Knygos, Marinistika

Claudia Myatt: “Eime buriuoti. Praktinis vadovėlis, skirtas vaikams“ – ir dar šis tas ta tema

– Tu ką – vaikas, kad šitą knygą pirksi? – iš pokalbio knygyne.

* * *

Sako, kad berniukai niekad neužauga, o tik jų žaislai pabrangsta. Laikykite tuomet mane suvaikėjusiu, nes aš šią knygą nusipirkau. Manykime, kad vien dėl paveiksliukų (dar vienas suvaikėjimo požymis). Nes… o kas šiais laikais skaito ilgus romanus (net jei “romanai“ nemokamai pateikiami kokia tinklaraštyje)? Bet aš nuklystu.

Ir, och, kad aš tokią knygą būčiau gavęs į rankas tuomet vaikystėje, kai užsiskaičiau iki skylių puslapiuose Aloyzo ir Arvydo Každailių “Laivai ir jūrininkai“!…

Kaip bebūtų, o mielieji ponai ir mielosios ponios su panelėmis beigi dar mielesni mano tinklaraščio skaitytojai!

Leiskite jums pristatyti “Baltų lankų“ išleistą, RYA aprobuotą, Claudia Myatt parašytą ir iliustruotą (gal greičiau – “įraidinusią“ savo iliustracijas) “Eime buriuoti. Praktinis vadovėlis, skirtas vaikams“.

VCUPe esančiame “Pegaso“ knygyne kainuoja 28 Lt su trupučiu, “Akropolio“ “Baltų lankų“ – 29,39 Lt, bet su jų nuolaidos kortele – 27,92Lt. “Vagos“ knygyne “Europoje“ nepastebėjau.

Knygą galite pirkti sau, nes gal ateis momentas, kada jaunoji karta kibs į skverną ir paprašys ne tik “laiveliu pavėžinti“, bet ir pamokyti, kaip paburiuoti patiems. Juk toji jaunoji karta auga, bręsta ir stengiasi tapti savarankiška bei palikti tą tėvų lizdelį ir atsikratyti mielų gimdytojų jau įsikyrėjančia globa. Ir jei jau jūs buriuojate, ir jūsų jaunėliai į buriavimą nežiūri tik kaip į prievolę būti per atostogas su gimdytojais, kurie pasirinko gana brangų būdą atpylinėti per bortą užsisupus ant bangelių, tai norės jie lipti į tegul mažesnį, bet be jūsų užknisančios (ar globėjiškos) priežiūros plaukiantį laivuką.

Bet jau dabar drąsiai galite dovanoti sūnėnui, ar bet kuriam dar paauglystės nepasiekusiam, ar jau į ją įžengiančiam giminiečių vaikėzui, kuris užsiskaitė jau Rimtauto Rimšo “Ne Karibų kruizas“, ir nori kažko “praktiškesnio“. Ši knyga – kaip tik tam skirta.

Ir net jei turite savo akiratyje mergičką, kuri žino ne vien barbes, bet ir žavisi Gintare Volungevičiūte – atminkite, kad šią knygą parašė moteris, o pratarmę jai – Ellen MacArthur (taip ta pati!), todėl ši knyga bus tikrai ne prastesnė dovana!

Įdomu, kad po pratarme čia pat pavaizduoti, panašu, Ellen laiveliai, kurių škipere ji buvusi – pradedant nuo pačio pirmojo, pirkto už sutaupytus priešpiečių pinigėlius. Labai miela, gerb. moteriškės (čia apie ją su autore, jei ką).

Knygą galite padaryti vardine – yra tam netgi išskirta skiltis viršelyje. Nenuostabu, jei knyga iš tikro naudojama kaip vadovėlis. O gal dera jiems užsirašyti savo vardą, kad koks jaunėlis broliukas ar sesutė nenukniauktų, pareiškę pretenzijas į tokį gerą daiktą?…

Beje, jei pakoregavus iliustracijų stilių, manau, kad tai būtų puiki knyga “Buriavimo pradmenys žaliems“. Tiesa, tokia knyga iš tos serijos “…žaliems“ jau išleista (turiu anglišką pdf variantą), bet tikrai nederėtų spręsti tik iš pirmo įspūdžio ir iliustracijų, kad labai jau čia viskas vaikiška. Gal tiksliau – paprasta ir aišku, kad ir vaikas suprastų, o solidūs dėdulės pirkdami vis tiek apsimes, kad perka ne sau, o dovanų. Nes tikrai pirks, nors išsisukinės, kad tai nutiko “netyčia“.

Ai, nebegalvokite juokingų pasiteisinimų – čia juk ne žurnalas su neapsirengusiomis tetomis!…

Knygą vertė Artūras Dovydėnas, lietuviško buriavimo vadovėlio (ir best-selerio) “Buriavimas“ autorius (štai jau išėjo trečias pataisytas leidimas, kurio kitais metais vėl nerasite lentynose ir su žiburiu), todėl leidyklos pasirinkimas, kam duoti versti, buvo logiškas, nes retas kuris galėtų ginčyti jo žinias (toliau neskaitykit).

Kodėl jis pasikuklino ir darė tik vertimą – man didelė paslaptis… Juk galėjo tikrai pats parašyti tokią knygą, ir ne prastesnę (nors kaip ten dėl jo vaizduojamojo meno beigi taikomosios grafikos įgūdžių – nežinau)! Manau, kad ir leidykla būtų išlošusi, nes, užuot mokėjusi honorarą autorei ir vertėjui, mokėtų tik autoriui.

