Dodekanesas-2011: D.U.K. apie švartavimąsi ir bendrą tvarką


Kaip žadėjau, jei klausimų bus daugiau arba jie reikalaus ilgesnio atsakymo, dėsiu į atskirą įrašą skaitymo patogumui. Nes pastebėjau, kad dažnai išsamūs ir ilgesni komentarai paprasčiausiai pasimeta ir lieka tik tarp klausiančiojo ir atsakančiojo, o klausimai irgi būna iš dažnai pasitaikančiųjų arba “va, ir man knietėjo paklausti“ ar “oi, kaip įdomu – griūk negyvas!“ kategorijos.

Pirmieji klausimai yra šie:

Labai čiotka, kad yra kelionės planas su paaiškinimu – ką reiškia spalvotos linijos. Kitaip visa „reziume“ butų tik bla-bla-bla. Būtų taip pat įdomu, jei būtų uostų planai ir nuotykiai švartuojantis, policinė tvarka, kainos, paslaugos. Juk kalba „eina“ apie savarankiško būriavimo propagavimą, tad kiekviena „kregždė“ turi atnešti į lizdą bent po vieną riebią informacinę musę. O kad musė būtų dar ir skani, pagardinimui būtų smagu perskaityti trumpą įvadą į nacionalinę virtuvę. Kaip gi be jos. Juk ne vien grikiais lietuviai gyvi. Ir nesigėdinsiu tvirtindamas, kad vienas iš kelionės pasirinkimo argumentų (jei ne svarbiausias),- tai kulinarinis klausimas. Nes buriuoti galima ir šen ir ten, bet va, kur skaniau kvepia, ten ir traukia. Kas gi savo noru dvi savaites mis „stragonina“ (toks šiaurės šalių maistas – drožti šaldytos žuvies gabalėliai, pavadinti nuo rusiško žodžio „strogatj“ – „drožti“)?
Sėkmės.
Artūras

 

Ačiū už komentarus ir klausimus!

Aprašymas iš tikro yra sudėliotas iš “ataskaitų“ rėmėjui – ten ir tikslas kitoks buvo rašant. Gal todėl, skirtingai nuo kokio mozūriškojo aprašymo, nėra ir akcento į tas detales, kurių pasigedote. Galima parengti ir išleisti spaudoje kaip išsamų buriuotojo kelionių vadovą po tas vietas, tačiau reiktų rėmėjo, kadangi laikui imlus procesas, o skaitytojų būtų ne itin gausiai: “aš, tu ir dar mudu abu“.

Reziume ir sukosi iš esmės apie tą schemą – aš ją pirmiausiai sau susidėliojau, kad palyginačiau su tuo, kas buvo ir kas gavosi. O paskui beliko tik aprašyti ir kiek pridėti “pašalinės“ informacijos.

Dauguma, manau, tik šią dalį ir skaitys, deja. Galiu juos nuraminti: ilgu pasakojimu ir smulkomis detalėmis nei vienoje šio ciklo dalyje nevarginu.

* * *

Tvarka pas graikus visur vienoda, nors “heleninė demokratija“ turi savų niuansų, kurie pasireiškia mačistiniu “aš nežinau, bet to nepripažinsiu“. Todėl kitąkart juos į sumišimą varančiais klausimais verčiau nevarginti. Nes į klausimą, koks čia [radijo] kanalas, gali paaiškinti, kad “this is not a channel but marina!

Kaip ir per daug gera savo anglų kalba nemandagu žmones erzinti – klausimai ir sakiniai turi būti trumpi, paprasti, be įmantrybių, o privalomieji stebuklingi žodeliai please bei thank you yra pilnai pakankami mandagumui išreikšti.

Čarterio bendrovė sutvarko visus popierius ir iš esmės eiti pas “limenikus“ nėra jokio reikalo. Man reikėjo tik todėl, kad ne visi plaukė visą laiką, tai ten vietoje ir koregavau crew list Simėje, o Nisire “limenikas“ (limenikos somos – graikų pakrančių apsauga) pats atsivilko – spėjam, kad jiems reikia atsiskaityti už įsisavintus ES pinigus, todėl ir kaupia “statistiką“.

Pakrančių apsaugos kateris: graikų “limenikai“ – pilki su mėlyna juosta, turkų “guvenlikai“ – balti su raudona

Rodos Mandraki marinos šefo, su juo atsiskaičius, siuntimą pas pareigūnus galima drąsiai ignoruoti – ten su dokumentų tvarkymu tai iš viso atskira istorija gavosi, kad, rodos, reiktų parašyti apie “heleninės demokratijos“ ypatumus.

