Gal kai kam pasirodys keista, bet tikrai dera šiemet jau pasidžiaugti – pagaliau Lietuva jau nėra NVS, nes šiaip ne taip, atsiplėšę nuo “motinos“ Rusijos ir “artimojo užsienio broliškų (mums?…) tautų“ Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos ir Kazachstano, per aštuonerius metus pasitvirtinome bendrąsias Europoje priimtinas vidaus vandenų taisykles – CEVNI. Valio!
Taisyklės ėmė galioti nuo liepos 23 dienos, ir niekas šio fakto per daug nesureikšmino, nesiteikdami net padaryti kokį spaudos pranešimą. Lyg savaime suprantama būtų tai, kas nutiko. O kad jau navigacijos sezonas užbaigtas šiemet, tai galima ramiai patiems pakalbėti ir apie šiuos bei kitus susijusius dalykus.
Įdomu, kad šio fakto viešumoje nesureikšmino ir pats taisykles pasirašęs susisiekimo ministeris Eligijus Masiulis, kuris labiau buvo užimtas visokių nacionalinių (?) oro bendrovių NoFly ir StartZero bankrotų reikalais bei bėgių siaurinimu į Lenkiją arba ieškojimu nukniauktų žuolių nuo Mažeikių link jūros ir pan.
Netgi “DFDS Gloria“ kelto gaisras jūroje ir “fūristų“ klyksmai, kad tarpautinė jūrų konvencija ir visur pasaulyje vienodai galiojančios draudiminės taisyklės yra kažkodėl tokios labai ir labai būtent mums, kaip amžinoms aukoms, neteisingos (“kur prapuolė teletabiai tvarka ir teisingumas?“), kas nesulaukė ministerio irgi didesnio dėmesio (ir jo pašiukšlintų veltui mokesčių mokėtojų pinigų).
Dėl to jau ir nebe nuostabu. Mat tūlas lietuvis yra pagal mentalitetą žemknisys (kuo labai didžiuojasi), ir toji skysta stichija jam nesuprantama (bulvės siūbuojančiame sūrime neauga) ir bauginanti (jūra, pasirodo, iki kelių būna tik gerai išgėrus). Todėl ką jau kalbėti apie šių taisyklių įsigaliojimą, dėl ko nesigirdėjo nei pyptelėjimo.
Ir klausiate kodėl?
Nes labai sunku nuveiktais darbais girtis, spėju?
O ypač – tokiais jų “tempais“… O gal kad ir padėkoti būtent šiam ministrui, su jo aukščiau išvardintais prioritetais, daugiau, nei “ačiū už padėtą parašą“, nelabai ir teišeina? Tad va gal todėl ir nebuvo girtasi?
Dažnai bandome save pateisinti žodžiais, “o ką aš vienas galiu“ arba “taip yra, ir nieko čia nepakeisi“. Bet ne visiems tas yra priimtina gyvenime.
Todėl iškart sakau AČIŪ Artūrui Dovydėnui, ir susitikę jam paspauskite ranką (alaus bokalas – būtų dar geriau)!
Tai jis, kaip usnis, pirmiausia ėmė kibti ministerijos klerkams į švarkų skvernus prieš net (!) aštuonerius metus, klausinėdamas apie CEVNI, ir kodėl Lietuvos vidaus vandenų taisyklės šioms ne vienoje vietoje prieštarauja, jei jau mes jas deklaruojame pripažįstą?
Po to praėjo dar penkmetis (!!), kol viena didžiausių (bet kažkodėl ne įtakingiausių ir turtingiausių) lobistinių visuomeninių organizacijų Lietuvoje, kurios vardo čia neminėsime, pagaliau susimylėjo raštu kreiptis į ministeriją tuo pačiu keistoku klausimu. Ir tuomet jau ministerijai prireikė net trejų (!!!) metų, kad taisykles išsiverstų ir pasitvirtintų pilna apimtimi, galop išmesdama visokias neaišku kokiems draugams ir pažįstamiems iš “parachodstvos“ pritaikytas išimtis, apėjimus ir prieštaravimus. Tik dabar jau tie “ministerski“ išdidžiai nebesako, kad Lietuvos vidaus vandenų taisyklės neprieštarauja.