Ir, beje, jam esu siūlęs, pateikdamas nuvalkiotą klasikinį marketingo triuką “kaip kepimo soda tapo šveitimo priemone“, imti ir perdėlioti savo “Buriavimą“ bei išleisti keliomis specializuotomis dalimis (na, išleido gi dar jis  “Pramoginiai laivai“, sutampančias dalis pakartodamas): “Navigacija“, “Burių valdymas“, “Jachtos priežiūra ir reguliavimas“, “ColRegs su pavyzdžiais“ ir pan.

Tuomet dabar jau iki 80 Lt kainuojantis “Buriavimas“ (varčiau “Maxima Bazėje“, pažiūrėdamas, ar kai kurios mano pastebėtos klaidos pataisytos) taptų prieinamomis atskiromis ir papildytomis teminėmis knygomis buriavimo mėgėjams po, tarkime, 30 Lt, bet jei pirkti visas dalis, bendra suma būtų didesnė už “Buriavimo“ kainą (ir čia irgi galima daryti marketingo pasiūlymą, siūlant imti visą seriją su nuolaida, ir pan.).

Bet jis žmogus kuklus, ne toks goduolis, kaip aš – jis netgi tiražus dovanoja, kad tik žmonės įklimptų buriavime ir jau nebegalėtų savo gyvenimo be šio reikalo įsivaizduoti…

Ne, narkodyleriai turi kitus tikslus, prašome nepriekabiauti – Artūro Dovydėno tikslas kilnus!

Ir aš jį palaikau.

* * *

O bet tačiau kadangi aš esu mažiau kuklus už jį, tai leisiu duoti kelias pastabas dėl vertimo…

Pirma, ir dėl ko aš bevalyčiau jam siūlyti rašyti, o ne vien tik vertimu tenkintis – pasimeta (ne jo kaltė!) kai kurie angliški išsireiškimai, kaip antai: “I told you sailing is a piece of cake“ – kuomet laivukų kursai siūlomi įsivaizduoti, lyg jie plaukia pyragu, nes čia kalambūras, reiškiantis “buriavimas – vieni niekai“; arba “that is why it is called slip…“ – angliškai “slidus“ apie laivų nuleidimo “slipą“.

Antra, norėčiau papriekaištauti dėl kai kurių sąvokų. Tarkime, jolės.

Mano reiklioji skaitytoja Ginaitė (ačiū jai!) atkreipė dėmesį, kad jolė yra ne ką geriau už švertbotą, nes tai – vokiškas žodis, ir nieko “lietuviškesnio“ tame nėra. Beje, kaip ir krancai, kuriuos mes įpratę vadinti vietoje angl. fenders (kaip ir pas mus įprastesnis vokiškas “šturmanas“ vietoje angliškojo “navigatoriaus“) – irgi keista, kad rusai su lenkais, iš kurių daugiau ar mažiau buriavimo mokėmės, šias “pagalves“ išsivertė savo kalboje į “atmuštukus“.

Tad gal derėtų jolę keisti į burvaltę, kaip pasiūlė kalbininkai (įtariu, Kovas vyresnysis, kuris, kiek spėju, yra pasiūlęs ir didburę bei kitus žodžius)? Juolab, kad ten kalba eina iš tikro apie “valteles“ (angl. ne tik “boat“, bet ir “dinghy“!) su burėmis, ir net kaip alternatyva vėjui siūlomi keliose vietose irklai, kurie mums su valtimis ir asocijuojasi.

Burvaltė – nieko įžeidžiančio! Ir žmonės jus supras geriau, nekarpydami ausimis, kas ta palaido elgesio mergina, kad ją buriuotojai “jodo“. Galop, jau juk ir giko atotampa nebevadinama kokiu nors autrigeriu, kikeriu ar pan. Burinę jachtą vadinti laive – čia jau iš viso mano svajonių viršūnė būtų!

Sunku nuspręsti man dėl to plūduro, vadinamo visur bujum (“с лева буй, с права буй, штурман мечется как…“). Man priimtinesnė yra boja (kaip “koja“), nors anksčiau iš viso sakiau bujų su boja “sukryžminęs“ – “buoja“ (kaip “kuoja“). Abu nelietuviški.

O angliškai dar įdomiau žodyne: rašosi buoy (su abiem variantais, kaip matote…), tariasi kaip boi (pagal “mane“?), bet vis tik dusliau, arčiau u raidės, kad su “berniuku“ nepainioti, matyt. O vertime pateikiama: “n jūr. – plūduras, buja, gairė, bakenas“. Ne boja ar bujus, bet iš viso – buja…

Gaila, kad nėra apie tom-boją ar tom-bujų – kur angliškai tom-cat (jei čia pavyzdys tinkamas), parodo katiną (skirtingai nuo pussy-cat – katės), tad gal tas plūduras ir yra vyrukas pagal šią logiką, nes kokia čia boja, jei ji “tom“, o ne “pussy“?

Matomai, ar dėl vertimo žodyne, ar redaktorių dėka, bet ir pasirinkta taip, kaip yra – buja. Nors irgi nesu tikras, moteriškė čia plūduriuojanti ar vyrukas styrantis?… Hm.

