Šventosios uosto vizija: bėdžius – bėdžiams?

Kaip žadėjau praeitame įraše apie Šventosios uostą, šįkart norėčiau išsakyti savo asmeninę nuomonę apie jo ateities viziją kaip buriuotojas (nors ir “netikras“).

Būtent – viziją, nes uosto planų nemačiau, o viešam aptarimui jie kad ir virtualioje erdvėje neįkelti (ar čia aš nerandu?). O ir kodėl uosto šeimininkams turėtų rūpėti prašalaičių nuomonė, kuri nieko nekeičia, tiesa?

Todėl mano nuomonė susidarė tik iš tų nuotrupų, kurios pakliuvo į spaudą. Ir iš to, kaip pas mus dažniausiai būna, kad “norėjom kaip geriau, o gavosi – kaip visada“ (pvz., medžių iškirtimas palei Miniją ar pan.).

Jei yra kitaip – pradžiuginkite. Jei ne, tai… ne, ir tuomet kaip tekste yra – taip ir yra.

Uostas priklauso, nors visa nuosavybė dar nėra pilnai perimta, ir dar laukia nemažai ginčų teisme kad ir dėl “netikėtai“ uosto teritorijoje išdygusių daugiabučių, Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui, kuriam vadovauja Eugenijus Gentvilas, o Šventosios uostui direktore paskirta Airida Čėsnienė. Jie ir galėtų patikslinti, kas ten kaip bus ir kas numatoma įrengti, ir kokia jų vizija iš tikro. Gal kada ir spaudos konferencija bus surengta bei pristatyta planai plačiau, nei “suinteresuotiems asmenims“.

* * *

Pirma, tai man užkliuvo, kad uostas bus skirtas ne kaip marina buriuotojams, o bus daugiafunkcinis: čia turėtų švartuotis žvejų, valstybinės tarnybos (sienos apsaugos ir pan.) bei Būtingės terminalo techninio aptarnavimo laivai.

Sakote, o tai kas čia man kliūna?

Nes aš iš to spėju, kad, matomai, nelabai patys uosto šeimininkai vizijoje mato šį uostą klestintį buriuotojų dėka. Gal išskyrus žvejus, bet tikėtis realių pajamų iš valstybės tarnybų – sunku.

Tiesą sakant, aš nesuprantu, kodėl čia reikia kurti papildomas vietas kokiems nors pasieniečiams? Argi Klaipėdoje jau netelpama, ir uosto krantinės ten aukso vertės, kad tik visokiems bosams-lubiams kuo greičiau išdalinus? Pajėgų išskaidymas valstybei kainuos daugiau, nei ieškojimas rezervų jau turimose prieplaukose Klaipėdos uoste su visa infrastruktūra. Keletas prieplaukų pamainos laivams – gal. Bet stengtis čia kurti dar vieną bazę?…

Tai reikštų, kad padvigubėja ne tik plotai, bet ir inventorius, etatai ir išlaikymo kaštai.

Kaip mokesčių mokėtojas aš iškart į tai žiūriu su nerimu, o kaip buriuotojas…

Na, žinote, net esant Šengeno erdvėje kažkaip mūsų pareigūnai labai miklūs susirasti sau “reikalingo“ darbo ir pareigų, po to pareigomis, kad pateisintų savo etatus, apkrauti ir civilius – negana dar to prisidavinėjimo, kur plauki, ko plauki, o kada grįši, o kodėl ir t.t.

“O koks jūsų reikalas, tiesą sakant?“ – visada norisi taip atrėžti!

Nuo Turkijos, kuri nėra nei Šengene, nei ES, iki Graikijos, kuri yra ir ten, ir ten, bemaž ranka paduoti – vos ne kaip per Kuršių marias perplaukti. Ir ką?

Nei kam per dvejas savaites rūpėjo, kur čia iš marinos plaukiam, nei anas krantas užsimetus ilgą halsą beidevindu į graikų teritorinius vandenis susidomėjo, atplaukia kas ir iš kur, ir kodėl vėl palieka teritorinius vandenis (“aha, kontrabanda!!!“). Ir nei vienai, nei kitai pusei neparūpo, kieno vėliavėlė plevėsuoja ant achterštago, o kieno – po dešiniu zalingu (graikų ir turkų atitinkamai, jei įdomu), nors šios šalys didelio draugiškumo vieni kitiems nerodo dėl visai nesenos istorijos.

Dabar suprantate, kodėl ne tik kaip mokesčių mokėtojas iškart suklūstu, o ko ten dar valstybės tarnybai prireikė plėstis, ir koks tame pateisinimas?

* * *

Antra, Būtingės technikams – tai uostas arčiau jų objekto, bet pagalvokite, kuo yra Šventoji?

