pervenduoji ir varai nuo “aukščiau“. Mangė gi iš pradžių atšauna, kad jis čia ne pirmąkart jau plaukia, tad visada varoma taip (trumpiausiu keliu!), o čia kas per crazy idea? Ir dar grįžti? Kokia paklaida?

– Šeši metrai – atsako jam navigatorius.

– Tai tu nors duok laivo korpusą (70 pėdų)! Kaip čia su tokiu žinoti, kada jau užsifiksuojam ir jam galim grįžti atgal?

Bet jie tą padaro. Kas sekė jų plaukimą, tai neteko žado – išprotėjo Mangė?

Maža to, jie aplenkia ir savo lyderį – Ericsson4 (šie toje regatoje pastatė iki šiol nesumuštą rekordą – beveik 600 jūrmylių per parą, kas reiškia, kad nuo Klaipėdos nuplaukė iki Stokholmo, grįžo, ir vėl nuplaukė…) ir į Rio, pastarojo škiperio gimtąjį miestą, atplaukia… pirmi!

Čia po to, kai iš ano etapo iškrito 3 jachtos su jais, o jie susiklijavo, grįžo, finišavo ir startavo per pusę pasaulio be susotojimo? WTF???!

Štai jums ir useless!… Ar dar reikia aiškinti, kodėl Mangė yra ne šiaip legenda, o dievas, kuriam lenkiasi visi jaunesni buriuotojai net iš aukščiausios buriavimo elito lentynos?

Beje, kaip tik Mangė rodo nuotrauką, kurioje jis guli ramus ant denio:

“Ai, čia susilaužiau du šonkaulius, tai nešnekėjau. Kelias dienas įgula buvo labai laiminga dėl to“.

O ir iki Rio nuo Čingdao jie norėjo plaukti dar kitaip. Pasirodo, primetė, kad grįždami atgal, jie sutaupo 2 dienas, nes – o koks skirtumas, kaip iš vieno pasaulio krašto iki kito nusigausi? Taisyklės sako: “išplauki iš Čingdao, finišuoji Rio, o Hornas – kairiu bortu“.

Teisininkai griebėsi už galvos, ilgai jas suko, kol kategoriškai uždraudė taip eksperimentuoti! Na, Mangė sako, bet gerą pokštą būtume iškrėtę. Čia po to jie geresnį vis tiek iškrėtė, manau, dėl ko ir tapo legenda.

“Po ketvirto karto pasakiau, kad daugiau vandenynais aplink pasaulį neplauksiu. Bet po to dar dukart apiplaukiau“.

Iš viso, tai siūlo pietiniuose vandenynuose buriuoti – didžiausios bangos, stipriausi vėjai (aha, “riaumojančios keturiasdešimtosios“…).

A lot of fun and no fucking obstructions (apie sausumą… – mano past.), maybe just icebergs to tack from. Best sailing in the world!

Nuo Bostono iki Gioteborgo jiems nepasisekė – įpiešė į banginį Atlante. Tiems kaip tik poravimosi sezonas tose platumose buvo – whale gangbang, anot Mangės. Po trečio interviu žurnalistams padarė išvadą, kad niekam neberūpi, kaip tavo laivas, ar saugūs visi, kaip rezultatai – visiems rūpi tik tas kvailas banginis! Tai išmoko sakyti, kad banginis nenukentėjo (ko nepasakysi apie vos nenušniotą falškilį…) ir visas toks linksmas aplink plaukiojo. Fucking whale!

Bet padaręs ir klaidų – labai norėjo iki Stokholmo atplaukti pirmas, nes čia jau jo gimtasis miestas, o pralaimėjo… Kodėl? Nes kuo daugiau rankų ant denio – tuo laivas plaukia greičiau. Po visų išbandymų primetė, kad kas čia tėra tos keturios paros, gali ir nemiegoti, ir… antrą parą jau tapo aišku, kad viskas yra blogai ir labai blogai… O va Pumai, konkurentams, tai pralaimėjo prieš finišą tik 10 metrų, nors prieš tai pirmavo korpusu. Klaidelės – atplaukė antri. Bet džiaugėsi, kai Telefonica užlėkė ant seklumos:

“Ha! Laivas užstrigo, lūžinėja, kraujai ir lavonai – kokia gali būti džiaugsmingesnė naujiena apie konkurentus? Lots of action!“

Čia gal ir perdeda, nes dėl savo humoro ir linksmumo visada yra mėgiamas. Tarkime, išduoda mums paslaptį, kurios prašo niekam nesakyti (tai ir jūs – cit!): gali būti, kad olimpinę ugnį uždegs Rio Olimpiadoje būtent jo kolega, Ericsson4 škiperis Torben Grael, kuris tą VOR ir laimėjo. Ir Mangė dėl tos būsiančios suteiktos Torbenui garbės labai nuoširdžiai džiaugiasi, kad tai yra ne tik didelė garbė ir visiems buriuotojams, bet ir didelė paspirtis propaguojant patį buriavimą…

Prasitaria, kad gal pavyktų ir suburti dar kartą Nordic bei šįkart prie jų – ir Baltic Crew. Nes tai, ką daro vaikinai (crazy!) iš Ambersail, jam irgi imponuoja, ir jam norisi atverti ocean racing ne tik jaunąjai kartai, bet ir mūsų buriuotojams. Tikiu, kad su mūsų aštradančiais organizatoriais ir Mangės pagalba – tas visiškai įmanoma!

“Jei vokietis pasinaudos atsuktuvu, tai jį padės į vietą. Jei prancūzas – būtinai kur nors nukiš. Tada vokietis pyksta ant prancūzo, o tas atsipūtęs sako mon chier, c’est bien. O anglas iš tų dviejų žvengia. Va tokią multikultūrinę Europą gi bandom sukurti.“

Mangė dar atsakė į auditorijos klausimus, šiek tiek pakalbėjo apie VOR perspektyvas. LBS prezidentas jam įteikė atminimo dovaną, Mangės jau foje tykojo dėl interviu Eglė su Bitlu, dauguma pasiliko pasivaišinti Alitos šampanu (Ambersail gimtadienis gi!), o aš, deja, jau turėjau išlėkti (na, kokia dar čia mano kuklios personos nuotrauka su dievu, eretikai jūs!).

Švedijos kron-princesė Viktoria su (iš kairės) Magnus Olsson (Ericsson3 škiperis), Torben Grael (Ericsson4 škiperis), Sidney Gavignet (Puma neškiperis) – Volvo Ocean Race, Rio de Janeiro, 2009-04-03 (nugūglinta nuo AP Photo/ Ricardo Moraes).

Probėgšmais tik pasakiau sutiktam Simonui Steponavičiui, Ambersail kapitonui:

– Žiauriai pavydžiu! Mes čia Mangę turėjom tik pora valandų, o jūs laive – ne vieną dieną!

Simonas šyptelėjo:

– Nerealus diedas, ar ne?…

O taip! Pradinis šio įrašo pavadinimas toks ir buvo:

“Magnus Olsson: fucking awesome, no shit!“