Dodekanesas-2011: 1/11 – Pradžių pradžia


Keista sugrįžus maigyti rankinio GPSo mygtukus, bergždžiai stengiantis jo “mintis“ iš Koso salos Hipokrato tarptautinio oro uosto pakilimo tako sugrąžinti ten, kur ir jo “kūnas“ – namo į Vilnių.

Toks įspūdis, kad aparatas užsikrėtė “kranto liga“, ir grįžti atgal nebenori – nepadeda nei perkrovimas, nei baterijų išėmimas, nei atminties kortelės ištraukimas. Visiškai kaip ir man: “korpusas“ – jau čia, bet “smegeninė“ (“softas“) – dar vis ten…

Mudviem su juo prireiks dar keletos dienų susinchronizuoti save su vietos “palydovais“ bei landšafto orientyrais.

Čia tiesiog per daug žalia ir… kodėl šitoje šalyje taip lyja??? Lietus pasitiko vos išlipus iš sugrįžusio lėktuvo ir neapleido dar ir po Joninių, kurios Lietuvoje tradiciškai, matyt, dažniausiai yra tik šlapios.

Ir kai sakai “šlapia“, norėtum turėti omenyje ne balas, o iš po laivapriekio tykštančius sūrius purslus.

Tačiau liūdnai suvoki, kad dabar taip įprastai niekas gal jau visus metus lovelės nebepasups prieš miegą, nebepaseks pliaukšinčios į laivės dugną bangelės “silkių pasakų“, o jūra nebesikalbės su tavimi savo neaprėpiamo vandens galia – švelniai vantus glostančiu vėjeliu ar tvirtai į bures įsirėžiančiu vėju, arba tingia jūros banga, ar sūpuojančia laivą banga, ar kočiojančia ir voliojančia aikštinga banga, ar ta oria banga, galingai pakeliančia ne vieną toną sveriantį laivą ir taip pat valiūkiškai ir lengvai nuleidžiantį jį žemyn, kažkokiam tumului tarsi šoktelint nuo skrandžio iki gerklės…

Gero – po truputį. Todėl, matyt, ir mano pasakojimas šįkart nebus ištisinis ir begalinis, kaip esti įprastai, o paremtas tomis, gal vietomis kiek papildytomis ir paredaguotomis, “ataskaitomis“, kurias aš siunčiau savo informaciniam rėmėjui į facebook Borjomi Lietuva.

* * *

Nuo ko ši kelionė prasidėjo?

Nuo to, kad pernai (2010m.) baigęs International Yacht Training (IYT) kursus ir gavęs IYT Bareboat Skipper diplomą, kaip šviežiai keptas kapitonas burvedys, kuris kol kas dar negali pasigirti inkarų tatuiruotėmis išpuošta krūtine bei kriauklelėmis apaugusia subine, pradėjau kalbinti man artimus (o vėliau – ir tolimus) žmones į kelionę jachta Viduržemio jūroje.

Pirma mintis buvo plaukti ten, kur esu daugmaž pernai buriavęs, nors ir ne visur: Marmaris-Bodrumas-Marmaris, sukviečiant dvi grupes ir plaukiant vieną savaitę nuo Marmario iki Bodrumo, o antrąją – grįžtant.

Deja, logistiniai kaštai – lėktuvų bilietai ir jų skrydžių tvarkaraštis, numatantis ne vieną persėdimą, – privertė sudrėkti ne vien mano akis, tarsi lupant svogūną… Marmaris pasiekiamas iš Dalamano, o nuo jo – vos apie 50 minučių kelio autobusu (18 YTL bilietas), tačiau iki Dalamano nusigauti iš Vilniaus, pasirodo, yra ne tik brangu, bet ir problematiška.

Maža to, birželio pirmoms dviems savaitėms, kuomet atostogos ir numatytos (ir tai – dar ten tik priešsezonis, todėl mums jau šilta, bet dar ne sezonas, tad nėra brangu ir pergrūsta turistais krante), tai dar netgi ir čarteriniai lėktuvai neskraido, kurių reisai iš viso numatyti ketvirtadieniais, todėl dar reiktų kelias dienas laukti laivo iki galėsi pasiimti šeštadienį, o parplaukęs – dar pusę savaitės lauksi grįžimo namo, kuomet vietoje 2 savaičių gausis užsitęsusios atostogos 3 ar net 4 savaites!

