Dodekanesas-2011: 9/11 – Borjomi – vulkaninės kilmės


2011-06-15, trečiadienis, Nisyros Pali: 36-37,120N 027-10,268E

“Borjomi – vulkaninės kilmės iš Gruzijos gelmių…“

– kažkaip taip toje reklamoje, kur apie naują tobulą formą ir vandenį, pašalinantį, kas nereikalinga, įskaitant pagirias bei rėmenį (išbandyta praktiškai ir asmeniškai).

Gerai pailsėjus Simėje, boržominautų neatbaidė nuo minties traukti tiesiai į užgesusio (bet vis dar alsuojančio!) ugnikalnio Nisiro salą net gautas postipris (4 balų ir netvarkingos bangos) snukvėjis (lot. mordacus vulgaris), vos išlindus iš Nimėjo sąsiaurio prie Dačios į atviresnius vandenis.

Čia pat ekspromtu gimusiam naujam planui nebegrįžti į Tilos, o verčiau praleisti kelias naktis tolimesniame Nisire, prieštaraujančių nebuvo.

Kilvaterinėje rikiuotėje Turkijos vandenyse

Plaukėme palei Turkijos krantą nuo Dačios pusiasalio iki Giokovos įlankos, apsimesdami turkišku guletu – niekad nemačiau tų burlaivių kada bures išsikėlusių, ir abejoju, ar kurie jas iš tikro turi savo “tingindėkliuose“ (angl. lazy-jack,rus. didburės gaudyklėse). Guletus taip pat vaizdavo ir visi traukę mūsų kryptimi, o ir sutiktas priešpriešiais kažkodėl retas irgi bures buvo išsikėlęs. Mada čia tokia?…

Belaukdamas atviresnėje vietoje pūstelint ir žadėtų 5 balų nosin, kai kas nugriuvo kajutkompanijoje į žiemojančio barsuko pozą, todėl labai žvalus išlindo nustebęs (praparpęs vos ne visą kelionę!), kodėl čia mes “kalam vinis“ (kuomet ant bangos keteros pašokęs laivas teškiasi žemyn), ir ko visi susimūturiavę į striukes kokpite kiurkso, kai taip šilta ir tvanku?…

Tekšt!

Bemaž 7 valandų kelionė net prieš stiproką vėją ir bangas neprailgo, ir jau ramiai švartavomės Pali uostelyje Nisire.

Ir nors čia reikėjo, kaip įprasta, nepaisant pavadinimo “marina“, irgi išsimesti inkarą (o dumble neįsikibo, tad atsirišome ir pakartojome manevrą darkart), tačiau kažkaip sužavėjo čia tvyrančia savo būtent buriuotojiška dvasia, kuri pasireiškė ne tik aplinkoje, bet ir čia pat atskubėjusių padėti gretimų laivų buriuotojų draugiškoje ir neprašytoje pagalboje (jie čia jau tris dienas dėl meltemio užsisėdėjo, prisipažino, o pamatę merginas su švartovais rankose – kaip gi nepadės laivagalį pritraukti, permetę lyną per knechtą?).

Nisyros Pali (Paloi) uosto, vadinamo marina, krantinė

Atėjęs pasitikti mūsų jachtos dvimetrinis uniformuotas žaliukas, iš kurio bergždžiai tikėjausi pagalbos paimant švartovą, pasirodė esąs “limenikas“, o ne marinos darbuotojas (čia vėliau prisistatė mergina sulaužyta dešine ranka, tad susimokėjau už elektrą 10 eurų iškart dviem dienoms į priekį, kad jos nevarginčiau kvito išrašymais). Kurį laiką stebėjęs mūsų švartuotės balansavimo veiksmus, siekiant laivagalį pritraukti iki krantinės ne daugiau, nei reikia (tik nežiūrėkite į echolotą, nes 86 cm po falškiliu – yra ryškiai mažiau tokiais atvejais linkimų 7 pėdų…), paliepė ateiti man su laivo dokumentais į jo “ofisą“ antrame aukšte greta esančiame pastate.

Ofisą sudarė vienas kabinetas be kondicionieriaus. Padūsavęs ten dėl biurokratijos reikalavimų (suprask, čia ne jo “heleninės demokratijos“ vietinis išmislas ir, matyt, to dabar reikalauja ES įsisavintos lėšos Pali uostelio pertvarkymui, įskaitant ir bangolaužį, kuris dabar leidžia įplaukti nebe iš šiaurės, o iš rytų, todėl geriau dengia nuo vyraujančių vėjų – kaip ir žemsiurbė, užgriozdinanti vos ne pusę įplaukimo farvaterio vartuose), perpildė informaciją iš laivo dokumentų ir įgulos sąrašo į savo formą, įrašydamas kapitoną, tonažą ir kitus laivo “metrikų“ duomenis.