Tiesą sakant, jie ir tada bukai aiškino minėtam “usniui“, kad neprieštarauja. Kol tas, aišku, pakišęs šiems panosėn, kantriai ir metodiškai baksnojo pirštu į konkrečius punktus į už savo pinigus įsigytas užsienyje šias taisykles, lygindamas su vietinėmis “neprieštaraujančiomis“, kurių lietuvių kalba kažkodėl užsimušdamas anksčiau rasti negalėjai, jau nekalbant apie Lietuvoje priimtų ir galiojančių navigacinių ženklų atlasą.
Prisibaksnojo, nes matau, kad skėsčiojimai rankomis, gūžčiojimai pečiais ir pažadai sutvarkyti iki švento Nigdės nepadėjo atsikratyti šiuo įkyruoliu vis tiek…
Ir dar kitąmet iki gegužės 1 d. jau turėtų pasirodyti naujas Vidaus vandenų transporto kodeksas. Tad Nepriklausomybė sparčiais (sic!) žingsniais jau atmarširuos dvidešimtpirmaisiais Trečiosios Respublikos metais ir į Lietuvos vandens kelius!
Ir dar džiugu, kad pernai metų Švininio tarakono prizininkai, Lietuvos valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija (kapiec vvvli.lt!), jau prijungta nuo liepos 1d. prie Saugios laivybos administracijos.
Jei esate iš ministerijos – pasigirkite, kaip daug padėjote pastangų su savimi kovoti ir daug daug dirbti, todėl esate verti daugiau, nei dabar mokama, anot aukščiau minėto ministerio, vagims ir bepročiams valstybės tarnyboje. Gal netgi ta proga sau ir iniciatoriams kokį žinybinį ženklelį įteiksite? Ar bent jau padėkos raštą už pilietinę ir visuomeninę iniciatyvą? Ne?…
O jei esate iš likviduotos inspekcijos – užsisakykite dantų apsaugą, kad emalis nediltų jais begriežiant. Nors niekur jūs, aišku, nedingot, bet vis mano, kaip mokesčių mokėtojo, pinigų bus mažiau švaistoma, tikiuosi, o man, kaip buriuotojui, nors ir netikram, bus bent jau aiškiau, kokia valdžia ant vandens Lietuvoje tvarka rūpinasi. O dar jei šauniais pasieniečiais kas užsiimtų… Pasvajokime.
Tai kokia šios istorijos išvada?
Pirmiausia, tai dera atminti, kad nebeišeina teisintis, o ką aš vienas galiu. Verčiau klauskite savęs, o ką aš galiu!
Ir tuomet pasiseks! Kad ir per aštuonerius metus, bet stebuklai ima štai ir nutinka. Ne savaime, be abejo, ir dažnai žmonės kukliai lieka šešėlyje nepastebėti (ir jokia Šikonytė jų iš ten už milijardą biudžetui nekrapštys, nes “neapsimoka“). Nežinau kaip jums, bet man optimizmo ši istorija įkvėpė.
Todėl – dar kartą ačiū šiam ir mano (giriuosi) vienam iš buriavimo mokytojų Artūrui Dovydėnui, kuriam buvo ir yra (ir tikiuosi – ir toliau bus) ne visvien!
Ta proga, gal nebus stebėtina, kad teiksiuosi pats sau nominuoti jį 2010 metų simboliniam Buteliui druskos už nuopelnus buriavimui?…
Skipper_LT 
“Antra, už Kiaulės Nugaros iš tikro baigiasi “jūra“ ir jūrų uostas ir prasideda marios.
