Kelionės, Marinistika

Ką krautis į kruizą jachta Viduržemyje vasarą? 4/5

“Sutiko pagal drabužėlį – palydėjo irgi blogai“ – paaiškino traumatologas seselei, iš kur reiks ištraukti antrąjį iš baikerių baro į greitosios pagalbos ligoninės priimąjį patekusio baletą mėgstančio paciento rausvą puantą.

* * *

Sako, kad labiausiai atostogas gadina blogas oras. Ir dar sako, kad blogo oro nebūna – o būna tik netinkamas tam orui apsirengimas.

Kartais nuotaiką gadina ir visai ne oras, nors be drabužiams ir avalynei keliamo esminio reikalavimo, kad jie būtų patogūs, dar gerai yra žinoti, kuriuos ir kokius vertėtų pasiimti į atostogas jachta Viduržemio jūrose vasarą.

Daug apie kruizinių buriuotojų madą ar apsirengimą nekalbėsiu, tik atkreipiu dėmesį, kad šiuo atveju, ačiūdiev, nebūtinas sunkus štorminis kombinezonas, neopreniniai apatiniai bei guminiai ilgaauliai batai. Aišku, atostogauti irgi visaip galima, bet ne apie iššūkius dabar daina.

* * *

4. Drabužiai, avalynė ir reikmenys

  • Akiniai nuo saulės.

Aš ne veltui pradedu nuo jų – saulė ten ne šiaip spigina, bet ji atsispindi ir nuo vandens, todėl jos efektas gaunasi dvigubas. Ir tuomet yra gerai, kai nereikia markstytis nuo saulės zuikučių, mažai ką aplink matant – nes ant nosies yra akiniai nuo saulės!

Geriausia turėti dvejus – dėl viso pikto. Arba, jei taip norisi, tai vienus “stilingus“ krantui, o kitus – “reikalingus“ buriavimui.

Pastarieji turėtų būti ne mažesnės, kaip UV-3 apsaugos. Labai geri yra kontrastus paryškinantys ir atspindį nuimantys stiklai, kuriuos pradėjo pirmieji gaminti Polaroid, todėl dar vadinami “polaroidiniais“, tačiau dabar jau ši technologija išplito plačiau, todėl derėtų žiūrėti ne į lipduką ant akinių, o pro akinių stiklus.

Kainuoja jie šiek tiek brangiau, bet kalba gi eina apie jūsų regėjimo apsaugą, o ne įvaizdį, nors gal kam pigūs yra ir Versace ar D&G (Dominykas ir Gertrūda). Paminkštintos kojelės ir tvirtinimas virvele, kad nenusimestų – papildomi privalumai. Nosies apsauga nuo saulės žiūrisi ne taip stilingai, bet ir nosis netampa panaši į gerai įraudusį buroką ir po to nusilupa.

Bet kuriuo atveju, neužilgo dėl akinių jūsų veidas įgaus tipinį buriuotojams “akinuotos kobros“ įdegį…

  • Kepurė nuo saulės.

Be jos – saulės smūgis įeina nemokamai į buriavimo paslaugų paketą.

Dažnas pasitenkina tiesiog beisbolo ar panašia įprastine kepuraite, kurios trūkumai yra keli: nusvyla ausys ir sprandas (sprendimas: yra “tropikų“ variantas su nuleidžiamu pakaušio dangalu – kaip iš ekspedicinio kokio svetimšalių legiono korpuso) bei ją vėjas dažnai nupučia (šiam atvejui dera turėti gumelę su segtukais galuose).

Šiaip jau, apsisaugoti nuo sprando nusvilimo padeda ir skarelė arba kaklaskarė (nebent, norite būti redneck-ai), kas nutinka daugiau dirbant pasilenkus kokpite, neapsaugotame biminio (tento nuo saulės). Tad, ar tai yra būtinas daiktas prie kepurės – spręsti patiems, bet aš visada rekomenduoju įsimesti, nes nei sveria daug, nei vietos daug užima.

