MBA-2011 ir Trijulė su dovanomis buriuotojams


– When it does not blow, it sucks! – Rick The Swed via Mosca_mosca.

* * *

Ir kai su ilgesiu, cituodamas poetės upių motinos slapyvardžiu, tik su tašku ant balsės, eilėraštuką apie apšerkšnijusias mūsų žiemas, miegančius pusnynuose nykštukus bei brendančią per sniegą ir jame nepaliekančią pėdsakų raganą, žvelgi į neužšąlantį Lietuvos vandenėlį, vėjo šuorams retkarčiais pataškant lietų, tarsi ir ne sausio 6-toji, kalėdinių eglučių nupuošimo metas, vadinamas Trimis karaliais, nors mažiau pasiklydę hebrajiškame vertime tuos apipjaustinėtojus (mohelius) Kasparą, Merkelį ir Baltazarą (K+M+B… na, beveik kaip KMR!) kažkodėl išminčiais pavadinę (gal dėl jų know-how ir žinojimo, kaip savo optimizmą dėl ateities prognozių riboti ribojant darbo objektą?), tai pagalvoji, kad yra toks metais, kai jau negali su vėju plaukioti, bet ir dar negali su vėju ledu čiuožti.

Tas metas vadinamas nuo geležinių vilkų sapnuotojo midaus po medžioklės prisisiurbus mūsų buvusios kolonijos čiabuvių “ilgesys žalias“ (rus. тоска зелёная), kas visiškai pateisina poreikį parsitįsti iš miško eglę į namus ir ją apkarstyti blizgučiais, žaisliukais bei žybsinčių lempučių girliandomis, pigiai surinktomis kinų vaikučių kokiame nors prakaitu tvoskiančiame ceche tolimame užjūrio užkampyje.

Bet štai tada netikėtai ateina kita trijulė, ir taip pat su dovanomis.

“Vėjo!3“ žurnalo leidėjai sumąsto, kad Kalėdoms dovanų visi ir taip prisirinko iš dieduko Kalėduko, babcė Velykė dar beeteisianti, jei kiaušus pasimarginsit, o va tarpe tarp jų visai smagu pirmąkart Lietuvoje imti ir išskirti ne tik buriuotojus iš viršutinių elito lentynų, bet ir įvertinti reikšmingesnius renginius bei atsidėkoti tiek džiūniorams už paspirgėjimą, tiek ir senjorams už… solidumą (o jūs apie ką, šelmiai, pagalvojot?) ir šiųjų įdirbį.

MBA – taip nuo šiol, įtariu, Mingės anarchistų jachtklubo vicekomodoro ir Lietuvos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus prie žuvėdiškojo Gotlando Senio sosto Bitlo lengvos rankos (tinginčios kitąkart pridėti reikiamų skyrybos bei diakritinių ženklų) dėka, Lietuvos buriuotojams ši akademinė verslo administravimo magistro santrupa pirmiausiai šaus galvon tik kaip Metų buriuotojų apdovanojimai.

Pirmąkart, ir dėl šios iniciatyvos LBS generalinis sekretorius Linas Tamkvaitis, pakviestas ant scenos pranešti vieną iš nominacijų, prisipažino ir tarsi atsiprašė, kiek nejaukiai besijaučiantis, kad to anksčiau pati LBS nedarė…

Kita vertus, LBS – tai kaip koks škotų kalniečių klanas (ne kad su sijonais vaikšto ir plikus užpakalius visiems konkurentams drąsiai rodo, viskio prisiliuobę – nors, žinia, buriuotojų šalies senų žmonių padavimai ir legendos visaip čia kalba…), nes čia visi vienas kitą puikiai pažįsta tarsi giminiečius (galiu lažintis, tūlas antros eilės pusbrolių ir pusseserių vardų gali neprisiminti), tai negi dalinsi vieni kitiems kokius diplomus, kad “tu mane gerbi, aš tave gerbiu – ir abu mes esame gerbiami žmonės“?

Bet gyvenimas vietoje nestovi, ir buriavimas vystosi ir netgi Lietuvoje, kur “viskas tik blogai, krizė, ir dar premjeras dėl visko kaltas, o paskutinis emigravęs išjungia šviesą“, ir dabar jau matai, kad tautos išrinktieji net užsimojo visą tą “prabangą“ apmokestinti.