Dar viena sąvoka šiek tiek privertė gilintis į paveiksliuką, ką ji reikštų – “sustojimo zona“. Nežinodami, apie ką kalba eina, tikrai nepagalvosite, kad tai – kursai artimi leventikui, t.y., kai vėjas į nosį (sleng. “mordakas“). Laivė ar burvaltė tokiu atveju sustoja, o anglai tokią padėtį vadina “in irons“ – “retežiuose“ (tarsi sukaustyti grandinės).

Spėju, kad šia sąvoka kaip tik ir bandyta įvardinti šitą “zoną“. Kiek pasukęs savo pliušinę galvą ir jos nenusisukęs, siūlau šią padėtį vadinti “priešvėju“, nes prieš vėją ne tik nepapūsi, bet ir nepaplauksi su bure. Tada būtų ir “priešvėjo padėtis“, ir “priešvėjo sritis“. Manau, kad dera su “pavėjinis“ bei “antvėjinis“ sąvokomis.

Šiek tiek pritrūko tikslumo, pametus priešdėlį, padėčiai, kuri tekste buvo angl. “hiking“ – atkrenavimas, nes rašoma tiesiog “krenavimas“, dėl ko atrodo, kad ta burvaltė priešinasi, nori plaukti stačiai, o va mes ją imam ir verčiam… Priešdėlis patikslintų, ar čia laivė krenuoja nuo vėjo, ar mes stengiamės tą kreną (pasvirimą) panaikinti savo veiksmais – atkrenuodami.

Jei darytų ne vertimą, o rašytų pats, manau, kad kalambūrai apie krienus ar griežčius čia tiktų – anglai to neturi. Lygiai taip pat “kojų diržus“, kurie vadinasi angl. “hiking straps“, aš versčiau kaip atkrenavimo diržai, ąsos, apkaustai ar netgi, neprunkškite dabar – “krenakilpės“ (plg. balnakilpės).

Įdomu, kad bortai įvardinami tiesiog kairiuoju ir dešiniuoju, o ne bakbortu ar štirbortu atitinkamai. Ir teisingai – nėra ko galvos kvaršinti! O va anglams čia bėda: jiems prireikia kelių iliustracijų, kad paaiškinti, kur port, o kur starboard. Dėl vienos jų aš vis tik nudžiugau: labai akivaizdu, kodėl kairysis bortas žymimas raudona navigacine šviesa, o dešinysis – žalia. Susiraskite tą paveiksliuką ir jūs, ir nereiks po to pirkti gal skirtingų spalvų “šturmaniškų“ kojinių, kad žinoti, kuriai pusei kuri spalva dera…

Bet tai čia smulkmenos. O va kas jau visai negerai, tai – labiausiai man užkliuvo groto šotas!

Tai ne groto šotas!!!

Ir galiu ginčytis, juolab, kad 14-tame psl. vaikis sako kapitonui Škuniui: “Aš žinau, kas yra groto šotas, ir nepainioju jo su groto giko šotu!“

Šaunuolis vaikis! O va, kad visur giko šotas vadinamas groto šotu – šaunaus nieko nėra. Papratimas – antra yda, ir paskui neišmuši nei kobiniu, nei brašpyliu.

Ypač, kai populiarėja jau groto furlingai (suvyniojančios sistemos ne vien stakseliams), o ir knygoje parodytas rifavimo būdas, kuomet atpalaiduojamas būtent groto šotas, kad burė apsivyniotų aplink stiebą.

Groto šotai dabar angliškai dėl tų sistemų vadinami netgi outhaul (burę rifuojantis groto furlingo šotas – inhaul atitinkamai). O tekste, matomai, buvęs main sheet – ir yra giko šotas. Taip, tas šotas skirtas valdyti burei (grotui), bet valdo ne pačią burę, o giką, kuris valdo burę, kai tuo tarpu groto šotas reguliuoja burės šotinio (!) kampo, to, kuris apatinis tolimesnis, įtempimą ir jos pilvotumą.

Tiesiog sąvokos reiškia skirtingas virves, ir angliškai, kaip matote, jos sunkiai panašiai skamba, kad supainiotum. Suprantu, kad prie klasikinės sistemos, kuomet grotas keliamas stiebu vertikaliai, o ne iš jo ar nuo jo ištraukiamas horizontaliai, dažniausiai groto šotas pritvirtinamas tolimesniame giko gale ir po to dažniausiai jau pamirštamas kaip “nereikšmingas“. Todėl virvė, kuri valdys burę su giku, pavadinama tarsi groto šotu.

Ir neteisingai, nes įvardinimas siejasi ir su mąstymu, o tai reiškia, kad apie tikrąjį groto šoto ir jo paskirtį burės nustatyme bus bereikalingai pamiršta.

Juolab, kad kito giko šliupe (toks apiburinimas šitų laivukų) paprasčiausiai nėra (stakselio gikai – čia iš plaukiojančių pasatais “pižonų“ arsenalo). Išskyrus – spinaker-giką, bet šio giko valdymo virvė vadinasi pilnai spinaker-giko-brasu (ne šotu!), tačiau niekas liežuvio nelaužo, sakydamas apie ją tiesiog “brasas“ arba “spinčiaus brasas“. Taip ir groto giko šotas vadinamas tiesiog giko šotu.

Sutikčiau, jei visur rašytų nesutrumpintai, bet kai numetė “ne tą“ žodį – gaunasi painiava, ir gana įkyriai į akis lendanti (man, aišku). Antras leidimas bus (neabejoju!) – būtinai pakeiskite! O jūs savo knygose, kai nusipirksite, irgi išsitaisykite į giko šotą vietoje groto šoto.

