Dodekanesas-2011: 7/11 – Muzikinė pauzė


2011-06-12, sekmadienis, Simi: 36-36,936N 027-50,220E

“Muzikinė pauzė!“

– kaip paskelbtų konferancje, o gal ir krupje, bet va tokią pauzę skelbiam ir mes savo plaukime, nes nors dainos ir pritilo brangiojoj Suvalkijoj, tačiau muzikos anapus gatvelės palei krantinę čia netrūksta bemaž ištisą parą.

Kai persiutęs dėl iš brolio Menelajo nuviliotos žmonos Elenos degantis kerštu atkeršinti Pariui ir visai jo tautai Agamemnonas subūrė achajus (graikus) Iliono (Trojos) griauti (ragais?), jo milžiniškas laivynas ilgai negalėjo išplaukti link šiaurės šiai, kaip parodys ateitis, dešimtmetį užtrukusiai misijai, pavadintai Trojos karu ir apdainuotai Homero “Iliadoje“.

Manęs šis klasikinis siužetas dabar nei kiek nestebina: meltemis, kuris vasarą pučia iš šiaurės-vakarų ar vakarų (dažniausiai čia užsisuka taip Dodekanese, kuomet arčiau Marmuro jūros – pučia labiau iš šiaurės rytų), o žiemą – priešinga linkme, gali ir šiomis dienomis laivus užlaikyti uoste. Pagal meltemį savo karo žygius planavo ir Aleksandro Didžiojo (Makedoniečio) tėvas Pilypas II, o palankaus vėjo laukimas taip tvirtai įėjo į jūrininkų sąmonę, kad ir dabar, nebe burių, o variklių amžiuje, vis dar į jį atsižvelgiama.

Maldaudamas palankaus vėjo, Agamemnonas tuomet dievams paaukojo savo dukrą Ifigeniją. Mes kol kas nieko neaukojame (sakiau, kad Graikija – relakso šalis?), bet už tai likome nakvoti dar vieną naktį Simi. Kad jau gražiausia Dodekaneso sala (ir viena gražiausių Egėjuje), tai šiuo grožiu prisisotinsime keliems metams į priekį.

Graikiška Simi įlankos dabartis atsispindi itališkoje jos praeityje…

Ir čia dar viena lietuvaitė atėjo pagąsdinti bare mūsų, internete bežiūrinėjančių plikų mergų orų prognozių, kokios bangos, kokios bangos… Žodžiu, niekur jūs iš čia neplaukite, o ateikite dar ir ryt į barą alučio (ir wi-fi prisijungimo kodo, aišku, nes, kur dirba lietuviai, ten juos keisti netingi…) – mielaširdingai prašom!

Įgula nusprendė pailsėti, nunešti drabužius į skalbyklą. O va sekmadienis – ir toji nedirba! Čia jums ne Marijos žemė, čia Mozės priesakas Nr.3 “sekmą dieną švęsk!“ yra ne tik pažodžiui suvokiamas (ne kaip mūsų žmonių, jei jau gerti švęsti, tai švęsti), bet ir šiojo iš tikro laikomasi, ir vardan ilgos drachmos, ar dabar – ilgėlesnio euro, – niekas per daug nesidrasko, kaip ir iš to išplaukiančio žmonių godumo ar gobšumo čia niekur nepastebėjau.

Kaip tik praėjo krantine toks labai impozantiškas graikų šventikas, tarsi rūsčiu žvilgsniu priekaištaudamas, ko, sūnūs ir dukros Kristuje, dar ne pamaldose?…

Ir kad atsilikome nuo plano dėl orų (meltemi), tai ir Patmas, matyt, “nuplaukia“ ta pačia kryptimi, kurioje pasiliko Prasonisi, Alimia ir Astipalaia. Jau imu įtarti, kad šv. Jonui Aukštybėse nepatiko mano papasakota versija, kokiomis apokaliptinėmis aplinkybėmis jis, būdamas tremtyje Patme, padiktavo oloje savo mokiniui tą savo Apreiškimų knygą…

Bet dera ir suvokti, kad mano tikslas – ne atgrąsinti žmones nuo jachtingo, o į jį įtraukti, todėl plaukiojimas jūra prieš 6-7 balų vėją visą dieną į tokių veiksmų planą neįeina, suprantama. Kaip pasisekė tą padaryti, ir ar pasisekė per šią kelionę – paklausiu jau oro uoste (o gal ir anksčiau).

Kol kas, panašu, kad vis tik pora išlips ir trauks į viešbutį (ji laukiasi, tai šaunuolė, kad tiek ištempė, o kitiems priminsiu: tai – ne liga, bet tai ko ir jūs, nenėšti, tos jūros ir buriavimo baidotės?), o vakar iki Simi nuo Rodo gavome tikrai neblogą “skalbyklą“, tai ir likusi įgula nusipelnė poilsio. Grįžimas nusimato iš esmės dabar jau vien prieš vėją, tai reikia sukaupti plaukimui kiek daugiau optimizmo ir entuziazmo.

Labai viliuosi, kad tik tokios “ifigennos“ aukos pakaks apmalšinti Poseidono rūstybę (nors kuo skųstis – dovanojo gi paplūdimio inventorių!). Kaip sakiau prieš kelionę, optimistinis planas – aplėkti visas pagrindines salas, nuo šiauriausiojo Patmo iki piečiausiojo Rodo, aplankant Lindą ir apiplaukiant salos pietinį kyšulį Prasonisi, o pesimistinis (ar vis tik realistinis?) – tai plaukti nuo Kos tik iki Rodos ir atgal į Kos per tas dvi savaites, ir ne daugiau.