Keista, kad ten bujų žymėjimas taip ir toliau tęsiasi… Bet šitas tau kažkaip nekliuvo.“
Ties Kiaulės Nugara ir yra tai ką aš pavadinau IALA-A sugyvenimu su CEVNI. Ten baigiasi jūrinis uosto žymėjimas ir prasideda vidaus vandenų žymėjimas. Uoste dešinė pusė žalia, kairė raudona. Vidaus vandenyse atvirkščiai: dešinė- raudona, kairė- žalia. Tačiau vidaus vandenyse ir žiūrėjimo kryptis yra priešinga. Vidaus vandenyse žiūrėjimo kryptis- pasroviui, o uoste- nuo jūros, t.y. prieš srovę (jei tokia išvis yra). Taigi jei įplauksim į uostą iki pat Kiaulės Nugaros plauksim IALA žiūrėjimo kryptim, tada pasibaigs uostas ir įplaukę į vidaus vandenis plauksim prieš CEVNI žiūrėjimo kryptį. Dėl to ten su bujų spalvom viskas tvarkoj. Aišku jei pritaikytumėm “išplaukimo iš uosto į vidaus vandenis“ teoriją tada kaip jau minėjau kažkur ties Kiaulės Nugara turėtų būti pažymėti tretieji “uosto vartai“, o toliau žymėjimas tokspat kaip uoste.
PatinkaPatinka
Tai kad nesipjauna tas žymėjimas nei į Danę plaukiant, nei už Kiaulės Nugaros. 🙂 Klausimas tik, kokį paaiškinimą randi. 😉
IALA žymėjimo logika yra vienoda, o ne “atvirkščiai“, beje. 🙂
Matai, istoriškai taip susiklostė, kad uostai kūrėsi įlankose (iš čia yra angliški “port“ ir “harbour“), o į šias dažniausiai įteka upė, kuria kylant aukštyn kitąkart ir randasi daugiau uosto infrastruktūros (juk krante statoma, o ne ant vandens). Taip atsirado ir visi mūsų kaimyniniai: Klaipėda ant Nemuno (Memelburg ant Memel upės – tuomet laikyta, kad ta marių dalis yra Nemunas), Ryga, Liepoja, Gdanskas, galop – tas pats Hamburgas ir pan. Todėl plaukiant aukštyn upe IALA žymėjimas išlieka toks pats, koks jis yra ir įplaukiant į uostą.
O kad “atvirkščiai“, tai čia semantika, kuri priklauso nuo žiūrėjimo krypties. Todėl ir tas Danės švyturys yra toks “ne tokios spalvos“, kad stovi prie “įplaukos“ pagal aprašymą. Iš tikro, tai jis stovi prie įplaukos į uostą iš Danės žiūrint. 🙂
PatinkaPatinka
Savaitgalį pasitaikė puikus oras tai su mase panašių žioplių persikėliau po Smiltynę pašmirinėt. Iš kelto apžiūrėjau naująjį Šiaurinio Rago pirsą. Ir čia man vienas dalykas užkliuvo- pirso gale stovi raudonai-baltai dryžuotas švyturiukas, bet žvilgt į senajį ant paties rago, ogi pastarasis kažkodėl žalias. Mano CEVNI žinios gerokai apkerpėjusios, bet pasąmonė kažkodėl nenori priimti dviejų skirtingų spalvų ženklų ant to paties kranto. Dėl viso pikto grįžęs nusitvėriau Dovydėno “Bibliją“, po to CEVNI taisykles parsisiunčiau. Kaip bežiūrėčiau man tas švyturiukas turi būt raudonas ir viskas. Tenka šauktis išmanesnių galvų pagalbos: kodėl ant Šiaurinio Rago (t.y. dešiniam Dangės krante) žalias ženklas?