Na, o stakselio šotai trumpiau vadinami iš viso tik šotais, bet čia rašoma pilnai, ir ką čia bepriekabiausi?…

Visumoje, vertimas labai geras, pralinksmino išversti klubų pavadinimai, o užkliuvo tik šios detalės, panašu, tik man. Ir ne dėl mano būdo bjaurumo ar perdėto pedantiškumo, o kad turėjau nevietinius mokytojus, todėl pastebiu tarsi iš šalies.

* * *

Pabaigai išsireikšiu nomenklatūrine kalba: trūkstamus kadrus pakeisiantis vadovėlis yra gerai, bet jis neatstos inventoriaus. Kurio paprasčiausiai mūsuose dažniausiai ir nėra.

Skirtingai nuo Britanijos, kur ir “siautėja“ minėta RYA, Lietuvoje priimta buriuoti kreiserinėmis jachtomis netgi kokioje nors Galvėje. Čia burvaltės tiek retos, kad tik sprogini savo kukulakes ir svarstai, ar tai ne miražas… Praeiviai dažnai irgi nesupranta, kas čia “dar per jachta tokia keista“ – nei burlentė, nei valtis, nei jachta “kaip priklauso“. O juk taip neturėtų būti!

Na taip, čia plaukiojančios jachtukės nedidukės, bet tarsi pirktos jūrai, nors, kaip teisingai kažkada ir pašaipiai pastebėjo “Brabander“ kapitonas ir LBS kvalifikacinės komisijos pirmininkas Valdemaras Vizbarasjos, netgi svarbiausia Lietuvos regata – Kuršių marių, – vyksta vidaus vandenyse, kaip iš esmės ir visas buriavimas Lietuvoje. O su tuo jūrinės valstybės nebus, net jei jachtas ir pirksi “jūrines“.

Tokios jau yra “rimtos“. Čia neperkamos netgi tos kilinės “dieninukės“ (angl. day-sailer – “to put on trailer“), kur visa “kajutė“ tėra tik “užkaboris“ daiktams sugrūsti, kad neperšlaptų, ar, apsaugok tu Viešpatie, švertinės laivės! Buvau liudininkas netgi to, kaip vieni Trakų pilies “taksistai“ traukė per dantį kitą savo kolegą, kuris (o siaube!) nusipirko jachtą, turinčią pakeliamą švertą (taip vadinamą “kompromisą“ – įprastinę daug didesnių Mozūrų ežerų laivę), o ne turinčią pastovų “plūgą“ dugnui arti!

Tad sunku įsivaizduoti, kad čia kas įsigytų “nenormalią“ jachtą, nei kiti turi. Logika tokia: dėvėta ta ar mažiau nudėvėta “priekabinė-treilerinė“, jau nekalbant apie burvaltę, kainuoja mūsuose panašiai (burės, kaip ir variklis automobilyje, labai įtakoja kainą), tai kodėl ir nepirkti “kaip visi žmonės“ kad turi, jei nenori, kad išjuoktų seni “jūros vilkai“?… O ką jau kalbėti apie burvaltes?

Pavieniai entuziastai, kurie buriuoja būtent burvaltėmis, ir netgi kiek didesniuose už Galvę vandens telkiniuose, čia nieko nekeičia, net jei “nukentėjo“ nuo netikėto visuomeniškumo ir bendruomeniškumo priepuolio, jungdamiesi į kokias tos burvalčių klasės draugijas šiam savo pomėgiui propaguoti. Juolab, kad kokie nors “470“ klasės švertbotai, nors ir būdami burvaltėmis, perkami vien tam, kad jais lenktyniauti, o ne tiesiog pramogauti, iškylauti ar savo malonumui leisti laiką buriuojant.

Tiesa, jie tam ir nėra skirti. Ir man sunku įsivaizduoti, kad tėvas su sūnumi (burvaltėse dažniausiai įgula dviejų asmenų) pirktų tokį vien pasiplaukioti ir ta pačia proga pasikalbėti apie mergas gyvenimą “kaip vyras su vyru“. Ir netgi didėlesnės burvaltės čia tikrai nėra šeimyniškos iškylos inventoriumi, ką pamatytum ne vien knygoje, bet ir ten, kur žmonės mieliau renkasi ne bulves kokiame sode kasti, svaigdami apie “trečios kartos inteligentą su plūgo rankena kišenėje“, bet niekindami “runkelius“, tačiau besididžiuojantys “savo užsiaugintomis (ar tik ūkininkų turgelyje pirktomis) ir, suprask, ekologiškomis daržovėmis“.

Todėl visos burvaltės čia yra sportinių klasių, ir pageidautina tik olimpinių. Kitokios “neapsimoka“. Ir santykis jų su jachtomis tikrai yra ne pirmųjų naudai, kur rastum kitose šalyse, kur buriavimas yra išsivystęs proporcingai. Toje pačioje Galvėje, mano galva (kalambūras), turėtų būti burvalčių ir laivių santykis 3-5 prie 1, o ne atvirkščiai, kaip dabar (jei ne dešimtkart burvalčių nenaudai).

Galiu suprasti, kodėl taip yra.

Burvaltėse dar ir labai nepatogu lakti “ugninį vandenį“, netgi ir ne su kompanija, kuriai vietos paprasčiausiai pritrūktų.

