Marinistika

Apie švartavimąsi vien burėmis

“Stabdžius sugalvojo bailiai, o krancus – verksniai!“ – iš Linksmųjų bebenčiukų sambūrio leidinio “Jachtavimo asai“, Nr.13, 2010m.

* * *

Kuomet laivai dar neturėjo variklių, o jau buvo virtę iš irklinių į burinius, išplaukimas iš uosto akvatorijos kartais sukeldavo tam tikrų rūpesčių. Iš tikro, juk uostus stengtasi įrengti įlankose, tad – užuovėjose ne tik nuo bangų, bet ir dažnai nuo vėjų.

Tuomet toks laivas įsikinkydavo kelis barkasus, kur sumurę jūreiviai makaluodavo irklais vandenį iki laivas pajudėdavo – taip ir ištįsdavo jį į atviresnius vandenis. Kitąkart, jei gylis leisdavo, naudodavo verpavimą, beje, tinkamą ir nuo seklumos nutraukti: nuveždavo valtimi inkarą pirmyn, kur jį nugramzdindavo, o po to kita dalis įgulos nuobodžiai sukdavo brašpilį, kad laivas prisitrauktų prie inkaro. Ir taip – dar kelis kartus, nors verpavimą dažnai irgi užbaigdavo “vandens burliokų“ metodu, jei marseliai ar bent bramseliai nepačiupdavo vėjo anksčiau.

Verpavimą iki paskutiniųjų įvykusių “America’s Cup“ varžybų, o paskutiniosiose (tikėsimės, ne paskutinėse!) dalyvavo jau milžiniški daugiakorpusiai pabaisiukai katamaranas su pustrimariniu, naudojo ir bemotorės ACC laivės – jų įgulos grinderiai (tie “mėsmalių“ sukėjai kokpite) taip raumenų jėga ir suktuvų pagalba laivę ištempdavo iš ankštos prieplaukos, kur po to arba ją nuvilkdavo pagalbiniai kateriai, arba jau įgula išsikeldavo burę ir plaukdavo sava eiga.

O kaip dėl įplaukimo atgal į uostą ir švartavimosi, kuomet nėra variklio?

Tiek ankstesnieji burlaiviai, tiek ir jau morališkai pasenę “lenktyniniai ACC traktoriai“, įplaukdavo panašiu principu. Šiais laikais netgi “sportuojančios“ laivės aprūpintos jau varikliais: kai kurios – pakabinamais, o kai kurios – ir stacionariais įmontuotais. Tad, priartėjus prie marinos, škiperis ramiai patraukia “dyzel-šotą“ ir suvynioja (būtent, kad dažniausiai jau suvynioja, o ne nuleidžia – roller-furling sistemos statomos jau ne tik stakseliams, bet ir grotams) bures. Ir ramiai atpurpsi iki reikiamos prieplaukos marinoje.

Na, kai kas ir nelabai “ramiai“ – tai jiems aplink laivai kreivai stovi, tai jų pačių laivas tampa visiškai nevaldomas atbuline eiga, tai čia prieplauka kreivarankių naval-architektų suprojektuota atsižvelgiant į pseudo-paveldosauginius apsirūkiusio drignėmis įstatymų leidėjo reikalavimus, o reikiamos medžiagos išvogtos statybos procese darbų vykdytojo sodo namelio statybai. Visaip būna. Gyvenimas toks – įvairialypis. Argi pirmiena ir mūsuose, kur siautėja STT, o korupciją budriai prižiūri visuotine tautos meile išstumta į prezidentinį olimpą hapkido meistrė?…

O vis tik mūsuose tikri buriuotojai privalo įplaukti į uostelį (marinomis čia nelabai kurį stacionarų prieplaukų rinkinį liežuvis verčiasi pavadinti) tik vien burėmis!

Ir švartuotis be variklio pagalbos!

Ir kad visi senieji Baltijos “krabai“ matytų ir pirštais nebadytų! Nors vis tiek kuris pasišaipyti ras progą. O jos neranda tik visiškai akli (skaityk – “visiškai žali“), o kuris mūsų jūrvilkis nėra pedantu ir dideliu specialistu šiame reikale, net jei ir neužima aukštų pareigų kankorėžių komitete Linksmųjų bebenčiukų sambūryje?

