Kelionės, Marinistika

Mozūrai-2010, XXXII dalis: Vietoje epilogo

“Patarimų davimas vyresniems amžiumi yra kvailystė, nes kas gali būti absurdiškiau, nei didinti apsirūpinimą kelionei, kuri vis labiau artėja prie pabaigos.“ – Marcus Tullius Cicero

* * *

Grįžti nusprendėme 650-uoju plentu nuo Węgoržewo link šiaurės rytų iki Suvalkų, užuot grįžę nuo Gižycko 63-uoju ir 655-uoju, kaip atvažiavome.

Šis maršrutas turi porą įdomesnių istorinių  vietų, bet nebestojome. Kelio danga čia jau lopyta-sulopyta, tad pajuokavome apie mūsuose vis dar kvailai gają legendą “…o Lenkijoje keliai prasti“. Tačiau kauniečiai tyliai verktų Garliavos pakraštyje į violetinę nosinaitę, pavydėdami šio tokio “prasto“ Lenkijos provincijos užkampio kelio…

Įgulai pastebimai pakilo ūpas, nes aš jiems išmokėjau “algą už plaukimą“. Pinigų laivo kasoje stebėtinai atliko – kas nutinka itin retai, nes bet kuris kiek daugiau patyręs projektų vadovas pasakys, kad suplanuoti biudžetai turi nenumaldomą tendenciją būti viršyti, o terminai – turėti dar kelias “paskutines dienas“ prieš finalinę užbaigimo.

Gi mes kelionės planą įvykdėme: visi numatyti objektai aplankyti, o tie, kurių neleido Senis giliuose vandenyse ar anas Kikentojas Aukštybėse pasiekti šįkart laivu – vis tiek nuvažiavome automobiliu.

* * *

Į laivo kasą bendroms išlaidoms buvo surinkta po 379 Lt nuo žmogaus. Grąžinta po 125.73 zlotus, kas sudarė iškeitus maždaug po 109.39 Lt (1 PLN = 0.87 LTL).

Pradedant planuotis biudžetus ir dėliotis finansus, aš visada siūlau padaryti vieną dalyką ir vieno nedaryti:

a) surinkti prie paskaičiuoto biudžeto papildomai viršaus dar 10-15 proc. (nes grąžinti arba pragerti visuotiniu pritarimu likutį yra smagiau, nei kelionei įpusėjus rinkti papildomai į kasą) ir –

b) neskirti kapitono iždininku, nes jis turi ir kitų pareigų (šįkart buvo išimtis, kuri apkrovė mane papildomomis pareigomis, bet “taip va gavosi tiesiog“, ir tik dar kartą patvirtino, kad CEO ir vyr.finansininkas – skirtingos pareigos).

Visumoje, tai vienam žmogui savaitė (!) Mozūrų ežeruose buriavimo jachta ir gyvenimas joje, įskaitant visas kelionės, ekskursijų ir bendro maitinimosi išlaidomis (kai kas smaližiavo ledais ar papildomai ėjo į kavines, todėl objektyviai neįskaičiuota), kainavo… nepatikėsite – tik 294.61 Lt!

Aš nežinau, ar galima nuspirkti tokias atostogas Lietuvoje pigiau ar panašiai už tokią sumą. Vargu bau.

Priminsiu kai kurias kainas kruopščiai pasakojimo nesekusiems. Jos ne žmogui, o už visą paslaugą, tad vienos išsidalina, o kitos – individualios (nors… kaip čia pasakius, jei į dušą sulįsite su savo antrąja pusele, tai… kartu ir nusiprausite, aišku, ir pigiai, ir nugarą bus kam patrinti):

– Jachta Antila-24 (24 pėdų, arba 7.18 m,  švertbotas, kurio grimzlė 0.35/1.30 m, 6-8 vietų).: 1212 zl. + 700 zl. susigrąžinamas užstatas (iš jo išskaičiuoja 80 zl. valymo išlaidas, kurias mums “dovanojo“, bet paėmė 20 zl. už pamestą peilį);

– papilomas benzinas automobiliui Kalvarijoje (su nuolaida) – 25 Lt žmogui;

– benzino rezervas laivo varikliui Sztynort “Orlien“ degalinėje – 5 l už 24.55 zl;