PatinkaPatinka
Tarp kitko, labai geras klausimas! 😀
Kuris ir man nuolat galvą kvaršino, o už mane gudresni jūrvilkiai kiek per gudrius atsakymus mano pliušinei galvai, prikimštai pjuvenų, duodavo, kad aš, kaip mažo protelio meškiukas, jų nesuvokdavau ir vis pamiršdavau… 😉
Taip suprantu, kalbi apie navigacinį šviečiantį ženklą Nr. 0020 (C3361), esantį Danės upės įplaukoje šiauriniame krante (žalia metalinė 5m kolona su apžiūros aikštele), kurio koordinatės 55-42.37N ir 21-07.38E, o šviesos charakteristikos Fl G 2.5s (dar kitur, pvz. “Buriuotojo vadove“, užrašoma trimis metrais daugiau: Fl.G.2.5s8m3M)? Visi navigaciniai ženklai yra čia pdf formatu: http://www.msa.lt/file.php?Filename=Lietuvos%20zenklai%20ir%20sviesos_Baltijos%20jura_2010r.pdf
Nerandu internete Klaipėdos bujų išdėstymo plano, kad akivaizdžiau matytųsi. Logika ten, matyt, tokia, kad Danės žiotys, žvelgiant į uosto akvatoriją, stovint nugara į Pilies tiltą, yra įplauka į uosto teritoriją (aprašyme klaidina, nes įvardinama kaip “įplauka į Danę“, o ne “Danės žiotys“), todėl taip plaukiant (ką ir darydavo keltai, o dabar mažieji laivai) žalias ženklas gaunasi dešinėje, kai raudonas – kairėje, t.y. taip, kaip žymima įplauka į uostą su jame galiojančiomis laivybos taisyklėmis. Jei išplaukinėtum iš akvatorijos į Danę, farvateris tuomet irgi gaunasi pagal šią logiką ir pagal IALA-A sistemą taip sužymėtas – formaliai kaip ir palieki uostą.
Priešingu atveju, jei žiūrėti į Danę kaip į “įplauką“, tai gaunasi, kad Danė – tai yra “uostas“, o Klaipėdos uosto akvatorija – tik viso labo įplauka į Danės “uostą“: Biržą, Pilį, Jono kalnelį… 🙂
Anksčiau, kuomet Memelio uostas iš esmės iš tikro ir būdavo Danėje (čia ir birža, ir jį sauganti tvirtovė, o iškrovimas vykdavo prie Danės krantinių), o dabartinė akvatorija – viso labo tik reidas, toks sužymėjimas, koks dabar, būtų keistas (tiesa, tuomet nebuvo ir šitos lateralinės IALA sistemos). Bet dabar uostas iš tikro persikėlė į “tarpą“ tarp Smiltynės ir Memelburgo, išsikeldamas iš Danės. Dėl ko per audrą dažniausiai laivus veja iš uosto lauk, nors kitais atvejais – saugiau laivams slėptis būtent uoste (įlankoje). Kuomet jie prieš kelis šimtmečius ir slėpdavosi Danėje – jų neužsupdavo taip, kaip nutinka dabar.
Štai bent jau tokį šitos logikos paaiškinimą aš suradau sau. Protingesni gal ras protingesnius paaiškinimus, o aš, matai, vis per istorijas visokias žiūriu… 🙂
PatinkaPatinka
Mano pliušinė galva atsisako tokį jūrvilkišką paaiškininmą priimt. Kažkaip per paskaitas į mano pjuvenas įstrigo pastebėjimas, kad CEVNI labai gražiai sugyvena su IALA. Nors CEVNI dešinę pusę žymi raudonai, kairę žaliai, o IALA-A priešingai, bet ir žiūrėjimo kryptys jose priešingos- CEVNI pagal srovę, o IALA – nuo jūros. To pasėkoj įplaukus kokia barža iš upės į jūrinį uostą ženklų spalvos nesusikeičia vietom. Be to turint omeny, kad IALA yra jūrinis žymėjimas labai keistai skamba “išplaukimo iš uosto į upę“ teorija. Pagal tokį aiškinimą kažkur ties Kiaulės Nugara turėtų būti ir “išplaukimas iš uosto į marias“…
PatinkaPatinka
Tai kad niekas čia CEVNI su IALA-A nesipjauna! Gal tik aš čia taip sudėtingai surašiau? 🙂
Kai iš Danės išplaukinėji pasroviui ir įplauki į uostą – žalias žiburys dešinėje (kažkada lyg ir buvo raudonas kairėje, arba man vaidenasi, nes “Buriuotojo vadove“ tai pažymėto nerandu, kaip ir Laivybos saugumo agentūros apraše, kurio nuorodą daviau).
