Predrag Matvejevič: Viduržemio jūros brevijorius


Visiškai netikėtai aptikau puikią knygą, kurios negaliu neparekomenduoti kiekvienam ne tik marinistinės literatūros mėgėjui ar buriuotojui, bet ir smalsesnio proto skaitytojui, besidominčiam ne vien istorija ar filologija – Predrag MatvejevičViduržemio jūros brevijorius“ (iš kroatų kalbos vertė Laima Masytė; išleido 2011m. “Mintis“, ISBN 978-5-417-01027-9, kaina VCUP “Pegase“ – 34.99 Lt).


Ne vieną literatūrinį apdovanojimą pelniusią knygą, tarsi graikiškąją Viduržemio choklakia mozaiką, sudaro autoriaus, kuris yra Sorbonos universiteto filologijos habilituotas daktaras ir Romos La Sapienza universiteto profesorius, trumpučių esė rinkinys.

Mano galva, brevijorius, kuris yra bažnytinė kasdienė katalikų dvasininkų maldų knyga, yra itin vykęs pavadinimas – ją galima skaityti nuosekliai, o galima atsivertus bet kurį puslapį. Tekstas paprastas, detalės ir palyginimai nuostabiai dera tarpusavyje savo paprastumu ir kartu paslaptingu gilumu, įtraukia, verčia susimąstyti, tarsi pajausti tą Viduržemio dvasią, einančią per kalbas, tautas, istoriją…

Ne, čia nerasite mokslinių filologijos pasažų ar kokių nors bibliotekų ir archyvų dulkėmis prakvipusių istorijos akademinių interpretacijų.

Čia veikiau pajusite gaivų, druska arba uosto nenusakamais kvapais prakvipusį vėją, tarsi autorius tik ką išlipo dar viename Viduržemio jūros krante, lygindamas jį su priešingu, ir rasdamas poetinių ir kartu kažkaip žemiškų (ar vis tik – jūreiviškų?) apibūdinimų salų ir žemyno žmonių buičiai, įrankiams, rakandams, detalėms, geografinei ir geologinei aplinkai, tikėjimams, prietarams, papročiams ir religijoms, politikai, valstybėms, tautoms, kalboms ir tarmėms, keiksmažodžiams, gyvenimo džiaugsmui, juslingumui, nuodėmei ir atgailai, vienuolynams, maistui, vynui, aliejui, moterims, amatams, darbui ir nieko neveikimui, laivams, kapinėms, povandeniniam pasauliui, upėms ir versmėms, srovėms ir potvyniams, prekybai, ryšiams ir karams, cikadoms, unguriams, bangoms, burėms, irklams, pakuloms, dervai, lentoms, laivapriekio figūroms, plaukikams, žvejams, nardytojams, valstiečiams, duonai ir druskai, ir…

Viduržemio jūros pakrantėse užgimė Europa – paprastai konstatuoja autorius, ir nuo šitos trumpos, bet itin išsamios frazės, rodos, užima kvapą nuo ateinančio staiga suvokimo, kiek esi toli nuo čia ir kiek esi tos visumos dalis, net nebūdamas pagal gimimą, kilmę ir gyvenimą nuo šios jūros krantų.

O, tarkime, esė apie… krancus? Taip taip – tuos pačius, kuriais saugomi laivų šonai nuo pirso ar pirsas nuo ardymo laivo šonais! Viduržemio jūros kraštuose pamirštama daug kuklių dalykų – teisingai vėl atkreipia dėmesį, neįkyriai vesdamas nuo detalių ir smulkmenų prie visumos ir esmės, o nuo jos – vėl link dažniausiai nepastebimų smulkmenų ir įdomių detalių…

Šią knygą tiesiog privalu perskaityti – buvote jau Viduržemio jūroje ar ne, ketinate ten buriuoti ar tik įmerkti savo kūną į jūrą kuriame nors kurorte. Maža to, ją dera perskaityti vien tam, kad suprastumėte, ką reiškia būti europiečiu, kur ir kame mūsų civilizacijos šaknys, kas veikė mūsų mąstymą ir kultūrą – taip taip, tame tarpe ir lietuviškąją!

Knygą dera iš tikro skaityti kaip brevijorių, idant ten atsidūrę nebūtumėte tik prašalaičiai – atlėkę, praskuodę ten ir šen, turistiškai papyškinę nuotraukų “atsižymėjimui“ ar giminių pavydui, ir išlėkę į namus net kvėptelėti nespėję, taip ir nesuprasdami ir nepajausdami, kur ir ko iš tikro buvote…

Man, po dar visai šviežios kelionės tuose kraštuose, ši knyga atsiliepia gyvumu kiekviename žodyje, bet aš ją įtraukiu dabar į sąrašą ir tiems, kas atvira širdimi ir guviu protu ten susiruošė – nieko geresnio apie Viduržemio jūrų regioną nesu skaitęs!

Ir kad tas regionas taptų nors kiek savesniu – ši knyga pasitarnaus kuo naudingiausiai. Ko jums ir linkiu.

Malonaus skaitymo!

*  *  *

– iš 112psl.:

Kiekvienoje atviresnėje vietoje, nuo vaizdo prie vaizdo, nuo vieno įvykio prie kito, ima rutuliotis pasakojimas apie jūrą ir krantą, salas ir vienatvę, kūną ir įkalinimą, bangas ir vėtras, upes ir jų žiotis, apie mus pačius: išvykimo ir sugrįžimo ritualus, saulės ir mėnesienos patekėjimo ir nusileidimo palimpsestus, kasdienybės ir istorijos emfazę bei parodiją, judėjimą ratu ir mūsų mėginimus ištrūkti. Paties plaukiojimo Viduržemio jūra priežastys niekada iki galo neaiškios – tiesą sakant, kas jie tokie, tie, kurie išplaukia, kodėl jie tai daro, ko tikisi?

Žmonės iš šiaurės Viduržemio jūros kraštus dažnai tapatina su pietų šalimis. Kažkas juos masina prie mūsų jūros net ir tada, kai jie lieka prisirišę prie kitų jūrų. Galbūt tai “tikėjimas pietų šalimis“, apie kurį kalbėjo nelaimėlis filosofas. “Viduržemiškumas“ ne paveldimas, o įgaunamas. Tai skiriamasis bruožas, o ne pranašumas. Čia turima omeny ne tik praeitis ar legendos, istorija ar tėvynė, atmintis ar priklausomybė. Viduržemio jūra yra ir likimas.

_______________

(c) skipper.lt

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.