Alternatyva iki Bodrumo, kuris jau turi savo oro uostą, buvo ne ką geresnė, nors variantas išplaukti iš Bodrumo iki Marmario netgi buvo parankesnis, kadangi namų uoste vietas turėsim, o Marmaris turi net 3 (buvo 4 – vieną prarijo “kaimynė“) marinas: mano “gimtąją“ Netsiel, o taip pat Yat ir Pupa marinas. Pakeliui gi švartavimuisi vietos turi pakakti visur, nes atsirasdavo ir pernai, per patį sezono įkarštį. Bet kaip iki Bodrumo šeštadieniui nusigauti?…

Ir tada bocmanas Arnas genialiai pasiūlė, ir tą jo mintį galima laikyti proveržiu sprendimo paieškose:

– Nu tai žėk: mažum tę nuo Koso keltu iki Bodrumo galima, nes iš Karmėlavos į Kosą tiesioginis Ryanair skraido daba?…

Ir tikrai: atstumas jūra – vos 4 jūrmylės, skraido tiesiogiai pigiosios oro linijos šeštadieniais, skrydis trunka vos 3 valandas, bilietų kainos daugiau nei dvigubai mažesnės į abu galus, nei alternatyvų su persėdimais į vieną pusę…

Jo žmoną tik kiek neramino transportavimo problema nuo oro uosto iki keltų per bemaž visą salą, kaip ir pats niekur neaptinkamas keltų tvarkaraštis ir bilietų kainos, tačiau aš tame bėdos didesnės nemačiau – tiek Graikijoje, tiek ir Turkijoje viešasis transportas yra išsivystęs geriau, nei dabar yra Lietuvoje (beje, dabar jau pasakysiu, kad autobuso, kuris važiuoja nuo oro uosto iki Koso miesto centro maždaug 20-25 minutes, bilietas tekainuoja 3.20 EUR).

Bet tada man šovė dar radikalesnė mintis, pratęsianti pasiūlymą – o tai kam keltis keltu? Gal imkite jachtą iškart Graikijoje ir ten nuplauksime?!

Pradinė tad plaukimo idėja susidėliojo taip, kad į vieną pusę plaukiame graikų salomis Kos – Rodos Dodekanese, o atgal – parplaukiame turkiškuoju (arba atvirkščiai) Marmaris – Bodrum. Ir kai dvi grupės nesusidėliojo (buvo planas prisikviesti dar mano draugų iš JAV), bet argumentavau, kad vienos savaitės atsipalaidavimui yra mažai (visiška tiesa, vien tiesa, ir niekas, išskyrus tiesą!), tai ši idėja atrodė gera: vaizdai ir lankomos vietos mums plaukiant visu maršrutu nesikartos.

Beliko išsirinkti tik laivą iš Koso ir…

Čia praleiskime nuobodžias detales apie ribotus biudžetus, atostogų derinimus, laivų pasirinkimą bei įgulos formavimo peripetijas, kuomet reikėjo eiti va bank ir imti keturių kajučių laivą (2 ir 3 kajučių kainuoja nedaug pigiau), tikintis iki to laiko dar prišnekinti į trūkstamas vietas bendrakeleivių.

Blogiausia buvo tai, kad nusipirktas DK kelionių vadovas “Graikijos salos“ suformavo mintį, jog kiekvienoje saloje praleistum bemaž iki savaitės, kol viską apžiūrėtum, o Dodekanesą gi sudaro 12 salų (kaip tik 12 plaukimo etapų arba dienų!), nors vadove pateikiama jų 13, o iš tikro yra 163…

Tad į Turkiją, darėsi akivaizdu, nebespėjam, nes yra ką pamatyti ir aplankyti ir pačiose graikų salose.