Taip čia įprasta. Papratimas – antra yda, sakoma.

Ir tuomet tikrai kvaili tie vakariečiai, kurie išsilaksto baimingai į šalis prieplaukoje kaip pulkas vištų, kuomet prie jos per visą akvatoriją pilnomis burėmis (o jei aukštas profesionalumo lygis – dar ir su spinakeriu!) atskrieja išdidžiai laivė su LTU raidėmis grote ir padžiauta Trispalve ant achterštago!

Ko jie baidosi? Mūsiškiams ir rusų boba iš legendos neprilygs, kuri ir žirgą šuoliuojantį sustabdo, ir į degančią trobą girto vyrelio nuo užpečkio parsinešti įlekia. Mūsų škiperiai, susirangavę eiliškumu, kam kada laivę po ko vairuoti pagal kvalifikaciją bei asų-asus įvardinę solidžiai skambančiu “jūrų kapitono“ titulu, taip kukliau pasireiškia šiuo atveju – jie tik laivę sustabdo laiku ir reikiamoje vietoje. Ir prišvartuoja. Be variklio. Mokykitės, buržuinai išlepę!

Tad pastariesiems tikrai nieko kito ir nebelieka, kaip susirinkti visu miestu per kokią “Žalčių karalienės“ regatą Gotlande, idant pasigėrėti marinos akvatorijoje laigančiomis pilnomis burėmis ir be variklių (juk varžybos!) laivėmis su LTU raidėmis, kurios priešstartiniam atgaliniam skaičiavimui patikimai užblokavo įplaukimą ir išplaukimą iš jos. O kad jau pas mus visi asai, o kuris nebuvo daugelkart tame sename vikingų ir kaperių nuvalkiotame Gotlande, tai kodėl gi azarto nepakaitinus čia pat kokpite atkimštu buteliuku “ugninio vandens“?…

Tos šalies oficialus oficialių priežiūros institucijų protestas, atskriejęs pavymui? Koks dar protestas! Tegul, vargšai, pirma išmoksta be variklio įplaukti ir išplaukti, o po to aiškina, kas čia kam grėsmę kelia! Nemokšos!…

Priplaukti lagu (šonu, bortu) prie prieplaukos ir nuplaukti vien burėmis – didelių gebėjimų nereikia. Tą padarys kiekvienas, kas nors kiek rimčiau yra atidirbinėjęs MOB (angl. man over board – žmogus už borto) procedūrą. Mažesne, 25 pėdų Konrad-RT, aš netgi praktikos egzaminą LBSe laikiau, priplaukdamas ir švartuodamasis vien burių pagalba, ir ne vien lagu. Galop, ir grotas gi nėra tiek didelis, kad giko ranka neatstumtum ir nesuteiktum atgalinės eigos, reikalui esant.

Bet ten, kur įprastos jachtos yra dukart didesnės už įprastas čia, ir kuomet koks “maniškis“ Dufour-41 nėra tikrai prie didesnių, manevruoti ankštose marinose, kuriose stovi laivių daugiau, nei Lietuvos mažųjų laivų registre pagal abėcėlinį sąrašą, pakėlus kvadratu, tą bandyti daryti tikrai nederėtų, kaip kad laisvą tarpą prieplaukoje pamatę aukščiau minėti mūsų jūrvilkiai skuba užimti išsikėlę visas bures ir nejungdami variklio, nes gi – “taip pagal ColRegs taisykles dar ir pirmumą turime!“

Ir jei po to koks storas vokietis (o šie – tai atskira kategorija marinose, kurie visada viską žino geriau už kitus ir linkę visuomet kitus pamokyti Ordnung-o, tik, neduoktudiev, jų nemokyk!) prieis ir mandagiai pasiteiraus, kas gi, sere, nutiko jūsų racijai, ir ar viskas tvarkoje su varikliu, nesistebėkite, kad jūsų išdidžiai išpūsta iš pasididžiavimo krūtinė, atšovus, kad tikrai, frice, viskas hockey ir su racija, ir su varikliu, gali kiek netikėtai iš nemalonumo subliūkšti kartu su solidžia suma, nusausinusia jūsų piniginę, kuomet tas nedamuštas “fašistas“ ramiausiai apie tai praneš artimiausiam net ne uosto, o teisėsaugos pareigūnui.