Bet, jei pažiūrėsim atgalios, tai mes jau ir iki Lindos nuplaukę buvom, nepaisant priešburės nutrūkusios virvės, todėl pesimizmu mūsų kaltinti nederėtų! O kol kas – tik rytojus parodys, kokie bus tie nauji planai.

Nuo čia iki Tylos (buvom jau) ir Alimijos (negyvenama) – panašūs atstumai, bet į pastarąją reiks kiek sugrįžti atgal, tai po to nuo jos jau plaukti prieš vėją ir bangas gautųsi papildoma diena, ir aš kol kas nežinau, ar bus norinčių tą iš tikro daryti, jei norime spėti penktadienį laivą priduoti.

Senovinis pabūklas vietoje knechto Simi krantinėje

Laukiam oro prognozių, nes jos čia skiriasi viena nuo kitos, o jūroje – vis tiek savaip dažniausiai susidėlioja. Kas nekinta, tai – čia buvo per amžius buriuojama, ir bus per amžius buriuojama. Kol gyvas bus žmogus, kuriam burės nesvetimos.

Amen.

* * *

Daugiau nuotraukų – facebook albume

Įžanga – Pradžių pradžia

Ankstesnė ataskaita – Ir ko nutilo dainos

Septintoji ataskaita – Spėkit mįslę

_______________

(c) skipper.lt

Įrašo “Dodekanesas-2011: 7/11 – Muzikinė pauzė” komentarai: 5

  1. Tai skaičiuok neskaičiavęs tą navigacinį laiką, jei Artemidė be aukos nepalankiai nusiteikusi:)

    O kur Pilypas plaukiojo?
    Jis nukariavo Graikiją iš Makedonijos, tai čia lyg ir sausumos veiksmai?
    Ar ėmė graikų salas po vieną?

    VLE mini tik kad per Helespontą į Mažąją Aziją kėlėsi.

    Patinka

    • Pilypas II taip planavo savo kampanijas, kad jo persai neužpultų – kad meltemis pūstų šiems į nosį. 😉 Tada jau jis su graikais terliodavosi. Persai gi iš pykčio jūrą rimbais tik plakdavo – už nepaklusnumą… 😀

      Graikai, beje, dažniausiai pastariesiems kraudavo jūroje, tačiau sausumoje – patys gaudavo (todėl tuos keletą mūšių, kur laimėjo, ir prisimena su pasididžiavimu, įskaitant pralaimėtą Termopilų).

      Kas dėl navigacijos… tai va dabar pažiūrėjau vikėje, kaip jie pirmąkart iš viso ne į Troją nuplaukė, o pas Telefą į Misiją! 😀 Tai ko stebėtis, kad su vadovavimu (admirolavimu – čia arabiškas žodis, sako “brevijoriaus“ autorius) šiai ekspedicijai buvo bėdų?

      Štilį, beje, ir mes turėjom. Nieko baisaus, kai tam turi variklį. 😉 Graikų triremos gi turėjo irklus, tai va tas vėjo nebuvimas, manau, neturėjo būti didele bėda. Jie ir į uostus įirkluodavo, ne kaip burlaiviai inkaruodavosi reide. Chebra iš neturėjimo ką veikti (vien kiek herojų ten!) būtų pusę kelio nuirklavusi, jei tik vėjo nebūtų. Va, jei jau 4-6 balų vėjas į nosį, o burės tuomet buvo ne įstrižos, o tiesiosios… čia jau sunkiau. Įdomu, kaip ten originale? Ar čia vertimo klaida, ar čia Homeras pats pripainiojo?

      Šiaip jau, tema žiauriai sudomino. Niekad nenagrinėjau va tokių detalių iš navigacinės pusės – reiks pasidomėti!

      Patinka

  2. Elena šiaip jau buvo Menelajo žmona, Agamemnonas tik solidariai prisidėjo prie brolio keršto, taigi ragai buvo ne jo 🙂

    O laivynas išplaukė ne iš Peloponeso, bent jau achajų stovykla, laukianti palankių vėjų, buvo Aulidėje ( „Ifigenija Aulidėje“), kuri yra Bojotijoje, kuri savo ruožtu yra centrinėje Graikijoje.

    Patinka

    • Ačiū už pataisymus! Niekam tie ragai tuomet FB nekliuvo… 🙂

      Peloponesą gal ir veltui įdėjau čia – išmesiu.

      Patinka

    • Bet šiaip jau, Menelajas gi Spartos (Lakonijos) karalius buvo, o ir jo brolis iš piečiau dabartinio Korinto kanalo, o čia – argi ne Peloponesas? 😉

      Tik taip, pasirodo, kad Artemidė “atėmė vėją“ Aulio uoste, kuris yra greta sąsiaurio tarp Boetijos ir Eubojos, kas dabar tikrai yra centrinė Graikija.

      Bet kai teko plaukti į Šiaurę, tai man panašiau vis tik į prastai paskaičiuotą navigacinį laiką. Aleksandro tėvas Pilypas turėjo geresnius sugebėjimus čia. O kai karaliai broliai iš žemyninės Graikijos, o ne salų, tai apie etusianinius (musoninius) vėjus nelabai ir žinojo. Generolas – nebūtinai yra admirolas (vivat Jonui Karoliui Katkevičiui!). 🙂

      Įdomu būtų palyginti dar konkretų laiką, kada užstrigo ir kada tik išplaukė, kai jau žinoma kryptis. Ten su vyraujančiais vėjas yra visokių įdomybių. 🙂

      Patinka

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.