* * *

Kainos švartuotėse bemaž visur panašios nuo 8 iki 15 eurų už vandenį arba elektrą, kartais vandens nėra (turkai žemyne gyvena geriau už graikus salose šiuo požiūriu, ir tai gerai matosi ant katinų) arba jis pagal skaitliuką. Laivą plauti tad salose gali pasirodyti didele šventvagyste vietiniams. Su elektra taip nesismulkinama ir imamas tiesiog abonentinis mokestis.

Kuras laivui yra dažniausiai užsisakomas vietoje (išskyrus Kos Mariną, bet ji ir taip unikali ir vos ne vienintelė “tikra“ marina iš visų 5, esančių Graikijoje – beveik tiek, kiek yra viename Marmaryje). Laivo niekur varyti nereikia – privažiuoja link krantinės sunkvežimis su cisterna ir skaitliuku, ir čia pat pripildomas bakas dyzelinu. Lietuvoje tai būtų įvertinta kaip šventvagystė su pasikėsinimu įvykdyti ekologinę diversiją, todėl už ES ir mūsų visų pinigus įrengtos prieplaukos Nemune taip sėkmingai ir supus bei nugrims ne tik į dugną, bet ir užmarštį…

Tiesą sakant, mūsų uosteliai dirba dar prasčiau, su klientais nesiskaito visiškai, tai jau ir mūsų žmonių jau niekaip ten nenustebinsi – nebent maloniai, graikų paslaugumu. Ir turkai čia gerokai lenkia ne tik graikus, bet ir kroatus visa galva, tai apie tai irgi nepasakysiu nieko naujo…

Graikijoje uostuose yra visumoje pigiau už Turkiją, bet visumoje tai – “laukinis kraštas“, ir aš kitąmet jau noriu vėl sugrįžti pas pernykštį turkiškąjį “restoraninį buriavimą“, kur plauki nuo vienos smuklės prieplaukos iki kitos, o vanduo ir elektra įeina į apsilankymo vakare pas kokį Hasaną (vardas ne bendrinis, o konkretus – pas jį stojam Čiftlike) restorane. Graikai šito civilizacijos lygio dar nepasiekė

Kas čia pasakė “o Lietuva kaip?“ Čia yra rimtas tinklaraštis, o ne juokų skyrelis!

* * *

Uostelių planai iš esmės yra Rod Heikell locijoje. Aš naudojausi “Greek Waters Pilot“ (galima, bet visai nebūtina pirkti jo “East Aegean Pilot“), kurio sena versija su pataisymais ranka yra ir laive, kaip ir uostelių aprašymai bei patarimai, tai nemačiau irgi reikalo čia kartotis.

Linde ir Tilos inkaravomės (tai ten buvom “laukiniai“, kuriems nusišvilpti), Kosas – namų, bet reikia kviestis vis tiek “pilotą“; Rode – susiskambinom su savo čarterio vadybininku iš karto ir pasiprašėm vidury savaitės laisvos vietos į jų išplaukusios jachtos vietą (ten ir ne sezono metu savaitgalį gali būti problematiška patekti), tai jis jau laukė su mūringu rankoje, kartu perimdamas ir komandavimą laivui (stovėjo krantinėje), kaip man derėtų tiksliau pagal jo norus pastatyti (jei būtų nusikomandavęs ir kaip nors įpieščiau – tai pats gi ir atsakytų, tad aš to visai grėsme savo “antrumui po dievo“ autoritetui nepriėmiau).

Aišku, visada kitur rasis geri patarėjai, dažniausiai – tik vokiečiai, bet aš esu mandagus žmogus ir šiems geriesiems žmonėms užsiimti intensyviu gamų grojimu ant nuosavų linksmakočių nesiūlau. Dažniausiai gi – ir nespėja nieko doro patarti, nes spėji pastatyti ir be jų išminties išklausymo – nebent tektų lįsti į tarpą, kur stovi kokia vokiška ar, neduoktudiev, į tarpą tarp dviejų vokiečių jachtų… Jautrūs jie kažkaip – matyt, kompleksas dėl prapiltų dviejų pasaulinių karų kamuoja.