Ir teisingai padarys. Nes net ne vien jo, bet ir kitų laivė gali būti brangesnė už didesnę dalį lietuviškojo laivyno kartu paėmus.

Ir jis labai abejoja, ar ponas iš Lisjūėnijos turi draudimo polisą, o jei turi – ar už tokį grubų ir akiplėšišką marinos taisyklių, draudžiančių plaukimą be variklio ir burėmis, laužymą tas draudimas apmokėtų galimus padarytus nuostolius.

Na ir kas, kad dar nepadarė! Įstatyme yra ir imperatyvi nuostata apie prevencišką reckless driving ir pan. neatsakingos ir “pacaniškos“ veikos užkardymą – ir ne tik tėvynėje Lietuvoje, kur į tai žiūrima tik kaip į žodžių foną įstatymų straipsniuose bei pareigybinėse instrukcijose, bet – ypač prisilaikoma užsienyje, kur įstatymai yra ne tam, kad juos apeitum. Welcome to Europe!

O, bet jau girdžiu, o kas bus, jei variklis užges?

Pirma, tai variklį reikia prižiūrėti ir laiku atlikti jo aptarnavimą kaip numatyta gamintojo instrukcijose, kurios yra, kurios yra ne vien tik buržuinams skirtos, ir kurios yra ne rekomendacinio pobūdžio. Tuomet jis kažkaip nebūna linkęs gesti.

Antra, o jei vėją kas “išjungs“ – aš perklausiu savo ruoštu, kaip pas mus, Odesoje, įprasta?

Juk pagal šitą logiką, dyzelgrotą “išsikėlę“ plaukiate į mariną kaip tik todėl, kad nėra vėjo, o ne kad esate visiški nemokšos, kaip tie su RYA, ASA, IYT diplomais ar iš viso be jų, o tik su skandinaviškais ar kokių “kyvių“ pasais.

Trauksite irklus? Prisiminsite kapitono Vrungelio išradimą sukurti reaktyvinę trauką šampano butelių kryptingu atidarinėjimu su efektais ir purslais? Verpuosite? Kinkysite antąją savo mieliausiąją pusę (liet. patarlė: “boba iš ratų – ratams lengviau“) į “tūziką“, kad vilktų apmirusią jachtą?

Beje, paskutinis būdas gal ir būtų pati geriausia išeitis šioje situacijoje, nes man sunku įsivaizduoti, kad virš 40-50 pėdų ilgio jachtą galima lengvai šiais aukščiau išvardintais būdais kur nors nukreipti. Nors pas mergas į krantą norintis jūreivis, sako, per štilį ir šaukštu irkluoja!

Tiktų, jei neturėtumėte racijos ir nepasikviestumėte pagalbos iš marinos, į kurią ir taip derėtų plaukti užsiožiavusį (ar tiksliau – “ožio“ kokpite seniai neprižiūrėtą) variklį pakrapštyti. O jei pagalbos iš marinos nėra, tai, aišku, tokia ten ir marina, bet visada yra gerų žmonių aplink, ir norinčių padėti ant vandens, mano giliu įsitikinimu, yra absoliučiais ir santykiniais dydžiais daugiau, nei kelyje.

