Dodekanesas-2011: 4/11 – Toks jachtingas mums nereikalingas


2011-06-09, ketvirtadienis, Lindos: 36-05,823N 028-05,409E

“Toks jachtingas mums nereikalingas!“

– kaip pasakytų rusiškai mano draugas škiperis ir IYT instruktorius Vitalijus, perfrazuodamas garsaus sporto komentatoriaus N. Ozerovo frazę apie ledo ritulį.

Vadinkite mane bailiu, bet kai vėjas po 10-15 minučių plaukimo pasiekia nuo bemaž štiliaus iki 6 balų pagal Bofortą (todėl nebuvo jokio Gale Force Warning per “mišias“ – VHF radijo orų prognozes 63-čiu kanalu), tai plaukioti Viduržemio jūroje malonumo daug nėra. Tiesa, kad šis pakilęs vėjas buvo nuo kranto, tai ir bangų jūroje dar neįpūtė. Jų nebuvo ir jūroje toliau, vadinasi, niekur gretimais jokia audra ar stipresnis vėjas nesiautė irgi.

Bet, vos nuplaukęs kiek daugiau jūrmylės nuo Lindo įlankos link Rodo Pietinio kyšulio, apsisukau ir grįžau atgal.

Lindos-Lindos 2011-06-09: 4.3 nM per 1.83 h.

Kad sprendimas buvo priimtas teisingas ir labai laiku, parodė ir vėjarodis, jachtai jau stovint, atrodytų, uždaroje įlankoje “prisukantis“ ikištorminį vėjo stiprumą – nuo labai “normalaus“ 26 iki 36-41 mazgo. Faktiškai, tai jau bemaž ir štorminis vėjas, maždaug 18-20 m/s, tačiau aš turiu įtarimą, kad čarterinėse jachtose vindeksai (visas tas stiebo viršūnėje esantis vėtrungės ir sukučių aparatas, “transliuojantis“ rodmenis į naktouzą prie šturvalo) sukalibruoti taip, kad “arbatinukams“ pasidarytų anksčiau baisu ir tie grįžtų į uostą, užuot statę rekordus ir gadinę inventorių.

Gal beplaukdami ir būtume “prakentėję“ tą… hm, nepatogumą, bet – o kam to reikia? Man? Ar pradedančiai pažindintis su jūriniu buriavimu įgulai, kurios pusę sudaro merginos, atvykusios pirmiausia poilsiauti, o ne žūtbūtinius pasiekimus į savo biografiją įsirašyti?

O jūs ką pasirinktumėte: adrenaliną ir įspūdžius, kurių, kaip spėjau, netruks dar daugiau, išlindus iš už kyšulio, ar bocmano visiems paslaugiai suruoštą aprasojusį nuo vėsos stiklą “Cuba Libre“ kokteilio kokpite, sūpuojantis įlankoje su vaizdu į istorinės pilies mūrus ant kalniuko?…

Lindos įlanka nuo pilies – čia Antikoje būta nemažo uosto….

Keista, bet barometras, tiek elektroninis GPSe, tiek ir mechaninis kajutkompanijoje, jokio oro pasikeitimo neprognozavo. Matydamas penktą ryto (neklauskite, ko ten aš taip anksti kėliausi) miglą (!) virš jūros, o popiet dangų užtraukusius jau nebe pavienius kamuolinius, o ištisinius sluoksninius debesis, gero oro nebelaukiau (tiesa, pagrindinis įrašas apie oro sąlygas laivo žurnale iki tol, kaip ir dabar, yra “saulėta…“). Ir jei tai vėliau buvo lietus (ne – tik lietutis!) iš tų debesų, tai pas mus prie tokio ir grybai nedygtų, o dzūkų mergos vaikščiotų suadytais užpernykščio sezono bikiniais.

Lindo Akropolyje – palikimas Antikos, Bizantijos, kryžiuočių…

Užsiinkaravome bemaž toje pačioje vietoje, grandinės išsileidę rimtam meltemiui.

Paskui mus į įlanką įsprūdo iš jūros dar pora tokių pačių “nedrąsių“ škiperių: olandų jachta (labai tvarkingai pažymėjusi inkaro išsimetimo vietą tom-buja, bet, jei jau taip priekabiauti, vis tik nepasirūpinusi navigacine dienos figūra – skrituliu) ir lenkų motorinė jachta (“prabangiai…“). Kodėl jos škiperis burzgino variklį, kol sraigtų pusėje turškėsi šios abuoji keleiviai, lieka man paslaptis – gal jam užsakovai pabodo jau?…

Lindos Akropolis dabar po truputį graikų atstatomas

Liksime čia dar vienai nakčiai nakvoti, kad jau taip visiems patiko ir vakar Poseidonas iš anksto mus dosniai aprūpino paplūdimio įranga, kad turėtume ką veikti ir nenuobodžiautume – negi jis tuščiai stengėsi?

O ryt, greičiausiai, tik praplauksime tą buvusią numatytą šiandienos nakvynei Plimmiri kaimelio įlanką tarp Istros ir Vigli iškyšulių, ir gal netgi vis tik trauksime toliau pagal plano grafiką į Chalkės salą, aplenkdami pietinį Rodo salos kyšulį Prasonisi, vadinamą jėgos aitvarų entuziastų rojumi.

Apaštalo įlanka anapus Akropolio – čia gyveno šv. Paulius

Aišku, su sąlyga, jei ryte neparpsime ilgiausiai… Atostogos juk.

Ir jei dievai susimils lygų vandenėlį patiesti ir tą savo karštą feną prisukti, kuomet dar ir be burių jachta jau ima svirti į šoną…

Kryžiuočių pilis Lindo Akropolio vietoje

* * *

Daugiau nuotraukų – facebook albume (tame tarpe – ir iškyla į Lindos Akropolį!).

Įžanga – Pradžių pradžia

Ankstesnė ataskaita – Sukasi ratu mano meilės laivas

Ketvirtoji ataskaita – Ir papūtė vėjelis

___________

(c) skipper.lt

Komentarų: 2

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.