Grįžtant prie kepurių, tai “visokie snobai“ vis gi renkasi škiperiškas kepšes. Pas mus jos kažkaip dar (?) neprigijo, tačiau Turkijoje, tarkime, aš per dvejas savaites nei Karijos, nei Likijos pakrantėje irgi nemačiau nei vieno užsieniečio buriuotojo tokią užsimaukšlinusio – netgi iš marinistinių šalių senbuvių.

O aš tokią visada pasiimu (na, tai ir aš snobas, tuomet) – man tiesiog smagu duoti žmonėms nusifotografuoti su ja atsiminimui, nes, kaip bežiūrėsim, bet ji tikrai asocijuojama su ta buriavimo tradicija, kuri mūsuose dėl “sovietinio mužikiškumo“ dar yra kol kas sunkiai suvokiama, ir kai į kadrą visa jachta dažnai netelpa, tai kepurė – šaunus bendrą nuotaiką ir aplinkybes pabrėžiantis akcentas.

Vis tik bene geriausia, mano nuomone, yra žvejų naudojama panama, buriuotojų patobulinta raišteliu po kaklu.

Tokioje formoje ji ir žinoma dabar jau dažniausiai būtent kaip buriuotojų kepurė (cruisers’ hat), nors mūsuose paplitusiems “sportininkams“ (litrobolas po plaukimo – irgi sportas) ji atrodo per daug “pensininkiška“. Šios kepurės pagrindinis trūkumas – ją nelabai patogu pakišti po kapišonu lyjant. Todėl, kaip sakiau, regatose ir šiaurinių platumų jūriniuose plaukimuose ji neturi didesnio populiarumo, tačiau kruiziniam buriavimui Viduržemio jūroje ar Karibuose – kodėl gi ir ne?

Beje, kepurė – paprasčiausias bendras jungiamasis komandos atributas, kurį dėvėti galima kasdien, nes marškinėlius vis tik teks keisti (arba turėti jų sočiai vienodų pakaitinių, arba vilkėti tik “oficialia proga“), ir kuris lieka prisiminimui po kelionės, ir dar po to ilgai būna naudingas netgi darže ravint ridikėlius.

  • Marškinėliai.

Ir kuo geriau – tuo daugiau, ar kažkaip, principe, taip.

Geriausiai (stilingiausiai) atrodo polo marškinėliai (su apykakle ir trumpomis rankovėmis), kurie yra tiek įprasti jachtsmenų tarpe, kad dabar neretus įsigydami mes net nesusimąstome dėl formos ir spalvų derinio, kitąkart tik gal nustebdami, kam tas inkariukas išsiuvinėtas arba, juolab, net kodėl jie dryžuoti. Kaip, beje, ir dėl kitų išvaizdos ar aprangos detalių, kurie mums, atsilikusiems ne savo valia (kad nenorintiems jų net vytis – čia jau kitas klausimas) nuo marinistinių tradicijų, dažnai jokių asocijacijų su jachtomis (aš tikiu – tik kol kas) nekelia.

Bet būtent tokiais marškinėliais vilkintis kiek pasiglamžęs (ir bangų gerai iškočiotas) ir kelias dienas nesiskutęs jachtsmenas, avintis atitinkamais bateliais, atrodys padoriai ir visai šviežiai netgi Monte Karlo krantinėje, palyginus su mūsų šaunuoliu šeimyniškais bermudų šortais, nepamainomais kroksais ir rusiška “telniaške“ – prie jo daugiadienio peregaro...

Paprasti trikotažiniai marškinėliai užima kiek mažiau vietos bagaže, glamžosi ne prasčiau, o jų spalvinį derinį vis tik reiktų pasirinkti kiek šviesesnį – vien dėl saulės. Labai naudinga turėti ir tokius, kurių bus negaila po kelių dienų merkti su visu savo nuodėmingu kūnu į jūrą – saulė nusvilins pečius, ir norėsis ramiai plaukiojant daugiau joje neskrusti.