Per IYT kursus jau užduodamas klausimą, kada mes mokysimės švartavimosi vien burėmis (o sąlygos tam buvo, pastebėsiu!), jau nujaučiau atsakymą. Iš pradžių škiperis-instruktorius tik pakraipė galvą. Gerai, kad dar piršto prie smilkinio nepasukiojo. Kitas, kurio gimtoji kalba įvardino nemažai jachtos įrangos, gal ir galėtų, o šis vis tik buvo iš tų pačių platumų, iš kurių ir mūsų dabartiniai buriuotojai patirties bei ruso-olandiškai-vokiškų anglo-tarptautinių sąvokų sėmėsi, todėl prie progos diskusiją atnaujinom šiuo klausimu jau “baran-šašlyk“ (turkiško šiš-kebabo rūšis for non-English speaking my Russian friends) betriaukšdami, kodėl mokytis tą daryti gal ir galima, bet – kam gaišti laiką, kurį galima skirti naudingesniems įgūdžiams lavinti?

Pasaulis – tai tikrai ne vien kokios dirbtinės marios šiapus užtvankos ar ežerai su atstatytais istoriniais objektais salose. Gal pas mus taip įprasta. Gal kitaip tiesiog neišeina. Gal valios trūksta imti ir pakeisti, o gal tarpusavio sutarimo. Gal iš biednumo ar durnumo kitąkart išrandame dviratį ar sukuriame sau iššūkius bei sunkumus, kuriuos didvyriškai po to sprendžiame. Gal įpratę puikuotis prieš save savaip “išrastais“ dviračiais ir daryti ne taip, kaip įprasta ten, supuvusiuose Vakaruose, į kuriuos jau bėgama iš “baltamūrės tėvynės“ ne vien dėl politinių (ačiūdiev!) ar jau ne dėl ekonominių (“o kam dabar, Joške, lengva?“) priežasčių, bet gal kur tarakonų galvose mažiau turintiems iš tikro patogiau ir jaukiau (tiesiog – normaliau) gyventi gaunasi.

Gal ir nebūtina su savo statutu lįsti į svetimą vienuolyną, kaip sako rusų liaudies stačiatikių patarlė. Ir gal aš esu tas išlepęs buržuinas, kad man kai kurie įprasti dalykai tėvynėje atrodo mažiausiai juokingi. Ir gal aš esu dėl to neteisus, o gal – ir “netikras buriuotojas“, “snobas, puoselėjantis olandiškas bei angliškas tradicijas“ ar pan. Bet mane tai – vis tiek linksmina! Nors kartais – ir liūdnai, nes, jei nuoširdžiai rūpi ir “skauda“, tai kitąkart ir juoktis sunkiau.

Ir jei koks škiperis užsienio marinoje, prisišvartavus vien burėmis, pakels tyliai antakius, tai ne todėl, kad jis to padaryti negali ar nemoka, ar kad iš pagarbos tokiam šauniam jachtos valdymo meno pasireiškimui. Jis (jei jo laivas nestovi šalia, papuoštas vėliava, kurios spalvos būdingos Afrikai, o gramatika nepadaryta Martyno Liuterio Biblijos iš lotynų kalbos vertimo pagrindu) išauklėtas nesistebėti balsu dėl nuogo papuaso, įsikišusio savo linksmakotį į išskobtą agurotį, įsivaizduojant, kad taip turi atrodyti tikro vyro garderobas, nes jo apylinkėse būtent taip tikri vyrai ir rėdosi, užuot apsimovę bent trumpikes (“o jei išsiteps, o vandens skalbimui – nėra?!“).

Užsienyje ne iš pagarbos tos akys išpučiamos bei antakiai pakyla – kitąkart iš natūralaus siaubo, matant taip besišvartuojančius tik mūsų ir “didžiojo brolio“, iš kurio mokėmės ir savamokslio kreivo-šleivo buriavimo pagrindų – rusų škiperius. O skirtumą tarp mūsų ir rusų ne kiekvienas vakarietis kitąkart ir mato. Ir ne vien dėl švartuotės, aišku, bet tai – kita tema.

O ši buvo paskatinta linksmų (angl. with tongue in cheek) Docento (taip pat žinomo kaip Storas) komentarų ir įrašo temai Giedriaus Z. tinklaraštyje.

Jokiu būdu neskatinu pastarojo nutraukti šių pratybų! Tęskite, nes buriavimas turi gi teikti džiaugsmą ir malonumą!