Tiesiog “m(ia)sa-os“aprašyme vieta nurodyta kaip “įplauka į Danę“. Visumoje taip ir yra: įplauka. Bet iš uosto žiūrint. O kas svarbiau: uostas ar upė, kuri į jį įteka? Uostas. Tad IALA požiūriu reikėjo aprašyti kaip “įplauka į uostą iš Danės“, o ne “įplauka į Danę iš uosto“. 🙂
Antra, už Kiaulės Nugaros iš tikro baigiasi “jūra“ ir jūrų uostas ir prasideda marios.
Keista, kad ten bujų žymėjimas taip ir toliau tęsiasi… Bet šitas tau kažkaip nekliuvo. 😉 O atrodytų, kad Klaipėdos uostas tėra įplauka į marias, per kurias – į Atmatą ir šiaja iki… Kauno? ŠTAI kur yra TIKRASIS Lietuvos uostas! 😀 Ne veltui – čia buvo Hansos kontora, kai Memelis apie tai tuomet galėjo tik pasvajoti… 😉
Beje, tęsiant ne į temą, tai, kas įdomiausia, anksčiau buvau aiškiai taisyklėse radęs, kad antrarūšis LBSo važnyčiotojas uoste plaukti negali, nes tai – nebe vidaus vandenys, o jau jūros teritorija (“jūros uostas“ – tai irgi skamba išdidžiai! :D). Tačiau įstatyme dėl teritorinės jūros rastum ir apibrėžimą, kad vidaus vandenys – vandenys nuo bazinės linijos link kranto (aš tą net į žodynėlį įtraukiau). Todėl LBSas, suteikęs antrarūšiams plaukioti tik vidaus vandenyse, dabar gali mygti ant įstatymo, kad jie gali plaukioti ir uoste visai teisėtai (tik aš nesakysiu to, kad patys mygė ant “savų“ atvirkščiai, bet čia – kita kalba). Maža to, kadangi bazinė linija yra brėžiama per molų atsikišimus į jūrą, tai, žiū, nuo jo link kranto gali drąsiai ir jūra netgi plaukti, nors LBSo reikalavimai sako – šiukštu! 🙂
Štai todėl aš buvau labai nudžiugęs dėl ketinimų statyti mariną žemiau pietinės uosto linijos… Dabar man neaktualu, aišku, bet visas tuntas antrarūšių džiaugtųsi, manau, galimybe nuomota ar savo jachtute savarankiškai atplaukti per marias iki Klaipėdos į šią mariną, apsistoti joje ir mikroautobusu ar kitu miesto transportu aplankyti uostamiestį. Deja… Dabar situacija tokia, kad net ir prasmukę į Pilies uostelį – jie ten yra nelaukiami (nėra vietų!), o apie šią dar vieną mariną dar ilgai galėsim svajoti, nes mintis buvo išsakyta, bet taip ir numirė negimus. 😦
PatinkaPatinka
galvoju, kad įvertinus faktus apie esamą padėtį, vidaus vandenu eismui skirtas taisykles galima nesunkiai pervadint i ‘kursiu mariu eismo taisykles’. Tiesiog maziau nesusipratimu, nes eismas kitur arba nevyksta arba jei ir vyksta – jokios taisykles nėr įdomios..manau, kad kazkuria prasme “inirtinga diskusija“ siame tinklapyje tai atspindi 🙂
PatinkaPatinka
Kaip tik nusipirkau lapkričio “Žagel“ (keliavau per Varšuvą) – tai lenkai keliavo Augustavo kanalu iki Kauno ir po to nuo jo iki Kuršmarių. Matai – vyksta laivyba, ir netgi tarptautinė! 🙂
Kas dėl “įnirtingų diskusijų“, tai ir čia nėra GŠG tipo “blogas“, kad tas diskusijas generuotų, ir kitąkart nelabai dėl ko diskutuoti būna.