Siūlau įsimesti bent vienus ilgomis rankovėmis – ne dėl šalčio, aišku, o kad nuo saulės rankos irgi taip nesviltų.

Perspėju, kad dryžuota jūrinukė (rus. “telniaškė“), nors ir kilusi iš Egėjo jūros, bet tampriai siejama tik su rusais ir jų laivynu. Aš tokius turiu pats. Dvejus. Labai naudinga juos vilkėti, kai ieškai su kuo krante išgerti arba nori, kad padorūs žmonės nuo tavęs išsilakstytų į šalis “dėl viso pikto“.

Tiesa, ieškoti laisvos vietos švartuotei juos vilkint gali būti kiek problematiška irgi, nebent matote prišvartuotą gretimais tuščios vietos jachtą su Trikoloru po kairiu zalingu – bet tai gresia lėbavimu iki ryto ir dainomis “pod gitaru“ (čia kam ko reikia, aišku).

  • Kranto avalynė.

Svarbiausia – patogi ir netrinanti kojų! Ypač, kai taip nuolat karšta, pėdoms darosi apave tvanku, o krante yra suplanuotas ilgėlesnis pasivaikščiojimas raižyta vietove iki įdomių istorinių, landšaftinių ar kulinarinių objektų.

Man pilnai pakako basučių. Jų privalumas – pėdos “kvėpuoja“, nereikia kojinių (mane “žavi“ mūsų “gezų“ ir rusų mada: juodos kojinės šviesiuose sandaluose arba basutėse prie gėlėtų šortų…), o tai reiškia, kad atkrenta ir būtinumas jas skalbti, tad nėra ko papildomai “rauginti“ iki pasitaikys tinkama proga pripulti prie neriboto gėlo vandens šaltinio.

Po kalnus ar uolas laipioti jos, aišku, nelabai tinkamos (bet teko – ir viskas gerai baigėsi), tačiau jei to neplanuojate, tai basutės tikrai taps pagrindine avalyne.

Tik nepasirinkite šlepečių tipo – dirželiai turi pakankamai gerai fiksuoti čiurną, ir taip mažiau progų išsisukti koją. Dar galima avėti ir basutes dengtu galu (sandalus) – šitas variantas apsaugo ir pirštus nuo sumušimo, jei esate linkęs juos užsigauti (mano škiperis Vitalijus tai avėjo bent keliais numeriais didesnes, bet aš su tokiomis, matyt, veikiau kliūčiau ir griūčiau).

“Papiktinti gezai“ turi biudžetinį variantą – spalvotus kaliošus su ventiliacinėmis skylutėmis, iš kurių “stilingiausi“, matyt, yra Crocs prekinio ženklo, reklaminiame šūkyje maldaujantis jiems pajusti meilę (“feel the love“). Jų neabejotinas privalumas – jie tikrai sąlyginai nedaug sveria.

Dar kiti netgi teigia, kad su jais galima ne tik krante vaikščioti, bet ir laive tokie – tiesiog nuostabus išradimas (čiurną nikstelėti?), o ir plaukioti jūroje jais avint yra visiškai smagu ir saugu (aha, net rykliai pasibjaurėtų kąsti į tokią koją…).

Na, ką aš galiu pasakyti… juk ir šaukšteliu galima tortą valgyti, tiesa?

  • Laivo avalynė

Dar vadinami denio bateliai – deck shoes. Ir tai – dar vienas jachtsmeniškas atributas, kuris tampriai tapo kasdienine ir įprastine krantažmogių apavo dalimi:

Forma nebūtinai tik tokia, nors čia kiekviena detalė yra svarbi ir turi prasmę pagal paskirtį.