Reklama
Standartinis

8 komentarai apie “Apie švartavimąsi vien burėmis

  1. Storas parašė:

    Daug kas šiais laikais sako – kam treniruotis, jeigu nušauti galima? Arba kam treniruotis – jeigu norės, tai vis tiek nušaus 🙂

    Patinka

    • Bandau įsivaizduoti treniruotę, kuri padeda sulaikyti kulką… Sugauti dantimis? Išsilenkti kaip Matricoje? Bet taip – sunkiai sekasi. Gal mano fantazija nepakankamai laki arba aš ne tokią pižamą velkuosi dojo prieš “miegą atmerktomis akimis“? 🙂

      Kiek pamenu istoriją, paskutinius kung-fu durnelius dar per “boksininkų“ sukilimą praeito šimtmečio pradžioje pikti buržuinai iššaudė. Tie nenugalimieji li, miau ir hui taip pat irgi “treniravosi“… 😦

      Patinka

  2. Storas parašė:

    Tai va, nedėkingas dalykas tas kovinis sportas :(. Kad ir koks treniruotas kovotojas būtų, vis tiek prieš kulką bejėgis.
    O štai švartuotis, arba nueiti nuo molo be variklio ir vienam, be jokios komandos – realybė. Ir tai įmanoma beveik bet kokiomis oro sąlygomis (kai skraido plytos, tai gaila inventoriaus :)). Pats tą darau porą kartų per savaitę. Pigu ir kieta. Nors kartais, kai reikia išeidinėti pro tuos vartus tiesiai prieš vėją ir dar smarkiai škvaluotą, tai pagalvoju, kad gal jau laikas įsigyti kokį nors varikliuką, kad ir elektrinį. Kiek galima įrodinėti sau ir kitiems, kad vis dar gali, atseit vis dar kietas? 🙂

    Patinka

    • Kaunas, aišku, turi savo specifiką – ir ten iš “marinos“ jokios pagalbos ar su racija, ar su penkiomis signalinėmis raketomis, su kuriomis visos ten stovinčios jachtos TA praeidinėja kasmet, neišsikviesi… 🙂

      Greitu laiku ten tau ne varikliuką, o ekskavatoriuką, pritaikytą kaip žemsiurbė, reiks įsigyti, kad iš farvaterio vartuose seklumą nusikasti. 😉 Arba kokį kamštį HESe, kad laikinai vandenį pakeltų.

      Bet visumoje, tai, kaip sakiau, keisk jachtą pagal einamuosius epochos poreikius – iš sportinės formulės į kokį sedaną, jei ne limuziną. Kad ir kiek su “raudonmedžio rojumi“ ar baltos odos gultais atsisveikinti gaila būtų. 😛

      Kas dėl treniruočių, tai gi pats žinai mano nuomonę: “fuck me running but who brings a knife to a gun-fight?“ 😀

      Patinka

  3. Jei jau taip, tai tas burlaivis išvis pavojingas anachronizmas kažkoks: burės plyšta, stiebai lūžta, vieni nuostoliai gelbėjimo tarnyboms… Geriau jau kateris tada – ir saugu, ir patikima, ir modernu.
    Ironizuoju.
    Bet manau, kad pasirinkom buriavimą kaip tik todėl, kad mums patinka buriuoti – ir ne tik kai patogu, bet ir kai sudėtinga. Esu prieš chamišką nutrūktgalviškumą, kai keliama grėsmė sau ir kitiems, bet meistriškumė gėdytis tikrai nederėtų.

    Patinka

    • Jachta iš viso nesusipratimas: tai maža to, kad dar juda lėtai (5-7 mazgai – kas čia tėra!), ir dar ne visada ten, kur reikia, tai dar ir grįžta ten pat, iš kur išplaukia (linkėtina). 🙂

      Bet pramoginiai motorlaiviai dar mažiau atsparūs vėjams ir bangoms. Jei priešštorminis balas jachtai yra 7, tai motorlaiviui – tik 5 pagal Bofortą (kalbu apie pramoginius, kurie glisuoja, ne rimtus jūrinius, kurie sėdi giliai). Bet motoristai ir neketina bangomis maltis – jiems ir 3 balai jau “krato“. Jų ir poreikiai kiti (su mergikėmis įlankoje, martini su ledukais ir braškėmis, ir – į kajutę su kondicionieriumi bei plazminiu TV žemyn).