Ir, gerai apsidairius, galima pamatyti tiek puikių ir naujų dalykų įvykusių kad ir vien per pastarąjį penkmetį, visiškai naujų buriuotojiškų iniciatyvų ir naujų entuziastingų žmonių, kurių dar visai neseniai nebuvo ir kuriems išvardinti rankų pirštų jau mažoka, todėl darkart kur nors žiniasklaidoje pamačius kokią nuvalkiotą banalybę apie artojus lietuvius, į vandenėlį ir vėją žvelgiančius baukščiai kaip čiukčius į kankles – nuoširdžiai kyla noras tokiam pliurpalui kalti į knyslę, kad nebeknistų proto, tankistas prakeiktas!

Manau, kad labai natūraliai todėl atėjo šitas laikas jau ir buriuotojiškiems osvaldams (teatleidžia man vienas iš MBA steigėjų, jachtos “Lietuva“ škiperis…) rastis ir Lietuvoje amerikietiškųjų oskarų pavyzdžiu, kad jau kalbam apie “akademinius“ apdovanojimus. Kas lietuviškai statulėlei pozuos – sunku dabar pasakyti, nes daug priklauso nuo medžiagų sąnaudų tam pačiam aukščiui pagaminti, net jei pozuotojas nevilkėtų gelbėjimo liemenės, bet MBA steigėjai kažkokius simbolinius suvenyrus, ne tik sertifikatus, teikė jau dabar.

Šie tilpo į vokelį. Smalsu dizainas, nes pats, aišku, nieko negavau, tai ir nepačiupinėjau, o visiems nerodė, ir niekas nepamatė, kol netyčia kai kam iš voko iškrito.

Aš nevardinsiu nominantų ir kas tapo nugalėtojais šiemet – tą puikiausiai rasite ir kituose tinklaraščiuose bei “Vėjo!3“ žurnalo tinklaraštyje bei jo puslapyje facebook. Aš veikiau išsakysiu savo asmeninius pastebėjimus, ir kurios nominacijos man buvo pačiam įdomios.

Galop, šie apdovanojimai – tai ne tiek jau pretekstas išskirti, kiek būdas pasakyti ačiū (nors ir sakoma, kad “ačiū – per daug, užteks ir dovanėlės“).

* * *

Man labiausiai buvo įdomu, kas šįkart laimės: “PaPa“ neformali regata, vykstanti tarp klaipėdiškių vidury savaitės po darbo, kuriai pradžią davė jachtos “Piranija“ iniciatyva, ar didžiausia ir skaitlingiausia, tuo pralenkusi Lietuvos regatą Nr.1 – KMRą, 2011-ųjų metų Mingės anarchistų jachtklubo suorganizuota regata “Marių burės“ (pagal to paties pavadinimo jų klubą)?

Internete balsų daugiau surinko PaPa(i) – iniciatyva tikrai šauni, bet komisija, matyt, atsižvelgdama daugiau ne į regioninę reikšmę, o nacionalinę, laurus atidavė “Marių burėms“. Sveikinam, nes aš čia dvejojau, tai dabar žinau, kas 2011-aisiais buvo truputį geresni už gerus, juolab, kad būti nominuotam – jau yra įvertinimas!

Mingės jachtklubo anarchistų batka komodoras A. Speičys atėjęs atsiimti apdovanojimo padėkojo ir paironizavo (cituoju iš atminties), užklausus jo apie ateities planus:

“Kai nori svečią išprašyti namo, tai jam taip užsimeni: naktis jau, dangus žvaigždėtas, oras geras – kodėl gi nepasigrožėjus jomis pakeliui namo? O kai nori numarinti regatą, tai, matyt, jai reikia duoti apdovanojimą.“

Metų senjoras buriuotojas Jurgis Kovas, perspėtas šūksniu iš salės “ne daugiau 3 minučių!!!“, savo kalboje irgi nestokojo saviironijos, kad gavo kaip vyriausias iš visų nominantų, o tiems tai dar reikia iki jo priaugti.

Smagu, kad įvertinti buvo ir Šarūno Sodeikos pasiekimai – po 74 metų vėl lietuvių pergalė regatoje aplink Gotlandą. Palinkėjimas padėkojus visiems, įskaitant žmoną, “gero vėjo!“ ir “vėjo! vėjo! vėjo!“ atsakas iš salės – štai ji, labai lietuviška, buriuotojiška tradicija! Po to derėtų eiti siautėti.