Aišku, tikrai neraginu bėgti ir nusipirkti būtent tokius – svarbiausia, kad pasirinktos deniui avalynės padas būtų neteplus (o aukštakulniams – griežtas NE!). Basam gi vaikščioti po laivą, ypač judantį, iš tikro yra pavojinga – labai didelė galimybė susižeisti pėdą ar jos pirštus.

Dar būtų gerai, kad pasirinkta avalynė gerai priglustų prie pėdos (paveikslėlyje tas apie čiurną einantis raištelis tam ir reikalingas), pati pėda gerai ventiliuotųsi ir nešustų (ir kad pats batas guma nesmirdėtų!), o sušlapusi – kad sąlyginai iškart neperšlaptų (avalynės odai yra skirti vandenį atstumiantys impregnantai). Štorminiam orui tokie batai, aišku, ne itin tinkami (tuomet jau prireikia guminių ilgaaulių), bet, ei – kas čia apie štormus kalba?

Labai svarbu, kad pasirinktos avalynės padas būtų neslidus – todėl jis dažniausiai yra guminis ir plataus sukibimo paviršiaus (ne “traktoriaus“ protektoriai!), smulkiai rantytas.

Man patinka lengva avalynė, nors koks Timberlake gamina tikrai kokybiškus, bet, kaip mano skoniui, kiek per sunkius denio batelius (man smalsu dėl jų pado koncepcijos, mat, ten protektorius išryškėja tik padą sulenkus, o šiaip jie – visiški “slikai“).

Pastebėsiu, kad sovietmečiu gaminti lietuviški Inkaro teniso bateliai – būtų biudžetinis denio ir dabar – netgi stilingas krante apavas, kurį labai pamėgo visokie “ubergeek“ ir “dūdelės“. Yra kinų gamybos variantų, nebrangių, bet, kaip sakiau, pauostykite prieš pirkdami, nes užtikrinu, kad iš jų gumos kvapas neišsivadėja, o kitąkart netgi tik sustiprėja.

Bet pripažinsiu, kad antrąją savaitę pernai visi kokpite ramiai sėdėjo mūvėdami šortus, avėdami basutes ir sau galvos apie jokią specialią avalynę jau nebesuko… Čia šiaip perspėju – kad per daug neužneštų link “stiliuko laužimo“.

  • Kelnės ir šortai (trumpikės)

Džinsai nelabai tinkami – vis tik per karšta. O kelnės geriau ilgos, lininės arba medvilninės ar drobinės, laisvesnės, šviesios, gal netgi baltos (ne veltui jūrininkai tokias mėgsta). Daug kišenių turėti nėra gyvybiškai būtina – veikiau netgi atvirkščiai.

O va šortai ten – nepamainomi! Kiti įsigudrina mūvėti bermudiniais šortais, kurie tinkami ir maudynėms. Bet perspėju, kad vien trumpomis kelnėmis apsiriboti nederėtų, ir ilgesnį apdarą pasiimti vertėtų.

Kitąkart gerai turėti lengvas plonas “štormines“ neperpučiamas kelnes, skirtas vien buriavimui (tinka ir važinėjimams dviračiu ir pan.). Tiksliau, su kuriomis budėsite vachtoje perplaukimo metu, nes druska, tarp kitko, spalvą irgi gerai paėda (mano linines žalsvas vietomis ne tik saulė, bet ir gerai įsigėrusi druska pablukino), tad denyje geriau būti vienomis, o krante – mūvėti kitomis, “padoresnėmis“.

  • Striukė

Neperpučiama ir sauganti nuo lietaus, pageidautina – ryškių spalvų.

Šiltos tikrai nereikia, lietaus gauti – mažai tikėtina, bet vėjas – košia įvėjiniuose kursuose ir vasarą kitąkart ne itin maloniai, kai tuomet dar ir pataško nuo priešakio, tad striukės ir užsinori.