O mūsuose, deja, esi ne buriuotojas, jei viena ranka nelaikai kokio “Švyturio“ (kažkodėl laikomo buriuotojų alumi) butelio, kita tempiant šotą ar gniaužiant rumpelį. Galop, net jei laikysi ne butelį, o glėbsi kokią “mergikę“, tai kur ją po to griausi, atsiradus abipusiai traukai bei kosminiam kūnų tarpusavio supratimui? Negi ant pajolų? Jachtos su “kajutėmis“ tad, nors plaukti tik valandžiukė iki kokios Meilės įlankos, yra irgi logiškas pasirinkimas, suteikiantis intymumo privalumą klotiko pasiūbavimui.

O aš sakau – o gaila!…

Ir šią knygą įsigijęs, kažkaip prisiminiau mano užmestą kažkada seniai-seniai turėtą ketinimą įtaisyti stiebą ir burę savo pripučiamai valtelei. Vis tik tai būtų neblogas sprendimas nusigabenti savo burvaltę automobiliu (netgi kokiu Citroen C1, Mini Cooper ar Fiat 500) paburiuoti prie bet kokio vandens telkinio, stebėtinai tuščio ir beburio (pavartykite Mariaus Jovaišio “Neregėta Lietuva“ – ten irgi neregėsite tuose vandens tyruose burių). O ir garaže jai vietos, kai suvynioji, tikrai yra.

Man atrodo, kad išskyrus specializuotas kelias buriavimo sporto sekcijas ar tuos kelis pavienius entuziastų būrelius, Lietuvos jachtklubai (kuriuos ant vienos rankos pirštų suskaičiuotum, o antros prireiktų, jei tik pridėti buriuotojų klubus – tai ne tas pats!) visiškai neskatina buriavimo burvaltėmis. Jukne žodžiais, o darbais mes tėvynę mylim – kaip sakydavo anksčiau. Čia nelabai ir rasi tokių programų, ar kad jachtklubai įrašytų šią veiklą į prioritetinius savo veiklos planus bei keltų tokius tikslus. Tas kainuoja pinigus (o labiausiai – laiką ir norą!).

Galop, burvaltės čia, pagal vyraujantį įsitikinimą, yra nerimta. Vaikiška. Čia rimti dėdės buriuoja tik jachtomis, o kuris čia nori būti nerimtas, kad kiti solidūs kolegos (skaityti – “storuliai“) pirštais užbadytų?

Geriausia kada gali juos pamatyti susėdančius į burvaltes – tai ta pati Kuršmarių regata, kuomet škiperiai palenktyniauja “Optimistais“ (vaikiška “muilinė“ su bure). Laisvalaikiu. Bet tas daroma greičiau kaip pasišaipymas, o ne rimta rungtis ar “buriavimo propagandos“ tikslais. Gal organizatoriai mano kitaip. Stebėtojus tai tik dar labiau įtikina, kad reikia dairytis ko nors rimtesnio ir solidesnio, jei nori užsiimti buriavimu, nes burvaltės – tik kvailiams pakvailiojimui, tiesa?…

Netgi tai, kad LBS – tai ne buriuotojų ir jų interesus atstovaujanti lobistinė visuomeninė organizacija, o iš esmės performatuota buriavimo sporto federacija, kuri, kaulindama nario mokesčius iš savo narių, nepamiršta jiems priminti, kad visos lėšos iš esmės ir skiriamos sportui ir dalyvavimui tarptautinėse varžybose, kur buriuojama… nenugriūkite – burvaltėmis, beje.

Pardon my French, bet tokiu atveju, tai – kažkaip neša į eilinę schizofreniją.

Kuri, kalbu net ne apie buriavimą, tiek įprasta jau (ar vis dar?) visur Lietuvoje, kad nieko aplink iš tikro ir nestebina (nebent kokius atvykusius užsieniečius). Mes taip įpratom gyventi, ir taip gyvenam iki šiol. Nes iš tikro taip gyvenom iškreiptoje sovdepinės “realybės“ aplinkoje, užsiveisėm “tarakonų“ galvoje, ir mums taip gerai, priprasta, patogu. Kodėl manot, kad buriavime turėtų būti kitaip?…

Tad ši knyga turi vieną didelį trūkumą, mat autorė rašo savo pratarmėje: “Taigi nesvarbu, ar tavo tėvai buriuoja, ar ne, įtikink juos, kad svajoji leistis pavėjui. Galbūt vieną dieną galėsi išmokyti ir juos buriuoti!“

Bijau, kad nelabai yra dėl ko įtikinėti, o svajonės taip ir liks svajonėmis. Iki tas vaikis nesuaugs ir neužsidirbs savų pinigų.

O paskui prisimins vaikystę…

Na, toliau jau žinote, kaip būna: nueis į Artūro Dovydėno Kreiserinio buriavimo mokyklą, išsilaikys LBS II-ros eilės vairininko egzaminus, pasiplaukios sau Mozūruose, o paskui spjaus į vietos buriavimo politiką, kuri daugiau stabdo, o ne skatina buriavimą, ir jau nuvažiuos į kokią RYA ar IYT mokyklą (angliškai tai moka!) ir galop gaus kokį international bareboat skipper diplomą, kad buriuotų sau laisvas ten, kur nori, ir kur jachtas nuomoja.

Arba nieko nedarys iš viso. Arba nueis pramintu čia takeliu. Ir vietoje dar kokių 3 burvalčių bus po kokių 3-5 metų užregistruota dar viena sena kreiserinė jachta. Nesakau, kad blogai, bet… o ką tai keičia?