Kurortu! O daug jūsų pageidautumėte sunkvežimių bazės ir logistikos sandėlių greta poilsinės zonos prie savo sodo ar sodybos?

Laivai yra “gražu“, bet nepamirškite, kad jie ne šiaip čia švartuosis – jiems irgi reikia atitinkamų objektų ir infrastuktūros, o poilsiavietei jie reikalingi kaip šuniui blusos, net jei ir bus sugebėta juos gerai įkomponuoti ir paslėpti, kad akių nebadytų. Pas mus degalinės laivams prieplaukoje neįkurdinsi, bet pramoninis uostas šalia paplūdimio – “vysks yr or lait!“?

Žvejai – tai iš viso pramonė, o ne pramoga!

Jie ne su meškerykočiais vienoje rankutėje ir buteliukais kitoje laiką leidžia. Pramoninė žūklė atrodo visai kitaip – kaip šaudymas į taikinius tire (na gerai – medžioklė be varovų, kaip hobis) ir mėsos cecho skerdykla, palyginimui. Skaniai paruošta ir iškepta žuvis ant jūsų stalo – tai viena. O ta pati žuvis pagauta ir darinėjama… O jei dar vėjelis į jūsų pusę… Na, suprantate.

Ir jei nebus pasiduota tam emociniam užmojui griauti ar palikti sugriuvimui tuos daugiabučius, tai žvejai, grįžę su laimikiu ir jį apdorojantys čia pat, po langais – ne pats laukiamiausias romantiškai nusiteikusiems turčiams, kurie tikisi pro langus verčiau matyti jūrą, o ne jos produktus.

Spėkite, kiek kristų Šturmų švyturio restorano ir viešbučio vertė, jei jiems tame uostelyje staiga pašonėje vėl atgytų žuvies cechas? Įkurdinkite žvejus – ir numušite ne tik nekilnojamo turto kainas čia.

Vertė, galop, ne vien plytos kaina ir cemento kiekiu matuojama.

* * *

Turint omeny, kad marina (jachtų uostas) – tai pramoginė laivyba, o visi kiti dalyviai šiame uoste – su pramoga neturi nieko bendro, tai panašu, kad optimizmu dėl uosto ateities abu uosto direktoriai netrykšta.

Tiksliau, panašu, kad nuspręsta apsidrausti ir įkurdinti dar papildomus nuomininkus, kad objektas tuščiu neatrodytų ir akių nebadytų, na, o buriuotojai – gerai bus, jeigu bus.

Labai viliuosi, kad nenutiks kaip su nacionaliniu stadionu Vilniuje, kurį bestatant projektas ir sąmata išsipūtė, nes staiga pas a.a. AMBą ėmė pulkais eiti kitų federacijų lobistai ir tampyti už skverno, kad derėtų ir jiems išskirti šiame objekte dalį ploto, nes jie ne mažiau nacionaliniai, nei futbolas ir ten prašalaite beužsuksianti sporto “karalienė“ – lengvoji atletika.

Pamenu, kaip per radiją tuomet AMBas guodėsi, kad jiems nusileido (jis gi pas mus “geras ir supratingas“ buvo, kaip tėvelis, tiesa?) ir projektas išsipūtė tiek, kad užbaigimui lėšų natūraliai pritrūko, nes pagal pirminį projektą tai ir su vagystėmis bei nuobiromis (jis taip nesakė, bet mintis tiesiog kirviu kabojo eteryje) būtų ir lėšų pakakę pastatyti, ir laiko užtekę, ir seniai jau būtų pastatytas.

O juk gera marina – tai pelningas verslas, ir jų Baltijoje tikrai trūksta! Keista, kad anapus Baltijos – visos marinos perpildytos. O čia iškart nusiteikiama, kad “ai, kas čia plauks“…

Be to, įkurdinus valstybės įstaigas bei tokių strateginių objektų valdytojus, po to perleisti marinos valdymą privačiam operatoriui sunkiai bus įmanoma, jei skirstant erdves apie tai nepagalvojama jau dabar ir iš anksto.

* * *

Kodėl užsimenu apie privatų operatorių?

Nes jachtų prieplauka, tai ne šiaip lieptelis prie molo. Tai ir elektra, ir vanduo.

Tai ir marinos papildomos paslaugos, kur be WC bei dušų neapsieinama, o kur dar skalbykla, kavinė (aludė, baras ir pan.), maisto prekių parduotuvė, burių meistras ir jachtų servisas, tai ir tokia nemaloni veikla, kaip asenizacija. Ir jei švedas pas save jau prie to pripratęs, tik jo kaina dar nelabai įprasta (200 eurų ir žuvėdui buriuotojui kišenės neplėšo), tai šios paslaugos prieinamumas, juoksitės ar ne, bet ne vieną pakeliui Baltijoje užsukti savo tankų išsipūsti pakviestų.