– uostai:

Gižycko COS – nemokamai (namų uostas), bet parkingas po 10 zl. už parą (iš viso – 70 zl.),

Sztynort – 25 zl., bet įeina WC ir prausykla su karštu vandeniu;

Trygort – 10 zl. už jachtą ir po 4 zl. už žmogų (iš viso 34 zl.), įeina WC ir prausykla su karštu vandeniu;

Węgoržewo “Mamry Yacht Charter“ – 15 zl., bet neįeina WC (po 1 zl.) ir prausykla (po 3 zl.);

Zatoka Kal – 10 zl. už jachtą ir po 2 zl. už žmogų (iš viso 22 zl.), įeina WC ir prausykla (lauke, bet su karštu vandeniu);

– dušai: Sztynort – 12 zl. už kartą (bet laikas neribotas), Trygort – 1.20 zl./min. (su kortele), Węgoržewo – 10 zl./15 min., Zatoka Kal – 10 zl./10 min (neskubant pakanka ir 8 minučių, beje).

Węgoržewo taverna pas H. Grąziewicz (lengva vakarienė 2-3 žmonėms) – 75 zl.;

– parduotuvėje “ugninis vanduo“: pvz., buriuotojų alus “Kaper“ 0.5 l butelis – 4.80 zl., medaus likeris “Krupnik“ 0.5 l butelis – 27.20 zl.;

Mamerki OKH “Anna“ bunkerių kompleksas – bilietai: 5 zl. moksleiviams ir studentams (užskaitė 4 iš mūsų dėl jauno amžiaus, pažymėjimų nereikalavo jokių) ir 8 zl. suaugusiems (likę 2), parkingas 4 zl. (iš viso – 40 zl.). Suvenyrai čia nuo 1 iki 18 zl. (kiek už “šmaiserius“ – neklausiau).

Maistą, jei nesivešite iš Lietuvos, nusipirkę su nuolaidų kortele iš anksto, geriausia pirkti prekybcentriuose (Gižycke yra “Kaufland“, “Bedronka“ ir “Lidl“, o “Žabka“ – nors ir tinklas, bet daugiau mūsų “Aibės“ tipo), o ne privačiose parduotuvėlėse (lenk. sklep) – kainų skirtumas tuomet gaunasi ženklus, didelį kiekį perkant. Aišku, jei turite apsipirkimo specialistą, už maistą, perkamą prekybcentriuose Lenkijoje, mokėsite irgi ryškiai mažiau, nei Lietuvoje (netgi su nuolaidos kortele), bet mums buvo svarbu ir laiko apsipirkimui sąnaudos.

Pavedimą už jachtą į Lenkiją geriausia sutarti su čarterio bendrove padaryti per Western Union Lietuvos paštuose arba Swedbanke (čarterinių bendrovių savininkai ten dažniausiai yra privatūs, nes tai yra visumoje smulkus ir vidutinis verslas, todėl mielai sutiks gauti savo vardu – Western Union juridiniams asmenims nepervedinėja), nes bankai lupa daug didesnius mokesčius (50 Lt iš jūsų, pvz. SEBe, už tarptautinį pavedimą), o ir gavėjo bankas už tokią perlaidą nuskaičiuoja papildomai iš jo, tad, kai jachtos nuomos kaina nedidelė, tas banko mokestis yra santykinai didelis, todėl garantuotai paprašys šį “netikėtumą“ irgi kompensuoti.

Po pirmojo sėkmingo sezono ir jau tuo padarę gerą įspūdį lenkų čarterio bendrovėje, nesidrovėkite paprašyti nuolaidų kortelėsŽeglarska Karta Rabatowa. Ją atsiųs paštu, užpildžius anketą (dažniausiai dokumentus tvarkantis asmuo ją užpildys čia pat), ir kortelė galioja ne vienoje įmonėje, o visoje sistemoje, todėl galite imti jachtą ir ten pat, ir kitur – netgi Gdanske (Aistmarės ir Baltijos jūra). Kortelė formaliai suteikia papildomą prie bendrų, ar bent jau minimalią standartinę, 7 proc. nuolaidą, tačiau iš tikro tarnauja kaip jūsų reputaciją patvirtinantis “sertifikatas“ – tiek patikimo kliento, tiek ir gero buriuotojo.