Nebenoriu baksnoti pirštu į LBS, kur nerasite net formalaus viešo dokumento, kuriame būtų iškeltas tikslas skatinti buriavimą burvaltėmis, numatytas planas, sudarytas projektas, jo įgyvendinimo terminai ir paskirti projekto vadovai ar pan., o po to įvertinami pasiekti rezultatai. Nemanau, kad tokį tikslą jie iš viso ir kelia, tiesą sakant. Na, LBS nariams ir visai vadovybei gerai, kaip yra, tai netgi dabar imsi baksnoti ir kažkuo piktintis? Ne mano pirsas – ne mano ir švartovai.

Nebaksnosiu ir į tokių tikslų nekeliančius tuos kelis jachtklubus: Vilniaus, kuris Trakuose; Kintų, kuris Minijoje; Panevėžio, kuris Rubikio ežere; – o Klaipėdoje ir Kaune jų ir nėra, nors komerciniai jachtų uostai (ir prie jų veikiančios kokios savarankiškos sporto sekcijos ar būreliai) taip skambiai yra kažkodėl vadinami, užuot įvardinus jas tiesiog marinomis.

Beje, Kaune, kurį galima laikyti Lietuvos buriavimo sostine, iš viso yra net dveji jachtų uosteliai, ir abu turi nemažiau keistus pavadinimus: vienas, kuris betoniniame garde, vadinamas jachtklubu (sic!), o kitas, kuris už aptvaro – turistinių laivų asocijacija… Bandau įsivaizduoti, kaip Vilniaus oro uostas pervadinamas į aeroklubą (susisiekimo ministras tampa komodoru, ar kaip?), o Karmėlavos – į pigių skrydžių operatorių asocijaciją. Juokinga? Būtų, jei nebūtų graudu. Bet čia šiaip – kita tema.

Galiu tik pasvajoti, kad mokyklose per darbų pamokas (dabar vadinamas technologijų – sic!) būtų daromos burvaltės pačių rankomis, užuot drožus taburetes ar kokius kitokius vienkartinius niekelius pažymiui. Nei rastumėte tiek entuziastų mokytojų ir juos palaikančių vadovų, nei bent jau viena tokia lobistine turinti būti organizacija, kurios vardo nelinksniuosim, švelniai pastūmėtų tą juos daryti kryptingai, pasiūlydama kokią mokomąją ir pramoginę, net ne sportinę, nacionalinę burvalčių klasę (ar kelias) pagal principą “lengvai pasidaryk pats“. O kodėl kartingų mėgėjai gali?…

Ir suprantama, kad niekas neskubės tų burvalčių įsigyti – kur jas po to dėti? Jachtklubai ir uostai didelio palankumo, lyginant su jachtomis, mokestyje, jei ten laikyti, nesuteikia, net jei ryžtis tokiai avantiūrai ir nusipirkti. Mūsuose ir dviratį daugiabutyje nelabai kur dėti yra – antai kaip balkonai visur “papuošti“, o dažnas ir nuo motorolerio pirkimo atsisako, nes kieme pavogs (čia jums ne Turkija!), o į penktą aukštą be lifto laiptinėje laikyti irgi netįsi. Tad burvaltė?!… Apsaugok, Aukščiausiasis Dausose, hell no!

Beje, knygelėje yra ir tam skirtas paveiksliukas, tad nereikia manyti, kad tik pas mus tokios bėdos. Bet pas mus jas spręsti – didesnis skausmas sėdimojoje. O ir ES pinigų, matomai, nelabai nusavinsi, jei imtaisi tokį projektą įgyvendinti – čia jums ne marina Šventojoje ar Drevernoje, ar vis dar tušti (kaip tai nutiko?…) uostai laivybai Nemunu skatinti.

Čia užmojį sunku pavaizduoti, o skirstytojams paskui sunku suvokti – gi “tik“ viso labo kažkokios burvaltės!… Ką, vaikai? Užimtumas? Čia pagal kitą programą. Pinigų nėra. Ir nebus. Krizė. Galvose – irgi. Didžiausia valstybės galva – bevaikė. Pinigus skirstanti – šios tokia pati draugė. Vyriausybės galva, pinigus duosiantis – dviratuko pedalus mina arba daugų daugiausia – baidarės irklus mirko, kol toji žemyn upe plaukia. O lobistinė… ai, jau kartojuosi!

Gana apie liūdnus dalykus, nors, sako, kad problemos įvardinimas (o dar vardinčiau ir vardinčiau) – jau geriau, nei nieko. Juolab, kad sako, jog prastas naujienas atnešančiuosius derėtų nušauti, o aš dar toks jaunas (ir gražus), ir man dar daugiau nei du trečdaliai gyvenimo prieš akis!…

Bet vis tik linkiu šią knygą nusipirkti, net jei dabar ir nematote tam prasmės! Nuo kažko turi prasidėti pokyčiai. Ir jei “Baltų lankų“ leidėjai su idėjų nestokojančiu buriavimo propaguotoju Artūru Dovydėnu ims formuoti tą reikiamą kritinę masę, tai laikysiu, kad ši knyga savo paskirtį atliko daugiau, nei iš jos tikėjosi autorė.

A, tiesa, ir dar – paveiksliukai gražūs, nesakiau?…

Reklama
Standartinis

18 thoughts on “Claudia Myatt: “Eime buriuoti. Praktinis vadovėlis, skirtas vaikams“ – ir dar šis tas ta tema

  1. O „krienas“ nereikėtų keisti į kokį „posvyrį“, „pasvirimą“ ar dar kaip? Nedaug svetimų kalbų moku, bet šitą žodį teko girdėti tik rusų kalboje. Jei jis yra ir kitose (mažai giminingose), tai būtų smagu akiratį išplėsti.