Ne lietuviams čia paslauga – mūsų žmonėms tai “neapsimoka“, o turimus tankus gi galima patyliukais atviroje jūroje išpumpuoti, ar ne?…

Privačiam operatoriui rūpi pasiimti pinigus ne iš vienos paslaugos, kad jau čia atplaukei, o sukurti ir pateikti kuo platesnį jų paketą, susirankiojant jau suminę solidžią sumelę iš daug daug pasiūlymų, o ne nulupant devynis kailius nuo teisės užmesti virvagalį ant knechto.

Ir kuo didesnis paslaugų paketas ir platesnis  jų spektras – tuo marina, kaip komercinis objektas, yra sėkmingesnė. Galojate, kad “Akropolis“, kaip “prekybos ir pramogų sostinė“, vien parduotuvėmis penisi, ir yra vien tuo toks patrauklus pirkėjams, lyginant su aplinkiniais konkurentais, nepaisant geru tonu laikomo šio prekybos centro keikimo?

* * *

O, kita vertus, ką veikti Šventojoje?

Kas yra tas traukos objektas, kuris pritraukia buriuotojus užsukti? Manote, kad švarus pajūrio smėlis ir neperpildyta kūnais jūra?…

Kurgi ne!

Perfrazuojant patarlę, tai gimęs plaukioti – pakrantės smėlyje nedrįbso! Paklausinėkite, kuris iškeis keliavimą jūra jachta į voliojimąsi ir nieko neveikimą prie jūros? Čia buriavimu sergantį žmogų tokiu “poilsiu“ erzinti – kaip alkanam šuniui iki maisto prieiti neleidžiančią grandinę uždėjus!…

O ir koks, teisybės dėlei, yra Šventosios kurortas?

Jei Palangoje budulizmo pakanka (o ir šioje dar renkasi, palyginus, šių “elitas“), tai Šventoji, deja, sutraukia visus likusius, įskaitant ir išdidžiai save gezais tituluojančius Šiaulių ir jo apylinkių vaikinus, ištroškusius linksmybių per naktį, kurios susiveda į baubimą visa gerkle prilakus pigaus alkoholio, manant, kad tai parodo didelį jų seksualumą prieš merginas bei aplinkiniams – jų talentą turiningai leisti laisvalaikį.

Nors neneigsiu – į Šventąją atvyksta ir šeimos, kurioms Palanga neįperkama, jau nekalbant apie “elito draustinį“ Nidoje (nors karbonadas gali būti vienodai permirkęs aliejuje ir pašildytas trečiąkart ir palei Rusijos sieną esančiame, ir palei Latvijos sieną esančiame kurorte).

Bet įvaizdis, deja, toks, ir tai, suprantu – dar viena priežastis apsidrausti valdytojams nuo nuogastaujamo tuštumo uoste, pakviečiant ne “poilsiautojus“ ir “pramogautojus“ čia švartuotis.

* * *

Galop, daug lemia dar ir kainodara.

Ir jei planuojama, kad uosto rinkliavos bus didelės vien todėl, kad “kur tu, bėdžiau, dėsiesi prieš audrą, jei iki kito uosto nespėji“, tai ta ir marina bus reikalinga vien iš reikalo arba “iš bėdos“.

O jei imti konkuruoti su ta pačia Klaipėda kainomis, tai prisišauksi irgi tik bėdžius, kurie nėra tas klientų segmentas, sunešiantis pagrindinius pinigus. Nors sutinku, kad taupus žmogus šį uostą gal ir pasirinks, jei jokio skirtumo, į kurį plaukti šiame mūsų krante (Smiltynę ar Šventąją), bet ir pinigų daug jame nepaliks. Nebent, kaip sakiau, lupti vien todėl, kad žmogų “bėdulė“ jūroje užklupo.

Todėl gausis, kad ir “vėl neapsimoka“ čia apie jokias pramogas iš anksto galvoti, nei dviračių nuoma rūpintis, nei kokių mopedų ar automobilių, kad ir iki Klaipėdos galima būtų palėkti svečiams. Ir savivaldybių transportas jokiais papildomais maršrutais Šventoji-Klaipėda ar dar kur nenudžiugins. Ir ekskursijų niekas neorganizuos.

Nes – “tai kad neapsimoka“… Todėl plaukti čia ir likti ilgiau vienai dienai arba nakčiai (sunkiai “ir dienai, ir nakčiai“) – irgi neapsimokės.

Žodžiu, gal jau mano mintį pagavot: kam nusiteikiat, ką pasiekti ketinat – tą ir gausit sėkmės atveju.