Ir patikėkite – iš lenkų šioje vidaus vandenų čarterinio buriavimo srityje mums dar daug reikia mokytis ir tikrai nemažai siekti…

* * *

Iš esmės, tai aš jau džiaugiuosi, kad šį pasakojimą, kurį neapgalvojęs kaip įsipareigojimą sau prisiėmiau, pagaliau užbaigiu.

Jei kas nors mano, kad jame sutilpo viskas – klysta. Visko ir prisiminti varge ar įmanoma, o ir – ar to tikrai reikia?

Džiaugiuosi, kad tie, kas plaukė šįkart su manimi, skaitydami prisiminė primirštus gerus kelionės epizodus bei potyrius ir pripažino bent jau, kad “gal ne viskas taip ten dėl to lietaus (ar kitokių nuotykių…) ir blogai buvo?“…

Man malonu, kad pasakojime rado naudingų patarimų ir kiti skaitytojai, ir dėkoju kantriausiems, vildamasis, kad laikas, skyrius po skyriaus, nebuvo sugaištas veltui. Tiesą sakant, jei nemėgstate marinistinės literatūros žanro ar iš viso skaityti negebate ir tą daryti nemėgstate, tai jokio skirtumo, ar parašyčiau “romaną SMS stiliumi“, ar tik pažymėčiau “Mozūruose buriavau – like!“, ar sužaižaruočiau išskirtiniais rašymo gabumais.

Iš tikro, čia juk ne vienas pasakojimas, o… trys!

Štai todėl jis netikėtai gavosi toks ilgas, nors pikti liežuviai gal man už nugaros kokiose pakampėse ir plaka, kad tai dėl mano pomėgio viską smulkiai ir išsamiai išdėstyti, nepamirštant pakeliui dar ir “praprusinti kontekstu“. Bet, jei gerai įsižiūrėsite (o didesnių pastangų įsižiūrėjimui nereikia, jei pasakojimą sekėte visą laiką), tai pamatysite, kad iš tikro čia yra:

a) pats nuotykių ir kelionės aprašymas, kuris įdomus patiems dalyviams ir suteikia (tikiuosi!) skaitymo malonumą, mėgstantiems kelionių pasakojimus;

b) dalinai tai ir locija (vis tik apsižiūrėjau, kad pagailėjau schemų ir žemėlapių…), nes aprašau ne šiaip lankytinas vietas, bet ir uostelius, kokios kliūtys laukia ir kokių netikėtumų galima išvengti, kaip ir supažindinau, kiek lankymasis šiose vietose atsilieps piniginės suplonėjimui;

c) tai, ką aš vadinu “istoriniu kontekstu“, bet iš tikro turėtų krante papasakoti (tačiau nereiškia, kad papasakoja) ekskursijų vadovas ar gidas (kurio dar ir samdyti ne visada galėsite, net jei ir norėsite), lankantis vienoje ar kitoje vietoje arba vertame turistinio dėmesio objekte.

Todėl, norint aprašymą sutrumpinti, klaidinga manyti, kad galima supaprastinti sakinius ar kai kuriuos iš viso išmesti – mintys gausis be tarpusavio ryšio, kalba medinė, o ir pati aprašymo paskirtis visiškai nebeaiški. O ir derėtų apsispręsti, ko norėtumėte: pasakojimo, locijos ar kelionių vadovo.

Nes aš galiu suprasti norą mano šį tekstą kupiūruoti, kad eitųsi jį po to publikuoti (malonu!…), bet, kai norisi visko “po truputį“, o leidžiama spaudos ženklų apimtis griežtai ir šykščiai ribota – verčiau net neprasidėti. Man tikrai gaila, kad to padaryti kai kam, net ir prie geriausių mano ir ne vieno mano norų, nesigavo (mudu žinome, apie ką kalbame – atsiprašau, jei nuvyliau). Ir dabar, ilgiau pagalvojęs, manau, kad tame ir yra ši nesėkmės “apkarpyti ir sugrūsti į žurnalą“ priežastis – šis mano “trigubas“ tekstas viename… Mea culpa.