    Patinka

    • Ne “krienas“, o “krenas“. 🙂

      Matai, posvyriai yra du: šoninis, kuris vadinamas krenu, ir išilginis, kuris vadinamas diferentu. Lietuvinti galima, ir gal netgi reiktų. Bet posvyris turėtų aiškiai apibrėžti arba vieną, arba kitą, o kitam turi būti irgi parinktas tikslus žodis. Yra sinonimas “pokrypis“ – vėlgi, kuriam taikyti: krenui ar diferentui?… 😉

      Žodžiu, vien dėl to kol kas yra taip, kaip yra. Lietuvinti – ne toks ir paprastas darbas, kaip atrodo. Tarkime, priešvėjį aš iš pradžių buvau sugalvojęs pavadinti įvėju. Bet į vėją burinis laivas plaukia (kursas vadinasi beidevindu), o va prieš vėją – ne. Todėl reiktų gerai pagalvoti, kaip dėl tų krenų ir diferentų.

      Dar vienas pavyzdys sąvokų iš navigacijos (beje, kodėl ne šturmanologijos ar pan., jei sakom “šturmanas“, o ne “navigatorius“?): pas mus sakoma kintamas skirtumas tarp magnetinės ir tikros šiaurės kaip “deklinacija“. Angliškai ji – “variation“. Rusai sako “sklonienijie“. Kaip ir, atrodytų, pastarieji mus “aplenkia“, o va paklaida tarp magnetinės ir kompasinės visų mūsų trijų vadinama vienodai – deviacija (angl. deviation), tad ir jie nebesivertė kito žodžio. Go figure, kap saka. 🙂

      O kad girdėjai “kreną“ rusų kalboje, tai nestebina – visi mūsų “olandiški“ (taip pat ir angliški bei vokiški) žodžiai atėję per rusus, o ne tiesiogiai. Nieko keisto – tokios istorinės aplinkybės. Ir nieko baisaus, manau. Angliškai laivo krenas bus “heeling“, o atkrenavimas – “hiking“. Kaip matai, jie turi atskirus žodžius tam (todėl prikibau aukščiau dėl priešdėlio nebuvimo). Rusai irgi sako, beje, “davaj otkrenivatj, a to jachta nakrenylasj“. 🙂

      Nors va senesnė rusų karta jau ima piktintis, kad randasi daug naujų buriuotojų, baigusių kursus ne rusiškame GIMSe, o užsienyje angliškai (RYA, IYT), todėl imama nesusišnekėti, mat pastarieji viską vardina jau angliška terminologija, o ne “rusiška“ (anot jų, rusiškai – tai kas per 300 metų po Petro I tapo sava). Man IYT todėl pasisekė, galima sakyti, nes kai pasikeitėm instruktorių (long story), tai gautasis puikiausiai žinojo visą tą terminologiją, kaip ir pas mus įprasta (be to, kas privalu angliškai pagal kursą), todėl man persimokyti nereikėjo, kadangi mes tempėm ne autholą, o groto šotą, kaip ir atleidome (rus. travitj – nuo angl. trawling) ne meinšytą, o giko šotą (rus. šotai, beje, yra škotai). 🙂

      Patinka

  2. Imponuojanti knygos recenzija su gausiais lyriniais nukrypimais. Smalsumui patenkinti imeciau teksta i worda, gavosi 6 puslapiai !!! Saunu, va cia tai tikras blogeris…

    Patinka

    • Ačiū! Suskaičiavai tik puslapius, ar įdomumo dėlei ir spaudos ženklus? 😉

      Matai, taip jau gavosi, kad perki knygą, džiaugiesi, o po to netikėtai iškyla klausimas – o kaip??? Ir apsidairai, ir matai, kaip nyku aplink.

      Tada imi ir parašai irgi apie tai. Nes knyga paskatino.

      Patinka

  3. Ginaitė parašė:

    O kuo pats skiriesi nuo Dovydėno? Tu parašyk tokią knygą.
    Ir įdiegtum savo „laives“, „burvaltes“, ir kalambūrų skaičių įsivaizduot nesunku (Galvė-galva, krienas-griežtis…)

    O kas per kalbininkas Kovas vyresnysis? Ar aš čia nesuprantu kokio sąmojo?

    Patinka

    • Man iki Dovydėno toli šaukia. 🙂

      Ir anksti dar man vadovėlius rašyti – dar patirties trūksta. Be to, aš burvaltėmis neburiavęs – šitokio nebūtų kaip ir parašyti. Ketinau paburiuoti, netgi prieš kokius 3 ar 5 metus kažkaip susiradau, kad Trakuose Vilniaus jachtklubas jas netgi išnuomoja, o paskui ten nukakus rezultatą “ką yra?“ nuspėti dabar tikrai nesunku… 😉

      Kovas vyresnysis yra buriuotojas, ne kalbininkas. Kiek žinau, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę jis buvo iniciatorius ir apvalyti žargoną nuo visų rusizmų, siūlydamas lietuviškus atitikmenis. Deja, diduma LBSo jo nepalaikė – kaip sakė Kaa Varliūkščiui Maugliui: “sunku nertis iš odos“…