Ir kai palyginu su turkų (nu kas tie “kebabiniai“, a’ ne-a?) marinomis ir gebėjimu jose tvarkytis, tai ima mausti paširdžiuose…

Na, kodėl negalima čia, jei jau valstybė vis tiek pagrindinius darbus (uosto gilinimas, krantinių tvarkymas) finansuoja, imti ir padaryti tokios marinos, kuri siektų tapti geriausia visoje bent jau šios Baltijos pakrantės dalyje?!

O gal manote, kad Viduržemio jūroje – sezonas trunka ištisus metus, todėl ką mes čia galime šokinėti?

* * *

Štai pažiūrėkite į Vidmanto Matučio padarytą nuotrauką, matyt, nuo uosto plėtros plano.

Buriuotojus siūloma kišti pagrindinio kanalo galuose: pradžioje (vakarų molas) ir gale (prie kranto).

Logikos, kodėl reikia atskirti, aš nematau, nebent planą, kad rytinėje pusėje stovės rezidentų ir gal dar čarterinės jachtos, o pačioje pradžioje – svečių (arba atvirkščiai). Bet kam reikia išskaidyti paslaugų tiekimą, nesuprantu – juk pigiau nebus, o tokiu būdu praktiškai suformuojat vos ne dvi atskiras marinas. Ar ne per didelė prabanga, ar tiesiog – “kitaip nesigauna“?

Bus gilinamas kanalas, o va Šventosios senvagė, kuri irgi išeina į jūrą – kažkaip paliekama nuošalyje.

Jei norite iš tikro atskirti pramoninę ir pramoginę (mariną) uosto zonas, tai gal pagalvokite, ką galima paleisti plaukti senvage? Galima ir tiltelį perdaryti, jei reikia, nors turėti du įplaukimo kanalus gal dabar ir nėra didesnės prasmės.

Bet man susidaro įspūdis, kad anoji vandens dalis – nelabai ir reikalinga iš viso. Tai apsimeskime, kad jos tiesiog “nėra“.

Ir va dar pažiūrėkite, kokia graži sala susiformuoja! Argi ne puiku ten būtų turėti gerą restoraną (pvz. “Audronaša“ – nes tuo metu valgyti jame kokį menkės kepenų paštetą, užgeriant šampanu, būtų nemenka atrakcija…). Vietos užtektų ir atskiram paplūdimui (mokamam – bet su papildomomis paslaugomis, kas gerai atbaidytų visokius budulius), ir kokioms nors vandens pramogoms (štai ir senvagę galima išnaudoti!). Nors aš matau, kad ten ploto užteko sočiai ir gyvenamiesiems namams.

Ir dar galima tęsti ir tęsti – ir visur galima rasti privačius rangovus, galinčius ir norinčius savo verslą čia vystyti. Kaip minėjau, ne prekybos centras pats batais, sviestu ar drapanomis prekiauja. Ir nebūtina lakstyti premjerui užsienin investuotojų maldaujant – kodėl pamirštami savi verslininkai, kodėl nepadirbėti su jais?

O premjeras tegul laksto pas užsieniečius – kiekvienam savo!

* * *

Bet, visumoje, jei nuostata yra tokia, kad Šventosios uostas gaivinamas dėl kitų priežasčių, ir marinos įrengimas čia yra tikrai ne pirmaeilis uždavinys ir tikslas, tai ko nors ypatingo tikėtis man būtų naivu.

Tuomet naivu, aišku, ir iš viso tikėtis, kad marina taps pelningu komerciniu projektu, nes, neva, turi “unikalią ir neišnaudotą geografinę padėtį“ (o apie infrastruktūrą – tai iš viso patyliu…).

O, žinote, gaila…

Yra gera proga. Ir bus tikrai apmaudu, jei ji bus praleista, nes – “kam rūpi tos jachtos!“…

* * *

Galite kaltinti mane išankstiniu negatyviu nusiteikimu, bet, deja, kad savo spėjimuose dėl šios uosto vystytojo vizijos klysčiau, kol kas ženklų ir požymių nematau. Beliks tik kitąmet ploti katučių, jei vis tik E. Gentvilas neįklimps per daug ateinančiuose savivaldos rinkimuose ir įvykdys savo pažadą, ir į tą užutėkį galės jachtos įplaukti – pagaliau.

Ir jei tik tiek yra laikoma “pasiekimu“, ir jei tai yra “sėkmė“, ir tai visus tenkina, tai… ką aš žinau, tuomet.

Per daug noriu? Per daug įsisvajoju?

Bet manau, kad mūsų didžiavyriai istorijoje gal todėl ir liko tokiais, kad visų pirma nebijojo svajoti, o po to – dar ir siekti. O juk čia svajonę paremtų valstybė, tai jau savaime dalis projekto rizikos atkrenta. Argi ne patrauki galimybė?

Todėl linkiu – nebijokite svajoti! Nepilna dar šioji Šventosios uosto plėtros vizija, oi, kaip nepilna!…