Ar dar kada kitai kelionei aprašyti aš tokį “raktą“ parinksiu?

Manau, kad ne (“niekada nesakyk niekada“, aha…).

Tai tikrai laikui imlus procesas, o aš dar ir jį ištęsiau nežmoniškai terminuose. Bet štai prasideda naujasis navigacinis sezonas, o aš dar gal ir svarbesnės, mano požiūriu, pernykštės kelionės buriuoti (ir mokytis!) į Turkijos pakrantę net nepradėjau aprašyti, kai birželio 4 dieną jau laukia dvisavaitinė kelionė po Dodekanesą Graikijoje – tame Vakarų civilizacijos (o gal – iš tikro, ir visos žmonijos?) navigacijos lopšyje Archipelago (dab. Egėjo) jūroje!…

Tad ar laikyti šitą “literatūrinį“ bandymą vykusiu ar nevykusiu – tenusprendžia pats skaitytojas.

O mėginantiems rašyti, ar tik pagalvojantiems apie savų kelionių pasidalinimą su galimais skaitytojais – irgi tam tikra pamoka ir mano patarimas. Juk visada galima padaryti ir kitaip, ir daug geriau, tiesa?…

* * *

Pasakojimo Mozūrai-2010 turinys ir santrauka:

Mozūrai-2010: Sugrįžimas

Vietoje prologo – įspūdžiai trumpai, iškart sugrįžus. Galima paskaityti ir vietoje viso teksto bendram vaizdui susidaryti.

I dalis: Ieškoti, ko nepametus

Trumpas pasakojimas apie Rytprūsių istoriją ir Didžiuosius Mozūrų ežerus bendrai.

II dalis: Ką verta aplankyti

Ko ir kodėl verta vykti į Didžiuosius Mozūrų ežerus, neskaitant buriavimo, kokias lankytinas vietas dera pamatyti ir įtraukti į savo maršrutą tiek krante, tiek ir buriuojant – mano nuomone.

III dalis: Įgula – svarbiausia

Kas ir kaip buvo sukviesti į įgulą, kaip paskirstytos pareigos ir kodėl.

IV dalis: Geras planas – pusė kelionės!

Tai ne tik planas, bet ir maršrutas su konkrečiais kelionės ir pažintiniais tikslais. Galite pakartoti, galite modifikuoti pagal savo poreikius.

V dalis: Tetris, arba Kur (ne)emigravo Kubilius

Apsipirkimas, susipakavimas, kelionė iki vietos – protingi mokosi iš savo klaidų, o išmintingi skaito ir sau sako: “Na, aš tai jau tikrai tokios kvailystės nepadarysiu!“

VI dalis: Mazgai kelyje

Kaip turiningai ir naudingai praleisti “kelionės iki pačios kelionės pradžios“ laiką, mokantis vieno iš svarbesnių buriavimo įgūdžių.

VII dalis: Bebro koncertas, arba Pūkinis buriavimas

Pirmas vakaras jachtoje.

VIII dalis: Antys žudikės

Sunkus rytmetis, bet jachta išplaukia pagaliau į kelionę!

IX dalis: Akmenynės uostelis

Sztynort dvaro uostelis (marina) ir čia teikiamos paslaugos.

X dalis: Sztynort dvaras, arba Kas nutiko fiurerio kelnėms

Kuo svarbus ir kodėl verta aplankyti dvarą Sztynort_e.

XI dalis: Joachimo Šteiniaus griaučiai

Pasivaikščiojimas po Sztynort, ir kokius džiaugsmus čia atranda buriuotojai krante.

XII dalis: Vėjo, vėjo, vėjo!…

Paliekame Sztynort.

XIII dalis: Draustinyje

Po Dobskie ežerą – ornitologinį draustinį.

XIV dalis: Pro patiltes į Tarpučius

Tarpinis Kirsajty ežeriukas – plaukimas su barjerais.

XV dalis: Ž. už borto!

Žmogaus gelbėjimo operacija Mamry ežere.

XVI dalis: Nežinomas kanalas

Apie būtą, slaptą, pamirštą ir kitokį Mozūrų kanalą, ir ne tik.

XVII dalis: Netikėtai atrastas uostas

Trygort prieplauka Prieplaukos įlankoje be prieplaukos ir jos malonumai.