Nustebęs dėl negausios įgulos, pasiteiravo dėl čarterio kainos – įvertino ją kaip labai patrauklią (net skaičiuojant keturiems, jo supratimu, o ne aštuoniems, kaip iš tikro būta).

Už savo triūsą ir man išduotą papildomą formą, tarsi manęs lauktų poryt kelionė ne į namų uostą gretimoje saloje, o bent jau ilgas plaukiojimas Graikijos vandenimis, kertant gretimų valstybių sienas, paprašė 2.86 eurų (žyminis mokestis?), o grąžą, kaip čia įprasta, atidavė iš akies (beje, 1, 2 ir 5 eurocentai – ne “pinigai“, ir niekas dėl jų skaičiavimo galvos nesuka, net jei kaina būna nurodyta tiksli, grąžą apvalindami į bet kurią pusę “kaip išeis“, kartais ir su ne vieno ar dviejų eurų, o ne eurocentų, paklaida!).

Nisyros Pali uostas nuo kalnų (iš pietvakarių pusės)

Tavernos savininkas labai apsidžiaugė mumis, lietuviais, ir papostringavo istoriofilosofine tema, kad mes esame tikri graikai (čia gyvena, anot jo, netikri), mat bėgdami nuo persų esam sėdę ant asilų ir atsibastę iki Lietuvos, tad ir mūsų pavardės (mano, tai dar ir vardas…) skamba labai graikiškai (pvz. Janakis vs Žemaitis, ir ypač – pastaroji, ar ne?), kas turėtų įrodyti ir jo teorijos teisingumą.

Kadangi kalbos prie stalo įgulos tarpe buvo apie teisingą (sic!) aštuonkojo paruošimą, ir kad skaniausi yra iškepti mažiukai, tai tik dar labiau patvirtina įvykusią natūralizaciją į graikišką terpę… Aišku, joks pasisėdėjimas neapsieina be tsaziki, o ir kitų patiekalų pavadinimai (musaka – kirtis gale!, baklava, gyros ir t.t.) jau nebeskamba egzotiškai.

Simi Yali – Nisyros Pali 2011-06-14: 35.4 nM per 7.1h.

Kitądien išsinuomavome automobilį – Fiat Pandą. Su kondicionieriumi! Kadangi visąlaik važiavome atvirais langais kaip vietiniai, tai pakako, kad kondicionierius maloniai šaldė kojas. Šis malonumas ir kainavo 5 eurais pigiau Simėje turėto aptarkuotojo opeliuko.

Savininkas Mike Zachariadis (skamba lietuviškai, tiesa?…) apgailestavo, kad nerado instrukcijos mums lietuviškai (tad jam išverčiau ir išsiunčiau – galite teirautis dabar jau ir gimtaja kalba!). Tačiau pats dar kartą praėjo žemėlapiu paaiškindamas visą maršrutą (siūlo ne šiaip transportą, o paslaugą!), ir ką galima pamatyti, įskaitant ir “jo gimtinę, kur labai gražu, nes nuo skardžio matosi jūra, o kitoje pusėje – kaldera (ugnikalnio krateris)“. Todėl ir jo nuomos bendrovė vadinasi Eagle’s Nest (“Erelio lizdas“ – erelių irgi matėme tose apylinkėse).

Prie kalderos stovėjimo aikštelėje pasitiko gidas-instruktorius, kuris iškart paklausė, iš kur mes.

“- A, Sabonio gimtinė!“ – iškart parodė puikias savo geografijos (ar kultūros?) žinias, pridūręs, kad Sabas, jo nuomone, yra geriausias visų laikų žaidėjas, kuris pelnytai papuolė į NBA šlovės galeriją. Neprieštaravome.

Išdžiūvusios upės vaga tarp dviejų kraterių

Beje, paaiškinęs, nuo ko geriau pradėti savo pasivaikščiojimą ir painstruktavęs, kad nelįstume prie siera alsuojančių (o supuvusiais kiaušiniais ėmė dvokti dar kalnuose, artėjant prie tikslo…) angų, kurios gali paprasčiausiai nuplikyti (kai kas virš jų, esą, ir vištos kiaušinius yra išsikepęs), prisipažino, kad autonuomos savininkas yra jo giminaitis – kiek supratau painiai paaiškintą geneologiją, tai jo žmonos pirmos eilės pusbrolis (kas pasakė, kad Lietuva – “švogerių“ kraštas?).

