Atrasti buriavimui Dodekanesą


Čia aš gimiau ir jaučiau metų prasmingą lėkimą,
Čia su visais dainavau – koks aš gražus ir protingas laimingas

– Salomėja Nėris “Mūsų dienos kaip šventė“

* * *

Rašydamas apie pranešimą “Atrasti [buriavimui] Dodekanesą“ – tai turiu pradėti nuo padėkos: ačiū visiems atėjusiems, nepabūgusiems šlapdribiško oro ir nenuviliotiems Knygų mugės (galop, Knygų mugė yra ne vieną dieną, o vakaronės pas Bitlą – tik nustatytu laiku, ir kaskart vis kitokios)! Netgi pats Bitlas šiek tiek vėlavo – matyt, ieškojo lietuvių kalbos gramatikos vadovėlio II tomo “Skyryba“ prasidėjusioje mugėje, kol dar neišgraibstė kaip karštų pyragėlių su cinamonu.

Ir ačiū visiems, kuriems užteko kantrybės trejas (!) valandas (nuo 18:30 iki 21:30) klausyti mano pasakojimų ir uždavinėti klausimus!

skaityti toliau

Einamieji: dėl Rožinsko knechto


Pirmiausia, tai iškart dėkoju visiems, kurie atėjo vakar paklausyti mano pranešimo “Atrasti [buriavimui] Dodekanesą“!

Suprantu, kad oras buvo ne koks, o ir prasidėjusi Knygų mugė visus inteligentiškos natūros žmones traukia labiau (kita vertus, mugė bus ne vieną dieną, o vakaronė pas Bitlą – tik tą vakarą), bet džiaugiuosi, kad buvo tiek daug, kad buvo ir mano mielų žmonių (visi klausytojai mieli, bet čia gal taip labiau pažįstamus įvardinu), kad buvo klausimų ir galėjau padalinti sponsoriaus Borjomi polo marškinėlius bei solidesniu (nors ir dūžtančiu) prizu apdovanoti šių susitikimų iniciatorių.

skaityti toliau

Rožinsko knechtas


Kipras (ach, ir vėl tas nenuorama Kipras!) savo socialiniame tinkle G+ pernai gruodžio 20 dieną atkreipė dėmesį į problemą dėl Broniaus Rožinsko knechto, komentuodamas internetiniame žurnale “Jūra“ paskelbtą Vidmanto Matučio straipsnįAtlantą įveikusio buriuotojo atminimo įamžinimas Klaipėdoje užstrigo“:

“Apmaudu – Klaipėda neranda 15 tūkstančių litų, kad pratęstų atminimo knechtų eilę ir pagerbtų dar vienu simboliniu knechtu pirmąjį lietuvį, jachta perplaukusį Atlantą.

Galiu tik papildyti, jog Bronius Rožinskas plaukė su šūkiu “Lietuvos garbei“, nors jo paties apmaudui ir teko išsikelti jachtoje Lenkijos vėliavą. Kitokių galimybių pokarinėje Lietuvoje nebuvo. Kažkaip net gėda, kaip klaipėdiečiui, kad ieškoma visokių pasiteisinimų. Nemažiau nei kapitono dukrai, to reikia jūriniam siekiančiam būti miestui.“

Aš neperkopijuosiu ir neperpasakosiu visos ten kilusios diskusijos – galite pasiskaityti tiek ir straipsnį pagal vieną nuorodą, tiek ir komentarus pagal kitą. Aš noriu tik apibendrinti išsakytas mintis (atmetant dalį apie “o ten ne tavo tėvas toks ir anoks, kad tu va čia šioks ir kitoks?!“ – juolab, kad ne man replikos buvo ir taikytos) ir išdėstyti savo požiūrį į šią problemą.

skaityti toliau

Romantiškų svajų laivė


O, meile, tu mane nugalėjai! – iš populiarios dainos (autoriaus nepamenu).

* * *

Jei šiandien, per šventojo Valentino dieną, įsimylėjėliai siuntinėja vienas kitam širdutes, tame tarpe ir šokoladines, su paslaptingu anoniminiu (nors ir taip kita pusė be IP žino, kas tas “anonimas“) parašu “tavo alpstančioji Valentina“ arba “tavo nusvaigęs Valius“, tai, laivių savininkai, ranką prie širdies pridėję, prisipažinkite: mintyse gi ir toji, dažniausiai baltoji (ne karštinė, nors arti to), kuri dabar iškelta ant statramsčių (dzūk. kilblokų) žiemoja kokio jachtklubo teritorijoje…

skaityti toliau

Kai gezai užsinori jachtos


Ne, čia nebus jokia kritika, bet bus bendro pobūdžio patarimai pradžiai – patys pirmieji žingsniai, renkantis jachtą. Todėl nerasite patarimų, kaip pažiūrėti po pajolais, atsukus kronšteino riebokšlį, ar nėra vandens prasisunkimo prie triumo siurblio alsuoklio vožtuvo.