Kitur nei ką kvietėm per raciją, nei galvą kam kvaršinom, nes Simėje, tarkime, laksto ir taip du “švartavimosi asistentai“ pakrante, kurie ir vietą parodo, ir švartovą priima, o Nisire subėgo trečiadien uostelyje nuobodžiaujantys pensininkai-čarteristai padėti, nes mergina gi su švartovu ant krantinės išlipo, tai kaip nepadėsi?…

Švartavimasis visur galu – kaip įprasta Viduržemyje. Viena bėda tame, kad graikiškasis variantas numato inkaro išmetimą prieš tai (tai vadinasi “vežiotis savo mūringą“ – kaip mūsų “dalinė apdaila“), nes priekiui jie nesudėję stacionarių nei mūringų, nei tombujų (to netgi nebuvo Pali Nisire, kuri įrengta su ES lėšomis ir vadinama “marina“!).

Buvo mūringas tik Kos Marinoje (77 kanalas – info yra prie molo įplaukiant, reikia susisiekti, kad nulydėtų) ir Rodos Mandraki (nes ją pervadino į mariną…), kur mūringą gavome vos ne paslapčiomis ir “pablatu“. Matyt, kai perkrauta, tai nenorima dalintis? Inkaro ten mesti nerekomenduoju (Rodos Mandraki kai kurie laivai stovi “graikišku“ būdu), nes “mesti“ gali įgyti priesagą “iš-“ – ir su visam… Dugnas – kad ir krokodilas Gena neišvalys, o ir tas dabar į pensiją išėjęs, nes gimtinėje tadžikų gastarbaiterių pilna, o jam pačiam Šengeno vizos neduoda.

Šis graikiškasis švartavimosi būdas reiškia tai, kad kiek reikia pasigauti patį principą, kaip laivagalį įvaryti į tarpą tarp laivų, ypač, kai yra šoninis vėjukas. Gerai sudirbus su bakiniu-inkariniu inkaro suktuvo (jis gi – kabestanas, jis gi – vindlasas) pultelio operatoriumi – gali būti lengviau, nei šiaip įvarinėti laivą prie tų pačių sąlygų, kur nosiai gauni virvutę tik jau būdamas vietoje… Porininkas tiesiog turi irgi pajausti inkaro išleidimo tempą, nes gali pareguliuoti linkusią nusisukti laivo nosį tiesiau – tada vairininkui būna lengviau. Iš praktikos, tai to paties 41 pėdos ilgio Dufour geriau atbulas man vairo klauso, nei Beneteau, bet gal čia man toks įspūdis susidarė?

Lagu švartuotis teko tik Kos Marina degalinėje (ji yra išorėje, rytinėje uostelio pusėje) laikinai, o paskui mus, kai jau atsiskaitėm už viską ir su visam, iš Kos Marinos išgrūdo (patys išvairavo, sakė, kad nesivargintume…) prie marinos išorinio molo (vidinės pusės), nes šeštadieniui vietos nebeliko, o buvo “vipiškesnių“ už mus. Tad tokio “skandinaviško“ švartavimosi bortu prie borto, kai šio bortas prie kito borto, kurio kitas bortas prie krantinės, ten nėra.

Matyt, gali ir labai nesuprasti, jei stodamas lagu užimtum kelias vietas, kur padorūs žmonės stoja ten galais… Aišku, lietuviškas “slaptojo alkoholizmo“ būdas stoti nosimi į krantinę irgi nepraktikuojamas: geriausiu atveju, palaikys kontrabandininku, blogiausiu – šiaip durnium iš laukinio krašto.

* * *

Apie virtuvę, aišku, atskira kalba, bet užsiminiau, kad į galą jau imta diskutuoti, kaip teisingai išsikepti aštuonkojį… (žr. daugiau atskirame įraše).

* * *

Jokia jachta neturi holding tank “rudąjam vandeniui“. Graikai paslaptingai šypsosi dėl ekologijos – srovės ir bangos gi viską neša į Turkijos pusę…

Turkai gi jau pradėjo jų reikalauti, o kai kurios vietovės netgi uždarytos dėl užterštumo ir “minų“. Bet dar ne visos čarterinės turkų jachtos net įsirengę, tai jie kaip ir taiko “pereinamąjį laikotarpį“. Su nuosava vis tik patarčiau jį turėti, o čarterinės – ir taip privalo atitikti vietos įstatymus, tai galvos sukti nereikia. Jei lankyti abi šalis, tai graikai šiek tiek nerimauja dėl to, kad turkai gali ir kibti, todėl patariama imti iš Turkijos į Graikiją, kas ir transil-log kainų prasme gaunasi kiek pigiau. Vėlgi, labai priklauso nuo maršruto. Turkai, berods, jau leido parą pas juos būti be jokių entry-port ir transit-log procedūrų (nebandėm, bet po jų vandenis tai varėm nekvaršindami galvos – nes, perfrazuojant Algį Greitai, gi ne “litofcų pograniecai“).