XVIII dalis: Linkėjimai nuo A. Dovydėno

Vakaras Trygort uoste, keistoji žvejyba, ir kaip pasirūpinti kaimynų nervų apsauga.

XIX dalis: Tarp kūjo ir priekalo

Arba kodėl nebūna svetimo skausmo – išplaukiam iš Trygort uosto.

XX dalis: Kaip įveikti rifus

Mozūrų kanalo žiočių povandeniniai “džiaugsmai“ ir kelionė skersai per Mamry į Šwięcajty ežerą.

XXI dalis: Ramusis užutėkis Šventežeryje

Švartuotės vietų pasirinkimas ir Zatoka Kal išsirinkimas.

XXII dalis: Piratai uoste

Nors ne legendinė Tortuga ar dabartinė Adeno įlanka, bet… kodėl ir ne, kai gerai pagalvoji?

XXIII dalis: This is… Polska!

Pasivaikščiojimas tarp Węgoržewo pietinės dalies su užmiesčiu ir Šwięcajty ežero prie Paluszek bokšto ir “Vėjų rožės“ uostelio, čarterio bendrovės bei buriavimo mokyklos suradimas, keistieji psichoterapinės savipagalbos grupės sektantai, arba – ne visi vietiniai pasitinka išskėstomis akimis netgi gražiausias užjūrio merginas.

XXIV dalis: Tiesiai per aplink

Kelionė jachta per lietų, stačias bangas ir tykųjį kanalą iš Węgoržewo į… Węgoržewo.

XXV dalis: Ieškoti Joninių

Pasivaikščiojimas Węgoržewo mieste, kartu ieškant, kur čia švenčiamos (juk švenčiamos?) Joninės.

XXVI dalis: Pietų kryptis

Vienu mostu, pučiant palankiam vėjui, kelionė iš šiauriausios Didžiųjų Mozūrų ežerų vietos, Węgoržewo, iki šių ežerų centro ir namų uosto Gižycko COS.

XXVII dalis: Mažas akmenukas didelį važį užbrūžina

Apsipirkimas Gižycko prekybos centruose ir automobilio remontas lauko sąlygomis – vyr. mechanikas pateisina savo pareigas.

XXVIII dalis: Dedam kryžiuką, arba Praskeltagalvis pyarščikas ne savo noru

Maištas laive, ir šv. Brunono, kurio vardas prisidėjo prie lietuvių paminėjimo prieš kiek daugiau nei tūkstantį metų pirmąkart rašytinėje istorijoje, nužudymo vietos aplankymas.

XXIX dalis: Bojeno tvirtovės užkulisiai

Gižycko Bojeno tvirtovės istorija ir apsilankymas joje pro “užpakalinius“ (Kętrzyn) vartus.

XXX dalis: Nuo tvirtovės aplink ežerus link bunkerių

Kelias automobiliu nuo Gižycko iki Mamerki, ir kai kurie anksčiau lankyti objektai “iš kitos pusės“ – nuo sausumos, o ne vandens.

XXXI dalis: Trečiojo Reicho šmėklų miestas

Mamerki (buv. Mauerwald) esantis Oberkommando des Heeres (OKH – Trečiojo Reicho sausumos pajėgų vyriausiosios vadavietės) bunkerių kompleksas, žinomas kodiniu pavadinimu “Anna“. Čia užsidaro ir pasakojimo ratas…

XXXII dalis: Vietoje epilogo

Trumpa kaštų santrauka, pasvarstymai tema “o kodėl taip pigiai ir tiek daug raidžių“, bei aprašymo turinys, kurį čia ir skaitote.

Ačiū skaičiusiems!

Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvoje, Lenkijos buriuotojų sąjunga, Lietuvos-Lenkijos tautų draugystės draugija bei Rytų Prūsijos repatrijantų fondas šią kelionę finansiškai, informaciniai ir organizaciniai neparėmė, kaip ir šis pasakojimas nebuvo aukščiau minėtų ar kitų fondų bei bankų apmokėtas – bet niekad nevėlu dar jiems tą padaryti, o man nuoširdžiai už tai padėkoti, aišku!

Reklama
Standartinis

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s