PatinkaPatinka
Nauticali, ne tik lenkai keliavo. Šią vasarą būrelis entuziastų savadarbiu laiveliu vidaus vandenų keliais nuplaukė nuo Druskininkų iki Briuselio:
http://doitondeck.wordpress.com/
Dabar galvoju, kad buvo galima paskirti žygį ir prisijungimui prie Europos vandenų – eh, nesugalvojau pasiūlyti:).
PatinkaPatinka
O, kokie šaunuoliai!… Super! Vis tik Augustavo kanalo atradimas – puikus dalykas, kuris seniai šito prašėsi! Tikiuosi, kad Vilhelmo kanalas irgi atgis, ir ne baidarių entuziastams (kuriems jis “plokščiai nuobodus“).
Lenkus daviau pavyzdyje, nes tiesiog nuotrauka jų žurnale užkliuvo. Jie ir straipsnių seriją yra parengę apie šią kelionę ankstesniuose, tik neskaičiau, nes neturiu. Šiame, beje, pradėta serija apie Latvijos uostelius, ir pirma dalis skirta Liepojai. Ir kaip žemėlapyje matosi akivaizdus tarpas tarp Klaipėdos ir Liepojos!… 😦
Reikia skubiai gaivinti Šventąją arba latviai, jei neužstabdys, Papę gali parengti labai rimtu konkurentu šiai laivybai. Visa laimė, kad jie ne šiaip “bremzės“, bet laiko tą pakrantę “žiauria jūra“, nes turi užuovėją Rygos įlankoje, todėl jiems ne taip įdomi ta dalis (kaip lenkai rašo: pakrantės ilgis panašiai kaip Lenkijoje, o plotas – 21 proc. Lenkijos). O va jei kas su Gentvilu argumentuotai pakalbėtų apie Šventosios marinos (!) perspektyvas buriuotojų vardu, ir jei būtų išgirsti… Ech. 🙂
PatinkaPatinka
Šventosios uostu kol kas tikiu tik truputį daugiau nei Kalėdų seneliu:).
Visų pirma, jis niekuomet neatsipirks, ir net tie skelbti paskaičiavimai, jog neva po 30 metų investicijos griš – visiškai nerealūs. Tokio tipo uostas, kokiu turėtų būti Šventoji, t.y. pramoginis yra veik nepelningas (net su visomis papildomomis uostelio paslaugomis). Paversti jį kažkuo daugiau taip pat nepavyks.
O absurdiškiausia šiame kontekste yra nauja Seimo Ekonomikos komiteto stumiama Šventosios Uosto direkcija!!!? Jie jau visai su protu susipyko – naujai kurs įstaigą su 40 etatų, kai pramoginių laivelių ten bus tik kelios dešimtys, na dar keli žvejukai, pasienio laivas ir Būtingės plūduro sargas.
Nesakau, jog Šventojoje nereikia uosto – būtinai reikia. Ir Gentvilas mano supratimu dar visai sveikai mąsto. Bet kol Seimo “žinovai“ sprendžia jūrinio uosto reikalus – nieko nebus..