  • Megztinis

Itin storo vilnonio nereikia, bet plonesnį pasiimti pravartu. Nesu tikras, ar man sezono pike iš viso jo prireikė, tiesą sakant, bet buvau tikrai pasiėmęs (kažkaip atrodo, kad kaip įsidėjau – taip ir išsiėmiau iš krepšio po dviejų savaičių grįžęs).

  • Pirštinės

Ne kumštinės, aišku! Kalba eina apie buriavimui skirtas, nukarpytais galais.

Pastebėjau, kad dviratininkų pirštinės mažiau tinkamos, nei futbolininkų su ilgesniais ir nenukarpytais pirštų galais (apie specializuotas buriuotojams aš patylėsiu – čia nėra ko diskutuoti, tačiau ne visiems tokias pirkti yra būtinybė). Mat, čiumpant virvę, trinasi iš tikro sąnarys tarp pirmo ir antro slankstelio, kuris nukarpytose nėra apsaugomas.

Pirštinės naudingos daug ir intensyviai venduojant. Bet ten to ilgesniuose perplaukimuose ir ne regatoje nenutinka, todėl labai man neprisireikė (nepamenu, ar iš viso naudojausi, nors kažkokias buvau tikrai įsimetęs), juolab, kad bemaž viskas traukiama ne tik per gervės būgną, bet net ne rankomis, o sukama ištisai gervės rankena. Suprantama, jachtos ilgis juk yra virš 40 pėdų, ir jėgos bei apkrovimai takelažui ten kiti, todėl net gervėse jų rankenos yra įdedamos ir paliekamos nuolatos, o ne, kaip pas mus mažiukėse įprasta, prisireikia rankenos tik tuomet, kai norima ką nors kiek stipriau pritempti.

Yra tam tikra darbo su virvėmis specifika tame buriavime, tikrai yra, ir, stebėtina, bet čarterininkams švelniais delniukais ir išpuoselėtais pirščiukais ten pirštinių iš tikro ne taip ir prisireikia… Šiaip jau, jei labai norisi, nes baigu dėl sudiržti galinčių delnų, geriau tuomet įsimesti kad ir įprastines patogias lengvas odines ar sintetines pirštines virvėms tampyti ir raišioti (nuo jūros druskos virvės šiurkštėja ir kietėja – krancus raišioti vis tiek teks, o delnų oda gi nuosava).

Gal naudingiau turėti bent vieną porą netgi paprastesnių gumuotų medvilninių sodininkų pirštinių ištraukiamiems iš vandens mūringams (angl. mooring line) imti, kurie būna aplipę aštriomis kriauklelėmis ir jų nuolaužomis, neskaitant dumblo. Aišku, pastarasias galima nusipirkti ir vietoje, bet, tarkime, Graikijoje iš tikro reta prieplauka turi iš viso nuosavus mūringus, todėl inkaro grandinei ištraukinėti tokios pirštinės net nėra reikalingos.

Šių pirštinių bent jau viena pora pasirūpinti – komandos bocmano pareiga, kuris ir būna atsakingas už inkarus bei švartavimosi darbų organizavimą.

  • Suknelės, sijonai, palaidinukės ir kt.

Čia jau esu bejėgis ką patarti, nes neturiu netgi kilto savo garderobe, tačiau turėkite, moterys ir merginos, omeny, kad į gervės būgną labai nesunkiai vėjas įplazdena kokį palaidą skverną, medžiagos gabalą arba netgi nesurištus plaukus.

Visa, kas gražu krante ir priverčia nejučiomis seilėtis vyrus – gali būti nelabai saugu arti laivo mechanizmų.

  • Apatinis trikotažas

Kaip ir marškinėlių, šio irgi turi būti pakankamai.

Dryžuotas ar su inkariukais neturi didesnio pranašumo prieš širdutes ir meškučius dekoratyviniuose audinio raštuose.

