Marinistika, Muzika

Savi krantai

Anądien (jei jau būti visai tiksliam – spalio 21 dieną) perskaičiau kapitono (ne škiperio!) Eimučio Astiko straipsnį “Dainos ir įvaizdis“ internetiniame žurnale “Jūra“. Apsižiūriu datą – 2003 m. rugsėjo mėn. 19 diena. O kieme – 2011-jieji baigiasi, ir atrodo, tarsi vakar jo viskas parašyta…

Kažkaip apmaudžiai nyku širdyje patapo, prisipažinsiu. Tai kiek jau metų praėjo, kelintas čia jau dešimtmetis vis dar svarstome, jūrinė ta Lietuva, ar kur bei po kiek, o ar kas pasikeitė dėl šančių – tų jūreiviškų dainų, tikrai neatsiejamų nuo jūrininkų?

skaityti toliau

Standartinis
Marinistika

Rudenėlis

Ruduo, ruduo…
Krenta lapai auksiniai ir leidžiasi tyliai.
Ruduo, ruduo…
Šiandien mes susitikome kartą – paskutinį!…

– kaip dainuojama toje dainoje, kur mano pažįstamas gitaristas Jonas pritaria tokiam nelabai pažįstamam dainininkui Šarūnui (na, ir visa likusi “Poliarizuotų stiklų“ chebra smagiai kurią elegiškai pritinkamą nuotaiką vyriškam šnabės maktelėjimui).

O gal dar ne paskutinį?… (nuskamba akordai: Am, Asus2, Am, Asus2, Am7)

pragrojam lyriką toliau?

Standartinis