Juolab, kad gero vėjo šamaniškais būgnais išpranašavo šiems metams ir buvęs LBS prezidentas Andrius Končius (kaip pasiguodė, į veteranų klubą priimtas dar dėl jaunystės ne kaip narys, o tik narys-korepondentas) bei jo improvizuotas tamtamų orkestras, kuriuos subūrė ir ant scenos sukvietė džiazo muzikantas Gediminas (iš Kaunas Jazz), savo energija ir nenustygstamumu tiek visus išjudinęs, kad po to ploti neišėjo (paskaudo ir man mušant gautą tamtamą, o jų atsitempė daugiau nei tuziną).

Orkestras, apmokytas, kas yra boso judesys (čia kai kali per paviršių ir sakai: aš – bosas!), kaip groti damoms (savo manikiūru), ir kaip skaičiuoti ritmą, bėgant drambliams, net kai jie vaikytėje ausis nulaipioję, ir po to meškutėmis jau nebuvo ką veikti, nes klausos neberasta, atliko finale Queen dainą “We will rock you“, kurios priedainis gale pakeistas į “duokit, duokit – vėjo!“

Andrius Končius ir jaunųjų šamanų orkestras

Buvo smagu paplepėti su komandosu Dėde Romu, pralinksmino “Ambersail“ škiperis Simonas Steponavičius, be žodžių patikrinęs šiojo kišenėlę ir radęs, kaip pridera gera jūrine praktika besirūpinančiam buriuotojui, individualias apsaugos priemones.

Taip pat, aišku, pasilabinau su Bitlu, kuris “nuolat miega apsikabinęs protesto vėliavėlę“, su visada linksmu Oskaru Kudzevičiumi, su Nelabuoju Pauliumi Kovu, su Linu Tamkvaičiu, be kurio LBS nebūtų įsivaizduojamas, su žurnalo redaktore Egle Kasperavičiūte, tapusia ir renginio vedėja, ir tam pasipuošusia auskarais su inkarais (ar inkarais kaip auskarais?), ir dar ne vienu, kurių dabar atmintis neatkuria, nors nelabai aš esu toje elbėesinėje tusofkėje, kaip žinote, ir nelabai esu jų žinomas.

Pasigedom Olando su jo rutuliukais, kuris, One-Eyed Parrot News Agency žiniomis, dabar kaupia šeimoje pasitikėjimo kreditus kelionei į Karibus, ir dar aš pasigedau Kipro, kuris gavo apdovanojimą už didžiųjų burlaivių prišnekinimus atvykti į Klaipėdą (ei, bulviaknisiai, kada ten pas jus artojų čempionatai, priminkite, ką?…).

Ir nors teko kiek anksčiau išsprukti (kartais renginiai persidengia, bet prioritetus, kaip matote, aišku, kam atidaviau čia pirmiausiai atėjęs ir sumuštinukų su tunu bei lašiša paskanavęs – rupūže, koks rūgštus vynas, tai dar gerai, kad kitos dienos sponsorius po ranka buvo!), pats renginys ir ši iniciatyva labai pradžiugino, o į jį gavau net trejus kvietimus, tai džiugesys lankė nuo dar anksčiau.

Ačiū rengėjams!

* * *

Jau girdžiu priekaištą:

“Kažkaip tu čia viską labai gražiai aprašei, tai arba buvai papirktas, arba prisiliuobei ir nieko neprisimeni – nebūdinga tai tau, kur įprastinė kritika???“

Gerai jau, gerai, nepurkštaukite čia man, mieliausieji! Atsakau iškart į klausimą, tai ar pirmasis blynas prisvilo?

Manau, kad jei ir būta kokių nesklandumų, tai jie veikiau pralinksmino, nei kam užkliuvo, juolab, kad Eglei vesti renginį padėjo jūsų jau žinomas iš aprašymo apie “žuvėdišką džigi-džigi“ Emilis “Nėra karšto vandens“, jaunėlis Valentinaitis. Bet kokį techninį nesklandumą priimdavo ramiai ir su humoru. Tarkime, kai A. Končius lipo ant scenos, jo nepastebėjo ir vis taip “a-ūū“ stilium dairydamasis po salę: “- Končiau… Končiau… Konč…“ – tas jau plekšnoja iš už nugaros per petį. Šito nesurepetuosi. Šitą reikia matyti…

Ir net jei jis kur painiojosi kirčiuotėse (Eglę, panašu, kažkas kirčiavimo ir tarimo mokino iš kapsų apylinkių…), ir kaip čia jam tarti netgi Mudėnienės pavardę (sugebėjo išvardinti visus įmanomus kirčiavimo variantus!), tai juk ir taip visi buriuotojai žino, kad čia yra “tiesiog Marytė“ ir apie ką kalba.