  • Kojinės

Jei pirmenybė atiduodama bateliams, jų reikia ne kelių porų. Hipiams gi pilnai pakaks gal vienos poros ar vos kelių. Ir ne todėl, kad neskalbs, nes nelabai sąlygų yra, o kad… ir nemūvės, avėdami basutes ar netgi batelius basnirčia.

  • Pižama

Geriausia, tai šilkinė ir su inkarais…

Juokauju.

Tiesiog įsimeskite tą aprangą, kuri yra patogiausia jums miegoti. Kadangi vis tik karšta, o kondicionierių nuomotuose laivuose plačiau paplintant dar teks palūkėti, tai, matyt, pakaks tik minimalaus apatinio trikotažo (“šeimyninio“).

  • Maudymosi kelnaitės

Gi į atostogas važiuojat, ar ne? Būtų keista, jei neišsimaudytumėte jūroje.

Gerai turėti maudymuisi glaudes, kurios turi surišamą virvelę – užsimanysite niurktelėti į kilvaterį (pasičiupę virvę, aišku!), o išlipti Adomo kostiumu atgal į denį (“Palangos jūros nuskendo mano kelnės, ir šaltos bangos jų neatiduos“) gali būti nelabai taktiška damų atžvilgiu, nes tose platumose yra sena tradicija taip nesidemonstruoti prieš priešingą lytį – moterų ir į Olimpiadas neįleisdavo, nes visi vyrukai lakstė, imtyniavo ir kitaip rungėsi maskatuodami… na, patys suprantate.

Kaip minėjau, kitiems patinka ne glaudės, o maudymosi šortai (“bermudai“) – ganėtinai praėjusi mada, kuria vis dar seka dabar tik rusai (iš ko juos ir pažinsi, bet mados, žinote, keičiasi irgi).

Dailioji gi lytis, manau, pasiims tiek bikini deginimuisi, tiek ir uždaresnį vienos dalies kostiumėlį plaukiojimui, jei mėgsta turkštis aktyviau.

  • Maudymosi bateliai

Jukš su savo kroksais!

Kalba ir ne apie paplūdimio šlepetes. Tiesiog, ten ne vien smėliukas, bet ir žvirgždas, ir aštresni akmenukai, ką dar galima kentėti (aktyvus pėdų masažas, suprask). Pats bjauriausias dalykas – tai jūros ežiai pakrantės vandenyse, ant kurių užmynus – supūliavęs padas yra garantuota artimo kontakto su priekrantės civilizacija pasekmė. Todėl saugiau yra avėti apsaugas ant pėdų, ir tam jau yra sugalvoti specialūs plaukiojimo bateliai, kurie nuo “kaliošų“ per pastaruosius keletą metų evoliucionavo iki bemaž “bėgimo avalynės“.

Man jų iš tikro prireikė vienąkart, ir, aišku, tuomet jų neavėjau (nes buvome užsiinkaravę) – kuomet sumąsčiau išlipęs į krantą pereiti siaurą sąsmauką iš vienos įlankos į kitą. Va tada ir supratau, eidamas akmenimis, ką reiškia išsireiškimas “pasvilinti padus“…

Gi bendrakeleivis Igoris pakrantėje užmynė ant to “juodo, dygliuoto ir bjauraus“ (čia likę tik cenzūriniai epitetai), ir tai jau kitądien nuėmė daugiau nei pusę jo atostogų malonumo kredito taškų…

  • Plaukiojimo akiniai

Banali tiesa, kad jūra yra sūri, bet ta jūra – sūri išties, ir po jos gimtoji Baltija primena didelį lietuviško mineralinio vandens telkinį, tinkamą malšinti troškuliui.

Akis graužia nerealiai! Plaukioti užsimerkus ar piratiškai vieną akį atmerkus – ne itin didelis malonumas. Ir jei tik atsiras vietos krepšyje ir mėgstate nardyti, galite pasiimti nardymo kaukę, vamzdelį ir plaukmenis, bet kokioje nors Turkijoje šitai pigiau nusipirkti vietoje, nei gabentis, mokant už bagažo viršsvorį, o ir neretai jachtoje būna įmesta toks inventorius kaip “priedas“ – mat kartais nelemtas koks švartavimosi lynas apsiveja aplink sraigtą (tfu-tfu-tfu!).