PatinkaPatinka
Kokiais ekonomikos patarėjais pienburniais apsistatęs Kubilius – tokia ir ekonomikos politika, tokie ir sacharukinio Seimo komitetų sprendimai… Gentvilas mąsto, bet ir jam Šventoji – ne pirmo prioriteto reikalas. Čia reiktų išmanaus žmogaus, o dar geriau – privataus (tik ne lietuviško!!!) kapitalo, kuris moka ir žino, kaip daryti ir valdyti marinas. O tai reiškia, kad turkai mielai investuotų… 😉
Kalėdų senelio saloje (dab. Turkija) buvau, todėl šiuo seniu tikiu labiau, nei į viešumą prasiskverbiančiomis vizijomis apie šį uostą ir jo ateitį. Ne todėl, kad nieko nepadarys, bet kad pridarys ne tai, ko reikia, o pinigai bus įmesti į balą (kalambūras, nors ir liūdnas), tad ir finalinis rezultatas – kaip tu sakai. Nors perspektyvą Šventoji turėtų – ir be daugiatūkstantinės galimybių studijos aišku. 🙂
PatinkaPatinka
nezinau kuo plauke lenkai, bet esu beveik tikras del poros dalyku – jiems farvaterio greičiausiai nereikėjo ir per kelione jie nesutiko daugiau nei 2-3 laivu (LR pusėje, jei ismesim kursiu marias, kauno uztvanka, zvejus ir baidares). Bet kita vertus – gerai, kad nebereikia aiškinti, kad mes savo keliuose šimtuose km. vandens kelių susikūrėm tik sau patiems žinomas taisykes ir reikalaujam (gal nors formaliai), kad kiti jų laikytųsi 🙂 visgi esame ne tik drąsi, bet ir kurianti tauta :))
Nors aš esu už vieną taisyklę – ‘už viską atsakingas laivavedys’ pateikiant kelis metodinius nurodymus, kurie yra laikomi ‘atsakingu elgesiu’ – pvz laikytis cevni, plaukti nekiauru laivu, aprupinti keleivi liemene, o už neapdairu elgesi visi nukentėję yra laisvi prisiteisti iš laivavedžio kompensaciją už patirtą žalą, o visa kita galima būtų paleisti visiškai ‘savieigai’ – t.y. radikaliai panaikinti visas ‘eiles’, ‘technikinius’ nedideliems buriniams laivams privačiuose plaukiojimuose (įskaitant gal net jūriniame iki pvz. 12 jm. dienos metu). Gal tokia radikali reforma atgaivintu tuos mūsų vidaus vandenis nors privačiais laiveliais? Bet čia jau kita daina…
PatinkaPatinka
Lenkai išbandė naują motorlaivį SunCamperem-30: ilgis 9.5m, grimzlė 0.45m, plaukiojimo kategorija C, kaina nuo 150 tūkst. zl. – toks kemperis ant vandens. 🙂
Dėl kitos dainos – visiškai sutinku! Jau lenkai irgi leidžia be “patento“ plaukioti burlaiviais iki 7.5m ilgio imtinai, o motorlaiviais iki 75KM, kurie neviršija 15 km/h greičio. Ir, turėk omeny, jau pas juos eismo ant vandens intensyvumas – tai su mūsiškiu nei pro kur nelygintinas, nes sunku lyginti nebuvimą su “spūstimis“…
Va man įdomu: ar “Ragainė II” ir “Ambersail“ buvo nubausti grįžę į Lietuvą, nes jų TA jau buvo pasibaigusi? 😉
Mano jachta vienareikšmiškai bus ne su Lietuvos vėliava. Nenoriu su plikiais pešiotis.
PatinkaPatinka
O kas tas cevni? Pasižiūrėkite į į ženklus ant tiltų atramų ir matysite, kokios taisyklės Lietuvoje galioja.
PatinkaPatinka
Turint omeny LVVVI tempus verčiant dokumentus iš rusų į lietuvių kalbą, tai iš CEVNI vertimas SLA irgi užtruks… 😀
PatinkaPatinka