Aišku, dar pasakysite, kad prasimuša mano snobizmas, jei jau aš vilkėjau kostiumu (smokingas valykloje po kalėdinio vakarėlio, atsiprašau…), bet man norėtųsi (ar maža, ko man norėtųsi, ar ne?), kad tikrai daugiau buriuotojų ateitų vilkėdami LBS oficialiąja uniforma ir klubiniais švarkais.

Ketinau ir aš panašiai iš pradžių vilktis, nors ir klubinio stiliaus švarku (paprastai toks vadinamas ne “žakietu“, o “bleizeriu“), bet be klubo emblemos, tačiau pagalvojau, kad labai jau atrodysiu tuomet wanna-be toje spalvinėje stiliaus visumoje.

Mano galva, ir patiems organizatoriams derėtų aprangoje pasitempti (nors ką iš anarchistų paimsi…), ir, kadangi yra kitų neformalių buriuotojiškų vakarėlių, kur švarkai trukdytų “atsipalaiduoti“ iki atkrenavimo poreikio, tai MBA svečių matytas per daug laisvas ir neformalus aprangos kodas čia nelabai pritinka. Tad sutarkime: jei vilkėsite kitąkart klubiniais švarkais, tai aš apsivilksiu nebe kostiumą, o smokingą.

Dar apie nominacijas kelios pastabos (ne kritika, o pasiūlymai – ko čia kai kas piktdžiugiškai jau trina rankeles?…).

Nežinau, kokiais kriterijais remiantis teikti derėtų jaunojo buriuotojo apdovanojimą, ypač, kai apdovanotasis prisipažįsta jau esąs pilnametis. Nežinau net, ar ne tik derėtų apjungti čia jaunikaičius su mergikėmis, bet ir ar iš viso tokios nominacijos reikia? Jie paprastai jau yra įvertinami jėgos aitvarų ir burlenčių kategorijose, kuriose dominuoja nenuginčijamai. Tai gal tuomet dera įvertinti jauniausią buriuotoją(-ę), pasiekusį(-ią) tais metais kokiose nors varžybose pergalių? Kaip senis, tai va pabumbėjau – ir tiek.

Iš viso, išskirti kokį nors buriuotoją galima tik tuo atveju, jei jis… iš esmės yra sportininkas ir vienutininkas. Kitais atvejais, kaip bevartysi, bet buriavimas (jachtingas) yra vis tik komandinis užsiėmimas. Kada išskiriamos komandos, deja, ir vėl svarbiausiu tampa tik regatinis arba sportinis kriterijus.

Ir aš čia pasigedau būtent geriausio ar įsimintiniausio arba išskirtinio kokio metų plaukimo įvertinimo: tai gali būti nebūtinai plaukimas per vandenyną, bet ir kokia nors poilsinė ar pažintinė kelionė, įdomesnis arba neįprastesnis maršrutas. Aišku, neminint mano spaudoje ir čia nušviesto plaukimo “Dodekanesas-2011: Borjomi Odisėja – Vandens stichija“, už iniciatyvą tikrai praeityje buvo galima įvertinti tiek ir “Vienas vardas – Lietuva“, tiek ir “Gold of Lithuania“ plaukimus. Tikiu, kad 2012 metais gali būti plaukimas, kurį irgi taip pat derės nominuoti ir įvertinti.

Žinote, mes, čarteristai bei turistai, kažkaip jaučiamės čia skriaudžiami, nes buriavimas – tai ne vien sportininkų rungimasis ant vandens, matuojantis, kieno škertikai ilgesni…

O va, kad jau taip, tai ir Venantą Butkų dera pažymėti – lietuviškojo buriavimo nenuilstantis metraštininkas! Jei jau imtasi MBA teikti fotografams už geriausius metų kadrus (kaip tik tuo metu išėjau), tai gal gerai būtų paminėti ir raštingus (suprantu, kad Bitlas tuomet tai iš savo geros širdies visus apdovanotų, kurie apie skyrybą yra girdėję)? Net jei aš ir negaučiau (negaliu gi kasmet laimėti, ar ne?…), bet ateityje siūlau šią nominaciją vis tik įsteigti.

Ypač, kai dar nedaug turime buriuotojiškos grožinės literatūros, tai gal rasis proga ir vėl, nors dar nebuvo, Rimtautą Rimšą arba ką nors kitą apdovanoti? Galop, štai tie patys PaPa, manau, bent šioje nominacijoje piraniškai ką nors irgi išplėštų, o ir “mūsų korespondentas užsienyje“ Sailing Boy labiau į savo rašymą įsikinkytų, kaip ir abu Vėjo Pamušalai gal atsigautų – naudingumo prasme, tai trys tinklaraščiai (ne tinklapiai!), kuriuose visada ką nors įdomaus rasi, ko negali išsigūglinti arba kitur persiskaityti (suprask, konkurentus tinklaraštininkus išvardinu).