  • Minkštas krepšys

Pirmiausia mintis, peržiūrėjus šį sąrašą, yra stvertis iš pradžių už galvos, paskui už didelio kelioninio lagamino, o paskui – vėl už galvos, sielvartingai vaitojant, kad flyMėslita ženkliai ir griežtai riboja imamo su savimi bagažo svorį, kiekį ir apimtį (Ryan Air, pvz., rankinis bagažas yra tik griežtai vienas nešulys žmogui, ir kūdikis – ne žmogus, svoris yra ne daugiau 10 kg, o gabaritai – 55x40x20 cm, ir visi papildomi krepšiukai, fotoaparatai, nešiojami kompiuteriai turi tilpti į šį vieną paką!).

Neišvengiamai dera išsipirkti tokiu atveju papildomą bagažui vietą, nes vargšas škiperis gali keliauti tik “kaip stovi“, o jam ant tokios perspektyvos, kaip sakoma, nelabai sto… hm… jį tas nelabai žavi, žodžiu.

Tačiau lagaminus ir visokius standžius kelioninius krepšius dera ir dėl kitos priežasties palikti nuošalyje – jiems paprasčiausiai kajutėje neatsiras vietos!

Jei anksčiau jūreivis savo mantą talpino skrynelėje (“Penkiolika žmonių ant numirėlio skrynios, o-ho-ho, ir butelis romo!“), kai dar anksčiau, vikingų laikais, ant jos buvo ir sėdima irkluojant, tai dabartinis tipiškas buriuotojo krepšys yra daiktamaišis, veikiau primenantis bokso maišą, nei močiutės kraitinį “kuparą“.

Ir jei nenorite miegoti tą lagaminą apsikabinę, nes jis paprasčiausiai netilpo į daiktadėtį (ša, husarai – runduką!), o visą kelionę girdėti stiprėjantį nepasitenkinimą (tai tik šuo kariamas pripranta – prie jūsų lagamino ir ne šunys gi priversti bus pratintis), tai susiraskite arba daiktamaišį, arba sportinį krepšį, arba kuprinę be pastandinimo ar rėmo, kurį taip mėgsta mano minėtieji aukščiau kolegos vargšai alpinistai (beje, iš jų geri buriuotojai išeina, tik jiems, matote, “polėkio“ vis trūksta).

Aišku, susidėjus visus mano išvardintus daiktus į vieną krūvą ir imus sukti galvą, kaip juos sugrūsti, gal dera pagalvoti, ar… tikrai jau taip ir visko reikia, ką aš išvardinau?

Gal kokias kosmetikos ar asmeninės higienos priemones galima nusipirkti nuvykus (nes vis tiek eisite apsipirkti prieš reisą visa įgula), o ir aviacijos saugumas jums tik padėkos? Gal, dėliojant drabužius, derėtų laikytis principo, ne “ir to, ir ano reikia“, bet “arba tą, arba aną pasiimsiu“? Gal megztinis puikiausiai tinka užsimestas ant pečių, kaip ir striukė, neva, “nusivilkta tik trumpam“, taip atlaisvinant vietos kelioninėje kuprinėje?

O gal atrodo, kad aš kažką pamiršau įrašyti, tačiau jums be šio daikto – atostogos neįsivaizduojamos? Apie tai – paskutinė mano patarimų dalis.

* * *

Pradžia: 1. Dokumentai ir kiti popieriai bei susiję reikmenys.

Pabaiga: 5. Drabužiai ir daiktai, kurie ne itin naudingi.

__________

(c) skipper.lt

Reklama
Standartinis

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s