Netgi žodis “gezas“ yra veikiau sutapimas, skirtas iškreikšti tam tikram visuomenėje jau susiformavusiam stereotipui (“jaunas prakutėlis“ arba “sėkmingas perspektyvus profesionalas“, yuppie – tikrai neskamba dar taip šauniai, o “pacanais“ tegul save “vaaščie čiokinantys“ bičiukai pravardžiuoja), nors pripažinsiu, kad taip jau sutapo, jog vienas “krūc geziuks iš Šeulia“ šyptelės, kadangi jo prašymu šie patarimai čia ir atsirado.

skaityti toliau

Mama Sodra – marinistikos propagandoje


Vakar buvau Vilniaus SoDra būstinėje VšĮ reikalais, tai nepatigėjau pereiti per jos holą ir pafotografuoti telefonu ten kabančių paveikslų. Kažkada jau sakiau, kad atkreipiau dėmesį, jog SoDra pas mus, pasirodo, propaguoja ir marinistiką!

Ne, jokiu būdu nenoriu rėkauti kaip iš kokios Grasildos nusigyvenusių žmonių asocijacijos – man tikrai gražu yra paveikslai, o ne plikos sienos įstaigose (ar kokie nors partiniai-lenininiai lozungai bei lentos su darbo pirdūnais, kaip sovietmečiu), bet dar labiau patinka SoDra pirkimo skyriaus skonis ir polinkis rinktis jūrinę temą. Netgi gaila ne švaistomų mokesčių mokėtojų pinigų, kaip jau, matau, tūlam liberalui ar socdemui čia jaunas ar patyręs kraujas užvirė, nes vis tiek pensijas ne itin tepakeltum už tuos pinigus, o ir tai tik labai trumpam.

skaityti toliau

Vakaronė pas Bitlą – pranešėjas aš


O patį kelionės aprašymą galite persiskaityti ir šiame tinklaraštyje. Kaip nurodyta reklamoje, tai kalba bus ne apie kelionę, o patarimai ten nuvykti patiems, ir ko tikėtis.

Registruotis iš anksto nebūtina. No host party (t.y. nei aš, nei Bitlas nestatome išgerti, bet mus pavaišinti galima). Dress code casual (džinsai tinka, gražios merginos su iškirptėmis – pageidavimas).

Škiperis?


Kitąkart kokiame socialiniame tinkle ar pokalbyje gimsta visai nebloga tema įrašui į tinklaraštį, kaip nutiko ir šiuo atveju.

”Verslo klasės“, su kuria net du (!) kartus bendradarbiavau, redaktorius Aurelijus Katkevičius manęs google+ paklausė (gal kaip kokio eksperto, norėtųsi manyti, nors veikiau tiesiog jam po ranka pakliuvau tuo momentu):

– Tu geriau man pasakyk, kol mano kalbos redaktorė neatėjo, gal teko susidurti: “škiperis“ – lietuviškai įteisintas? VLKK konsultacijose nerandu.

Jam tučtuojau paantrino ir žmogus, artimas imperatoriui “Druskininkų naujienų“ redaktorius Romas Sadauskas (visai tokia redkolegija gavosi, žiūriu):

– Manau, kad įteisintas.

Tada, aišku, neduok man pavalgyti (pusryčiai buvo praėję neseniai, iki pietų dar tolokai, o laikas užkąsti šio bei to irgi neatėjęs, nes laikrodis rodė 10:39 vietos laiku), bet tik duok pareikšti savo svarią ir nenuginčijamą nuomonę (IMHO – istinojie mnienijie, hren osporiš – iš rus.)!

Čia savo murmelę šiek tiek paredagavau ir papildžiau platesniam konteksto suvokimui (čiupkite kavos puodelį, nes bus ką skaityti):

skaityti toliau

Didžkių sugrįžimas


Bežiūrint nuotraukas, aptinku, kad vis per reikalus ir skubėjimą likau skolingas pasakojimą apie Tall Ships Culture Regatta Klaipėdoje 2011 metų rugpjūčio 20 dieną.

Tądien nuo ankstyvo ryto drengia lietus, o ir prognozės geresnio oro nežada, nors dažnai būna, kad lyja Vilniuje, o pajūryje galima kaitinti bambą (blogiau, kai kaitra Vilniuje ir visi grūdasi prie jūros, o ten – lyja). Kelionė man bet kokiu oru suplanuota, važiuos pakeleiviai ar ne, nes jei jau nenuorama Kipras vėl prisikvietė didžkius į Klaipėdą, tai aš negaliu nenuvažiuoti.

skaityti toliau

Jūros dvelksmas Vilniuje


“Jergutėliau, šitaip šalta, šilumos trasos aplink Lukiškes pokši, o jis apie jūrą ir dar jos dvelksmą čia!“ – jau girdžiu tūlas keikia vos perskaitęs pavadinimą.

“Menkės šiknon, skumbrės uodegon“ – pagalvojau ir aš apie tą šaltį, ir visus ketvirtadieninius vasario 2 dienos bėginėjimus, važiuodamas pasiimti popierių iš teisininko, nusprendęs, kad tas bankas dar palauks. Nes laikrodis nenumaldomai rodė beprasidėsiantį Jūrų muziejaus parodos atidarymą Energetikos ir technikos muziejuje (čia kur ta moteriškė vardu Elektra ant stogo su liktarne rankoje į Karaliaus Mindaugo tiltą iš viršaus žiūri). Ir viskas dėl to, kad manęs ten laukė.

Aha, manote, jau esu tiek svarbus silkinas, kad be manęs parodos neatidarys?!

skaityti toliau