Dar Eglė, pristatydama “kapitonišką“ nominaciją, pasakė, kad šis asmuo laive yra antras po Dievo… Į tokią Miulerio repliką Štirlicas, retoriškai užklaustas, ar tas nesąs antras po fiurerio, kukliai atsakė, kad – “kodėl antras?…“ Po Dievo kapitonas yra pirmas, bet ne mažiau svarbi ir garbinga vieta čia tenka… kokui! Kodėl gi tų nepaminėjus ir neįvertinus irgi?

Gal tai ir ganėtinai linksma nominacija, bet jei apdovanojami fotografai (“čia ne Fotomenininkų sąjunga!“) ir mano dabar jau siūlomi rašantys (“čia ne Rašytojų sąjunga!“), tai ne vien, manau, lietuvių buriuotojų yra žinomi Sailing Chefs arba kulinarijos eksperimentatorius Bitlas – ir šioje nominacijoje, nors feministės ir purkštaus (o jos mano tinklaraštį, kažin, skaito?) antrosioms buriuotojų pusėms čia kaip tik daugiausiai laurų atitektų, ir ne kaip prieskoniai į sriubą.

Aišku, kai kurias nominacijas galima padaryti ir nepastoviomis. Gal kuriais metais bus gausu įvykių ir iniciatyvų, o kitais, žiū, bus ir štilis. Nors norėtųsi, kad buriavimas Lietuvoje ir toliau eitų į pakilimą, ir jokie pirdūnai seimūnai pagalių jam nekaišiotų į ratus (ar, tiksliau – tinklų į sraigtus nepainiotų), nors kitąkart galima įsteigti ir antipremiją – būtent tokiems atvejams pažymėti (ir išsiųsti registruotu paštu, nes laureatai, įtariu, neišdrįs ateiti prizų atsiimti).

Galop, juk ne kasmet Andrius Varnas apiplaukia pasaulį arba Ambersail kviečia visus po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius užtraukti tautišką giesmę. Ne kasmet pastatomas ir koks burlaivis kaip Reliant 59, kuris, nors ir plaukioja su britų raudonuoju ensinu (Seimas ir LBS turėtų pirmiausiai sau užduoti klausimą, kodėl taip nutiko, o ne į statytojo ir kapitono Dariaus pusę pabaksnoti pirštu), bet yra mūsų, lietuvių, jūriškumo dar vienas pavyzdys.

O pavyzdžių, tikiu, dar daug gerų rasis, todėl reiktų plačiau pažvelgti į MBA formatą ir osvaldų statulėlių nominacijas.

* * *

Bet, kaip bevartysi, o nuo fakto nebeišsisuksi – Metų buriuotojų apdovanojimai Lietuvoje pirmąkart vis tik įvyko ir džiugu, kad pavyko. Toliau bus tik geriau, manau, ir tas negali nedžiuginti.

Anot šventraščio, tie Trys karaliai atnešė gerą žinią pasauliui apie Atpirkėją. Trys buriuotojiško žurnalo steigėjai ir leidėjai geras žinias buriuotojams ir padėką atnešė, ir taip jau sutapo, būtent tokią pačią dieną. Amen.

Ne, pala, ne taip: ahoy!

Komentarų: 8

  1. joooooooooo. graziai Tu cia
    parasinejai….siulau isteigti nominacija uz
    inciuatyva kelti nominacija,
    aciu.
    pagarbiai…

    Patinka

  2. o tai ajaj ai
    smagiai perskaiciau
    papai gavoo taure uz iniciatyva
    rono gavo
    kruizeriai jo juos tikrai reikia itraukti
    gal ir as rašyti be klaidų po šimto metų pradėsiu…
    ir nominacijas visokias yvairias itraukti mėginsiu,
    štai stintos su vynu baltu suvartotos ir
    link fimo vakarinio judėsiu….

    Patinka

    1. Kadangi jau pradėta rašyti eilėmis, tai skyryba tampa antraeiliu dalyku – mianaz, tipo. 🙂

      Patinka

  3. Nu neblogu nauju nominaciju pasiulei, manau kita met bus tikrai atsizvelgta, ypac i kruizerius

    Patinka

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.