Dušai yra laive, tai aš jais kelionėje ir naudojausi kasdien (negaliu mąstyti netrinkta galva!). Nes vanduo yra pašildomas. Bet dušus galima rasti ir krante – faktiškai, yra visur, o jei inkaruotis netoli kokio paplūdimio, tai jame irgi dažniausiai būna. Kose ir Rodose jie marinoje nemokami. Nisire tavernos savininkas įrengęs pats (ne visos turi, kiek suprantu), tai pas jį derėtų atsidėkojant užkrimsti – bus irgi nemokamai (apie tai rašo savo skelbime). Visumoje, tai maudantis “laukinėje inkaruotėje“ šalia laivo užtenka ir laivo dušų.

Vanduo plovimo kriauklėse buvo visas gėlas – kažkodėl užbortinį pedalinį čiaupą prie jų irgi buvo prijungę, tai siūlyčiau ekipažu nepersikrauti, nes vanduo senka ganėtinai sparčiai, o apie jo trūkumą minėjau aukščiau.

Skalbyklos yra tiek ir Kose, tiek ir Rode, ir Simėje (visai netoli krantinių – toli rėplioti nereiks). Skalbykla ne savitarnos, bet už tą mokestį ir išdžiovina, ir išlygina, nors kartais kainodaroje galima rasti pasiūlymą nedžiovinti – drabužiai vis tik linkę džiovykloje susitraukti (ką padarė mano sponsorio dovanoti marškinėliai, bet dovanotam mului po uodega nežiūrima). Kainos nekosminės – nuo 5 eurų už paką.

Galima rasti ir nemokamą internetą, bet viešas yra labai nestabilus. Pastebėjau, kad išmanieji telefonai jį kažkodėl gaudo geriau už netbuką (netbook – užsitvokite semantikai su tuo “planšetinis kompiuteris“!). Gal geriausias ryšys pasitaiko vis tik ne hot spot (Kos Marina – liūdesys, o Rodos Mandraki jo nepagavau laisvo iš viso), o tavernose – užsisakius alaus ar kolos galima ramiai kiurksoti ir brauzinti, gavus slaptažodį (jei ten dirba lietuviai, tai garantuotai šis bus reguliariai keičiamas).

* * *

Visa navigacija yra iš esmės “iš akies“ – tiesiogine prasme: nei ten antikoje graikams reikėjo jūrlapių ir kompasų, nei jų dabar reikia. Bemaž visą informaciją apie navigacines kliūtis galima susirinkti prieš kelionę internete. Tiesą sakant, Rod Heikell labai teisingai atkreipia dėmesį, kad visi jūrlapiai iš esmės subraižyti dar 19a. britų Admiraliteto, pagal pelengus ir astronavigaciją, tai nebūtinai sutampa su dabartiniais GPS parodymais – vietomis tai ir ne vienu kabeltovu.

Todėl tik orientavimuisi pilnai pakanka rankinio GPS – laive esantis neturėjo chart ploter, nes buvo ganėtinai prieštvaninis modelis. Neturint rankinio, tai koordinates visada galima sutikrinti su jūrlapiu, pažiūrint, kurioje vietoje esam. Tiesą sakant, jūrlapį buvau išsinešęs visada į kokpitą, tai įgula ir pagal kranto orientyrus puikiai orientavosi, kur esame.

Jūrlapių komplektas privaloma tvarka yra pridėtas. Mačiau, kad būta klasikinės navigacijos entuziastų iki manęs, kurie braižėsi kursus ir skaičiavosi kompasinius nuokrypius… Na, jei žmonių toks hobi, tai negi jiems tą malonumą per atostogas atimsi? Gaila tik, kad po jų paliekamos keverzonės jūrlapiuose kitiems nelabai reikalingos ir mažina šio popieriaus išliekamąją vertę bei patrauklumą ateities kartoms.

Apie meltemį ketinau rašyti atskirai (nes gavau klausimą dar ir anksčiau iš kito kolegos, ir kai kuriuos stereotipus mums, iš ciklonų zonos, derėtų išsklaidyti), tai čia ir nesiplėsiu, ir nepasakysiu ko nors naujo. Juolab, kad atsakymas gavosi ganėtinai netrumpas ir taip.

Bet tikiuosi, kad atsakiau į aukščiau užduotus.

* * *

Aprašymo dalis Nr. 1/11 – Pradžių pradžia

DUK Nr.2 – kulinarinis

Susiję įrašai: apie meltemi (bus daugiau), Ką krautis į kruizą jachtą Viduržemyje vasarą

_____________

(c) skipper.lt

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.