* * *

Kodėl Dodekanesas?

Pirmiausia todėl, kad šios salos yra išdėstytos kaip tik palei Turkijos pakrantę, kurią jau šiek tiek pažįstu, o ir pirminis planas, kaip minėjau, vis tik buvo Turkijos Mugla provincijos pakrantės (buvusioji graikiškoji Karija).

Bet antra – jos yra ir Egėjo jūroje, kuri graikų vadinta Archipelago jūra, nuo ko šis pavadinimas perėjo ir kitiems salynams apibūdinti kaip bendrinis. Maža to, čia yra ir žmonijos (na, gerai – mūsų, Vakarų civilizacijos) navigacijos lopšys, tad – kuo ne priežastis pradėti pažintį “jachtinge“ (poilsiniame buriavime) kaip tik nuo čia? Juolab, kad čia yra ir ne viena garsi istorijoje, ir garsi savo žmonėmis, sala, kurias galima aplankyti tokiu būdu, kaip tai vykdavo šimtmečiais ir jau prieš gerus kelis tūkstančius metų – atplaukiant buriniu laivu!

Belieka tik susidėlioti maršrutą, ir čia planavimui labai gerai pasitarnauja Rod Heikell locija “Greek Waters Pilot Book“ bei… tuzinas degtukų!

Štai taip atrodė prezentacijos puslapis, kurį persiunčiau visai įgulai – dalinuosi, gal ir jus privers šyptelėti toks “urvinio žmogaus“ modeliavimo būdas kompiuterių ir informacinių technologijų amžiuje…

Iš tikro, tai apsižiūrėjau, kad vieno degtuko ilgis pagal Rodo Heikelio knygos mąstelį yra maždaug 30 jūrmylių – kaip tik toks atstumas, kuris nuplaukiamas nuo vienos nakvynės vietos iki kitos per dieną poilsiaujant ir nepersitempiant (laikoma, kad laivės greitis yra 6 mazgai – arba 6 jūrmylės per valandą).

Nuotraukoje matosi, kad kai kuriuose etapuose degtukai persidengia – vadinasi, ir plaukimas nusimato trumpesnis. Gi jei degtukas nesiektų kurio numatyto taško, tai reikštų, kad greičiausiai iki jo nebūtų ir nuplaukti suspėjama. Maršrutas, aišku, sudėliotas taip, kad kasdien būtų vis kur nors nuplaukiama. Po to jau beliko tik paskaičiuoti planuojamą plaukimo ir atvykimo laiką, išplaukimo laiku pasirenkant 10-tą valandą ryto.

Dabar sakau, kad toks mano optimistinis planas buvo kiek perdėtas, nors skaidrėje, pristatančioje planuojamą kelionės maršrutą, aš ir perspėjau apie tai, atkreipdamas dėmesį, kad Turkijoje iš tikro plaukiama nuo Bodrumo iki Marmario (šių projekcijomis yra atitinkamai Kos ir Rodos) savaitę! O mes lyg ir ketiname nulėkti dar iki šiaurėje nutolusiojo Patmos, apiplaukę dar ir Rodos pietuose ir pro jo pietinį kyšulį Prasonisi, ir gal dar iki vakaruose per 7 valandas intensyvaus plaukimo esančią Astipalėją:

Tokia maršruto schema, nors ir buvo su išlygomis ir labai preliminari, rodanti veikiau begalinius norus ir entuziastingus mūsų ketinimus, nei praktine patirtimi (o kas čia galėjo konkrečiai pakonsultuoti?) pagrįstą planą, pakliuvo ir į Borjomi Lietuva puslapį kaip “Borjomi Odisėjos“ būsima “Vandens stichijos“ kelionė.

Ar ji buvo tokia įmanoma, ir ar yra įmanoma šiuo maršrutu per dvejas savaites nuplaukti – atsakysiu savo visu pasakojimu bei apibendrinimais jo gale.

O tuomkart…

* * *

Kodėl “Borjomi Odisėja“?