Po tą kalderą dera pavaikščioti patiems (verčiau avėkite batus, o ne basutes – aš bežioplinėdamas nuo vieno kraterio prie kito, o jų čia yra apie 10, sugebėjau užkliūti už šaknies ir išsitiesti paslikas), nes nei matomo vaizdo, nei juolab tvyrančio kvapo neatpasakosiu. Beje, pakeliui dar važiuodami aplankėme olą uoloje Emborio kaimelyje, įvardintą turistams paprastai – “sauna“. Joje įkaisti iškart, o išėjus ir tvanki bei karšta diena kažkaip atrodo vėsoka…

Natūrali “sauna“ kalne prie Emborio miestelio

Ir jei turite aukštą spaudimą ar širdies problemų – vis tik susilaikykite nuo išvykos į kalderą, nes matėme vienam turistui darant dirbtinį širdies masažą, o kalnų keliuku skubėjo greitoji pagalba… Gerkite daug vandens – čia tikrai karščiau, nors ir ne pragaras, aišku.

Gi kalderos krateryje vietomis gruntas po kojomis yra aiškiai įkaitęs iš vidaus, o ne nuo saulės, yra ir atvirų burbuliuojančio purvo vonių, kurios greičiau tiktų fondue, o ne jacuzzi procedūroms, daug kur vis kyla sieros garai… Labai tiko čia išgerti atsivežtąjį “Borjomi“ buteliuką – jo mineralų giminaičių apsuptyje, jei taip galima pasakyti.

Sieros garai Stefanos (didžiajame) krateryje

Nisiras – iš viso žaliausia matyta graikų sala, vien dėl savo mineralais kupino dirvožemio, dėl ko ir paplūdimiai čia yra juodo “smėlio“ ir lavos akmenukų.

Ir mašinos čia kiek aukštesnės klasės, neapdaužytos, žmonės irgi atrodo labiau pasiturintys (čia matėme jau ir karvių kaimenę, ne vien ožkas).

Nisyros kaldera nuo Nikia miestelio

Vėliau nuvykome į vienu gražiausių Graikijoje ir gražiausiu Egėjuje pripažintą kaimą ar miestelį Nikia (turizmo informacijos biuro reklama taip teigia, bet ten tikrai gražu), kur papietavome terasoje ant skardžio pačios gyvenvietės centre.

Pavalgius – ir pasivaikščioti tuomet jau gatvelėmis yra malonumas. Ir jei domitės geologija – čia yra ir geologijos muziejus (kadangi įėjimas mokamas, tai galiu lažintis, kad retas ten užsuksite, pasitenkinę eksponatais lauke).

Bažnyčia ant kalno virš Nikia miestelio

Kelionės pabaigai patraukėme į Mandraki (čia yra tik keltų uostas, nes dabar jachtos iš čia nukreipiamos į Pali), kur jau ne tokiu geru keliuku užvažiavome iki prieš 24 amžius statytos pilies griuvėsių (yra dar viena – viduramžių pilis ir greto jos dar vienas vienuolynas!).

Vieną kampą atstatyti graikams iš ne vieną toną sveriančių lavos ir akmens luitų su šiuolakine technika užėmė 10 metų, o jų protėviai čia turėjo piliavietėje pasistatę visą miestą!

Antikinė Mandraki pilis

Gretimais esančiame vienuolyne neradome nei vienos gyvos dvasios – tik ožkas aplink. Gal vienuoliai išskrido sraigtasparniu, kurio nusileidimo aikštelę matėme pakeliui, o mes atvykome nesusitarę, todėl jie nebuvo pasiruošę “papozuoti“?…

O gal ir vienuolynas buvo “ne tas“, nes jų čia iš tikro apstu.

Viduramžių pilis su vienuolynu virš Nisyros Mandraki miesto

Sutartinai galima teigti, kad Nisiras tapo bene įdomiausia kelionės sala, o įspūdžiais – ir visos kelionės kulminacija. Gal todėl aš vien per šią dienos išvyką padariau virš pusketvirto šimto nuotraukų?

GPS parodė, kad sala pravažiavome ir pravaikščiojome bemaž 34 jūrmyles  – jau ir krante nebe kilometrais skaičiuojame, žiūriu.

Tuščiasis (?) vienuolynas su Nisyros salai būdingais gatvių ir aikščių ornamentais

Ryt – grįžimas į Kosą, o dar kitądien – ekskursijos po jį ir jau laivo pridavimas…

Viskas, kas gerai, vieną dieną, deja, eina į pabaigą, ir mums jau metas būtų stiebe kelti “namų vimpelą“.

Ahoy!

Nisyros Nikia gatvelė

* * *

Daugiau nuotraukų – facebook albume (įskaitant ir kelionę į kalderą)

Įžanga – Pradžių pradžia

Ankstesnė ataskaita – Spėkit mįslę

Paskutinė ataskaita – Medaliai

_______________

(c) skipper.lt

Įrašo “Dodekanesas-2011: 9/11 – Borjomi – vulkaninės kilmės” komentarai: 2

    • Thank you for all your instructions you gave us! That trip was really great and Nisyros was most impressive point of our trip! Now I can recommend to include it and to stay there for an extra day (and to rent a car from you too, of course). 🙂

      Patinka

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.