      Vis tik “rusiški“ savo kilme iš tikro yra daugumoje olandiški su angliškais ir vokiškais priedo, o grynai rusiškų naujadarų nedaug (pvz. “mordakas“), todėl net iš politinio užsiangažavimo pusės reikalo keistis nebuvo (“Go West!“). Nors va anglai visus sau išsivertė bei įvardino patys savo kalba, neadaptuodami olandiškų (yra išimčių, bet jos reikalo esmės nekeičia), nežiūrint to, kad anglų kalboje pilna adaptuotų svetimybių iš lotynų, frankų, germanų kalbų ir pan. Bet ne vakar ir ne pernai tą padarė – tai eina gal nuo Kromvelio laikų. 🙂

      Patinka

  4. Arturas parašė:

    Mielas Nauticali,

    Skaitau ir neatsidžiaugiu. Geresnio klausytojo, vienok, nebūsiu turėjęs per amžius. Visas smulkmenėles susidėti į galvą per 56 valandų maratoną-kaleidoskopą, tai ne toks jau paprastas reikalas.

    O dėl burvalčių – viską teisingai pasakei. Jų reikia, jos gražios, jos patogios ir su jomis “ne gėda” (bent man. nžn kaip ten kokiems “valdybos nariams”).

    Patinka

    • Ačiū už komplimentus. Aš tiesiog užsirašinėjau… Tiesa, ne viską – ten buvo daug daug daugiau… 😉

      O po knygos poveikis bus, manau, ir turės rastis ir burvaltės mūsuose kaip laisvalaikio pramoga, o ne vien sporto inventorius.

      Patinka

  5. Benas parašė:

    Knygelėje randu: “Pagavę inkarinę bują…”, “Prie bujos artėkite…”, “Prie inkarinės bujos…”. Tad vertime visai ne bujus, o buja, gerb. Nauticali. Kiek būtumėte sutaupęs brangaus savo laiko ir kitiems netikslumams įvardyti.

    Patinka

  6. Da tas netaupantis komentarų parašė:

    Tekstą straipsnio skaičiau. Net visą (kiek kantrybės reikėjo!!!). Ir komentarus skaičiau. Išvada: daug maivymosi, komplimentų, valstietiško lankstymosi.
    O vat knygelė tikrai puiki. Nežiūrint kai kurių vertimo netikslumų ir J. Banaičio žodynų ignoravimo.

    Patinka

    • Mylista, jei jau valstietiškai stačiokiškai, tai ir reikėjo parašyti, kad be muilo lendu į subinę Dovydėnui. Kam čia tie reveransai?

      Savo ruožtu, leiskite, gerbiamasai, man pasidžiaugti jūsų kantrybe – ne kiekvienam duota mano tekstus įveikti. Manding, reiks pasitaisyti ir rašyti trumpiau. Ir labai atsiprašau, kad tamstai niekaip neįtinku.

      Tuomi leiskite ir užbaigti.

      P.S. su Banaičiu ir aš negėriau.

      Patinka

  7. Netaupusis parašė:

    J. Banaitis su Tamsta negėrė, o ne atvirkščiai. Labai jau įžeidus esate. Nei man įtinkate, nei neįtinkate – rašau savo nuomonę ir visai nesistengiu ko nors įžeidinėti arba, anot Jūsų į “subinę lįsti” (čia ne mano stiliaus terminija). O jeigu kitokia nuomonė Jums nepriimtina, tai gal neverta viešoje erdvėje taip plačiai mostaguoti???
    Beje, gerb. J. Banaitis ankstesniame komentare paminėtas ne dėl Jūsų, o dėl knygelės vertėjo ir leidėjų…

    Patinka

    • O ko man čia įsižeisti? Malonu, kai kas nors komentuoja ir reiškia savo nuomonę – vadinasi, rašiau ne vien sau. Dar smagiau, kai komentatoriaus nuomonė nesutampa su mano – tuomet ir man yra apie ką daugiau pasidomėti, gilintis ir pan. Antai mano skaitytojas Valdas iškasė tokį žodį, kaip “vėlukas“ – jo nėra net lkz.lt (o pas Banaitį gal bus?). Argi ne puiku? Ir šį žodį aš tikrai perimsiu naudoti, ir dar bus ateityje tekstuose.

      Kada nors, viliuosi, gausis gražus bendradarbiavimas ir su tamsta, net jei aš nenustosiu “plačiai mostaguotis“ (kaltas, prisipažįstu, esu sugadintas klasikinės grožinės literatūros, kanceliariniais raštais nesidomėjau – toks jau stilius).

      Patinka

      • Ginaitė parašė:

        Įdomus apsižodžiavimas 🙂

        Noriu paklaust, gal norėtum, ar bent sutiktum perskaityt dar vieną šios knygos recenziją (ji dar nepaskelbta), konkrečiau – apie jos vertimo kalbą. Prieš spausdinant reikia nusimanančio žmogaus pagalbos pakomentuoti ją, nes, man rodos, yra įtartinų teiginių.

        Patinka

  8. Ginaitė parašė:

    O kaip atsiųsti tekstą? Šitam Wordprese išvis neradau, kad būtų galima parašyt privačią žinutę,o senajame LJ ta nuoroda neaktyvi.

    Pats, kaip suprantu, matai mano el. paštą, nes reikalauja siunčiant komentarą, tai gal parašyk saviškį? Tą recenziją tuomet atsiųsčiau antradienį su platesniais pageidavimais 🙂

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s