Pradžioje kelionė su Borjomi, kaip matote, neturėjo nieko bendro. Tačiau Borjomi Lietuva užvedė informacinę kampaniją, skirtą aktyvaus laisvalaikio būdams propaguoti. Viskas prasidėjo nuo fotografo Martyno Siruso, kurio kelionę į Gruziją jie parėmė, ir kuri yra šios kampanijos šerdis – jo kelionės istoriją galima buvo sekti ne tik facebook, bet ir spausdinamą “Lietuvos ryte“.

Kuomet pasipainiojau aš su savo avantiūristiška idee fixe pritraukti žmones į jachtingą, jų PR kampanija improvizuotai staiga įgavo keturių stichijų formatą, taip esminę kelionę į Gruziją priskiriant žemės stichijai, o mūsiškę – vandens (na, aš vis tik iki šiol manau, kad ši stichija yra svarbesnė ir pačiam Borjomi vandeniui, nors jie gali būti ir kitokios nuomonės, aišku). Dar kelios kelionių ar aktyvaus laisvalaikio idėjos po manęs sulaukė patvirtinimo kaip ugnies ir oro stichijos – sekite jų puslapį ir susijusius pranešimus spaudoje.

Gavęs pasiūlymą, aš pagalvojau ne apie savęs, mielojo, išpopuliarinimą (pavydūs ir pikti liežuviai gali plakti kiek tik nori priešingai – taip jie tik išviešina savo pačių primityvų mąstymą ir asmenybės tuštumą), o apie mano minėtosios idėjos. Kai žmonės turi ne šiaip kokį pomėgį, o aistrą, jie ima panašėti į religinius fanatikus, dažnai bandančius šiuo savo pamišimu užkrėsti ir aplinkinius. Pripažįstu, kad taip nutikę ir man, nors į džihadą ar kryžiaus (inkaro ir burių?) žygį prieš netikėlius kol kas nekylu…

Juolab, kad mane siutina, kuomet girdžiu iš visokių gerbiamų (?) jūros vilkų pareiškimus, kad, girdi, buriuoti jūroje – duota ne kiekvienam. Taip ir prasismelkia tame toji elitaristinė gaidelė, vai vai, kokie mes ypatingi ir išskirtiniai… Tada man, matyt, liberalui ir egalitaristui, iškart norisi tokius pareiškimus, iš tikro stabdančius ir Lietuvos virsmą į pilnakrauję jūrinę valstybę, paneigti – ir ne žodžiais, o savo pavyzdžiu ir savo veikla, nors ir tokia kuklia, bet – vis į bendrą reikalą ir bendram labui.

Štai todėl aš ir sutikau su gautu pasiūlymu, ir mes su Borjomi Lietuva čia radome bendrą kalbą, sudarydami mudviem abipusiai naudingą sandėrį: jie gauna papildomą vertę savo projektui, o aš – papildomą tribūną ir pasekėjų būrį (virš pusšešto tūkstančio vien jų facebook!) sklaidai šios mano idėjos – pritraukti lietuvius, tapusius “kalnų slidininkais“, dabar jau ir į jūrinį buriavimą (veikiau, nuo angl. yachting).

Jei projekto išplėtimas nebūtų įvykęs taip spontaniškai, derėjo pagalvoti apie didesnių babkių išsimušimą kartu vykstantį fotografą (žemės stichijai čia “pasisekė“ – ten vyko savaime profesionalus fotografas su konkrečiu tikslu ir atitinkama aparatūra). Nors man ir siūlė paskolinti profesionalų fotoaparatą, aš atsisakiau, nes suprantu, kad kelionėje nespėsiu ir fotografuoti, ir kita veikla bei pareigomis užsiimti, o fotografo pareigomis apsikrauti niekas irgi entuziazmu netryško.

Tad atsiprašau, kad nuotraukos ne tokios labai jau meniškos ar joms trūksta raiškos, kontrastų, netinkamas išlaikymas ar nesuderintas apšvietimas. Gal tą bus galima numatyti kitais metais?…

* * *

Pirmoji ataskaita – “Pasveikinkim vieni kitus!…“

_______________

2011 (c) skipper.lt

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.