Kelionės, Marinistika

Žemyn upe – 2011 (II): Ūla

Jei stovite ant apšerkšnijusio tilto ir spjaudote ledinukais į baigiamą ledų sukaustyti nuo užspaudusių speigų upę, tai be kokio vaizdinio apie merginas su bikiniais (ar visai be bikinių) ir įkaitusį pajūrio smėliuką, dar gali sušildyti tik du dalykai: ugninis vanduo kišeninėje gertuvėje ir mintys apie plaukimą baidarėmis praeitą vasarą.

Aš pastebėjau, kad lietuviai yra ganėtinai sportiška trumpojo turizmo (ilgesniam laiko neturime – dirbame) tauta: vasaromis tūlas lietuvis, nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties, mėgsta pairkluoti baidarėmis žemyn upe, o žiemą – nušliuožti nuo kalno slidėmis.
skaityti toliau

Standartinis
Užjūris

Samarietis

Važiuojant iš treniruotės, sankryžoje šmėkštelėjo kažkoks keistas žmogystos siluetas. Apsisukau ir grįžau. Kažkada būta moteriškos būtybės, nuo kurios dabar dvokė alkoholiu ir šlapimu. Veidas visas sudaužytas iki mėlynumo. Matyt, griuvus nekart, dreba ir vos kiloja kojas pakeliui iki greitosios pagalbos ligoninės.

Įsisodinau, nes supratau, kad nenueis ir prilaikoma. Priimamajame tokiu vaizdu nenustebo. Velniop tokį darbą, jei prie tokių vaizdų priprantama! Atnešiau vandens. Manęs budinti slaugytoja (anksčiau vadinosi med.seselė) pasidomėjo, ar aš nebijau niežų arba utėlių?

Pasakiau, kad laikykime mane tuomet geruoju samariečiu.

skaityti toliau

Standartinis
Užjūris

Blėnys

“Jei prie kiekvieno patiekalų būtų pridedama karvės, iš kurios jis pagamintas, nuotrauka, atsirastų ir daugiau nevalgančių mėsos“ — Andrius Mamontovas

Aha, jei ant kiekvieno jo CD uždėjus lipduką “Toksinės atliekos“, tai irgi, dar be manęs, atsirastų daugiau nebeperkančių jo produkcijos žmonių.

Andriau, tavo salotas mano steikas ėda. Todėl aš esu vegetaras. Kapiš?

skaityti toliau

Standartinis
Marinistika

MBA-2011 ir Trijulė su dovanomis buriuotojams

– When it does not blow, it sucks! – Rick The Swed via Mosca_mosca.

* * *

Ir kai su ilgesiu, cituodamas poetės upių motinos slapyvardžiu, tik su tašku ant balsės, eilėraštuką apie apšerkšnijusias mūsų žiemas, miegančius pusnynuose nykštukus bei brendančią per sniegą ir jame nepaliekančią pėdsakų raganą, žvelgi į neužšąlantį Lietuvos vandenėlį, vėjo šuorams retkarčiais pataškant lietų, tarsi ir ne sausio 6-toji, kalėdinių eglučių nupuošimo metas, vadinamas Trimis karaliais, nors mažiau pasiklydę hebrajiškame vertime tuos apipjaustinėtojus (mohelius) Kasparą, Merkelį ir Baltazarą (K+M+B… na, beveik kaip KMR!) kažkodėl išminčiais pavadinę (gal dėl jų know-how ir žinojimo, kaip savo optimizmą dėl ateities prognozių riboti ribojant darbo objektą?), tai pagalvoji, kad yra toks metais, kai jau negali su vėju plaukioti, bet ir dar negali su vėju ledu čiuožti.

Tas metas vadinamas nuo geležinių vilkų sapnuotojo midaus po medžioklės prisisiurbus mūsų buvusios kolonijos čiabuvių “ilgesys žalias“ (rus. тоска зелёная), kas visiškai pateisina poreikį parsitįsti iš miško eglę į namus ir ją apkarstyti blizgučiais, žaisliukais bei žybsinčių lempučių girliandomis, pigiai surinktomis kinų vaikučių kokiame nors prakaitu tvoskiančiame ceche tolimame užjūrio užkampyje.

skaityti toliau

Standartinis
Marinistika

Sėkmės ir laimės 2012-aisiais!

Sveiki sulaukę ir jau atšventę linksmai, tikiuosi, 2011-ųjų Kalėdas bei ne mažiau linksmai sutikę jau 2012-uosius!

Linkiu, kad visi negandų rifai kartu su 2011-aisiais pasiliktų toli traverze, geri ir šilti prisiminimai – visada būtų runduke po ranka, kursas 2012-aisiais vestų per gražias, svetingas ir naujas platumas, visada šviestų aiškūs ir ryškūs švyturiai, bujos neribotų plaukiojimo laisvės, vėjas pūstų palankus, o po falškiliu būtų ne mažiau 7 pėdų!

Gavęs iš savos Dodekaneso-2011 metų čarterio bendrovės sveikinimą, juo dalinuosi ir su jumis visais, kaip sekusiais tą mūsų “Borjomi Odisėja: Vandens stichija“ kelionę, nes sveikinimas yra taip pat ir jūsų:

Ahoy!

Standartinis