      Buvome pakviesti pasisvečiuoti vaikinų tokiame viename 40 pėdų (mūsų jachta 41-os), kurį jie laiko prieplaukoje kaip “ofisą“. Savo akimis įsitikinau, ką sakė A.Dovydėnas per paskaitas: kad tam pačiam ilgiui motorlaivyje – komforto dukart (mažiausiai!) daugiau, nei jachtoje… Ten pasėdėjus (ir gavus šalto alaus po kondicionierium) imi suprasti, kodėl dažnai žmonės renkasi variklio ūžesį vietoje vėjo, nors aš, tiesą sakant, visą kelionę mūsų jachta buvau iš tų, kuris nuolat ragino vis išjungti variklį kuo greičiau, ir net skatinau gaudyti škvaliukus, kad tik jo nejungti – ir aš vis tiek renkuosi burinę, o ne motorinę jachtą. Tiesa, kuro sąnaudos pralinksmino: mūsų 2 ltr/h normaliu režimu (2000 aps.) versus jų 14 ltr/h ekonomišku, o apie sąnaudas prie normalaus kreiserinio greičio tai jie pratylėjo, nors greitis, aišku, ir nepalyginamas. 🙂 Nors bures renkiesi ne dėl menamos ekonomijos gi (štai guletai jų nekelia – jiems pigiau varikliu vien plaukti).

      Kaip sakiau aukščiau, Lietuvoje tikrai šitas “archaiškas“ įgūdis švartuotis burėmis naudingas, nors ir nėra gyvybiškai būtinas, esu įsitikinęs. Mozūruose – galima, bet yra varikliai, o jei kuris sugestų, tai čarterinės jachtos savininko bocmanas per nepilną valandą su kitu pakabinamu savo automobiliu atlėktų ir pakeistų. 🙂 Viduržemio jūroje (ir konkrečiai Turkijoje) – visiškai nereikalingas dalykas, ir netgi patartina nežaisti “asus“. O marinose ten tai iš viso yra globėjiški “assistants“, kuriuos išsikvieti privalu iš anksto, ir kurie padeda jachtą pastatyti į jų numatytą vietą. Ir nepriešgyniauk, savo tvarką siūlydamas, nes “I am professional!“ išgirsi (tipo, “aš geriau žinau“), jei ne “are you Russian???“ (tipo, “neaiškink, ką man daryti, gerai?!“). 🙂

      Šiaip jau, apie meistriškumą išmokau spręsti iš to, kaip žmogus švartuojasi (kaip ir lakūnų, tų, kurie ne nuo žodžio “lakti“, atveju – iš to, kaip nusileidžia). Ir, patikėk, švartavimasis vien burėmis į kriterijus visiškai neįeina. O kai tai daroma be poreikio, tai panašu į vaikėzą, kuris spaudžia savo golfuko greičio pedalą iki dugno ir nardo eilėse mieste – tai ne jis čia “kietas“, tai kiti jam tą leidžia.

      Lietuvos buriavimas turi dar daug vaikiškų ligų, kuriomis nepersirgęs. Gaila, kad suaugusiame amžiuje vaikiškos ligos turi sunkias, o kartais ir labai skausmingas, komplikacijas.

      Patinka

  4. tai ash ir sakau cia gal ci is tu grazuoliu kur viena daugiau nei visas LT pramoginis laivynas kainuoja? : ) teko maltoj pavasari nuimti kadre

    Patinka

    • Ne, šitoje nebuvau. 🙂 Vieną panašią jachtą Giočeke mačiau, bet kiek kuklesnę.

      Reiktų įdėti palyginimui, bet kadangi šiame tinklaraštyje galimų įdėti nuotraukų kiekis yra ribotas, aš neskubu dėti iliustracijų. Reiktų pasiieškoti kokio skirto talpinimui ir po to hotlinkinti, manau.

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s