Kelionės, Marinistika

Joninių savaitės planai

O ką esate suplanavę Joninėms ar netgi Joninių savaitei?

Pernai ką dariau – nepamenu. Kažką nereikšmingo. Gal alaus išgėriau. Bet tikrai ne tiek, kad neprisiminčiau po to… Greičiausiai, kur nors buvau išvažiavęs su reikalais, tai tiek ten to ir šventimo.

Užpernai gi – sėdėjau Kernavėje ant piliakalnio su savo karate mokytoju ir kompanija. Apsismaigstę perimetrą fakelais, ir, triaukšdami pistacijas bei gurkšnodami lietuvišką lagerį, gilinomės į masinio Joninių šventimo tradicijas. Aš retkarčiais išversdavau Bobui į anglų kalbą kokią dainušką, kaip kad there are castles on the hills and Lithuanian lads are riding by. Then they meet prospect mother-in-law and request that her daughter is to be awaken for the date. No foxtrot way, says that bitch lazy girl, ’cause it’s not morning yet. Ar kažkaip panašiai.

* * *

O va šiai vasarai iš pradžių klibinau Docentą. Sakau jam: yra gi proga, Joninių savaitėje bus tik trys darbo dienos, tai gal merkiam tavo “Gendą“ į sūresnį vandenėlį ir braukiam kur link Vizbio ar bent Liepojos? Nes abu papildysime jūrmylių bagažą aukštesnei kategorijai, o ir šiaip smagu pasisupti tokia proga ant šlapių kalnelių ir menkes pašerti…

Iš vienos pusės, jo sportinė RS-280 tokiam iškylavimui gal ir nelabai tinkama, mat nėra tokių patogumų, kaip kambūzas ir galjūnas (už tai yra raudonmedžio apdaila ir baltos odos gultai kajutėje!). Iš kitos pusės, tai tų patogumų gali per tą laiką ir neprireikti, nes tą patį atstumą šioji nubėga vandenėliu 2-3 kartus greičiau už įprastinę. Tad jei linguoti iki kokios Liepojos apie 12 valandų, tai ten būtume su jo “šiūpėliu“ bakštaginiu kursu, išsikėlę genakerį, po kokių 5 (nelabai įžeidžiu tokiu per dideliu valandų skaičiumi?).

Tačiau paaiškėjo, kad vien pergabenti iš namų uosto į Klaipėdą ir atgal reikia 4 dienų, todėl nelabai kas iš savaitėlės belieka… Tad paprasčiau ieškoti jau ten mirkstančios. O tai reiškia – ir gauti papildomą ir neaiškią kompaniją priedo.

Tuomet pagalvojau, kad galima gal rasti ką nors poilsinio ir mažiau siūbuojančiame vandenėlyje. Yra du variantai Kuršmarėse – skippered ir bareboat. Pirmas mažiau patrauklus man, mat kai esi savarankiškai reisus organizavęs, surinkęs įgulą ir pasiplaukiojęs pats už škiperį, tai įdomumo turėčiau gal tik dienai, na, gal net ir dviem. Ir viskas.

Nors ir neatmetu šio varianto, mat siūlo dar ir Baltijos priekrantėje pasiturkšti geru oru, bet va tik tokiam reikalui šį variantą ir pasilieku.

Gi siūlomas “pliklaivis“ – tai tipiškas laivas su “plūgu“ (falškiliu) sekliose mariose, tinkamas vagoti dugną kaip plačiuosius arimus. Neišmuši iš lietuvio mužiko, nors ir marių vandenyje mirkyk.

Mat man toks “plūgas“ taip pat reiškia, kad esi pririštas prie farvaterio, ir mano noras nulįsti kur toliau link kitaip neprieinamų uostelių ir kampelių, deja, neįgyvendinamas, nebent, dar ir savo pripučiamą “tūziką“ nusitarabanyčiau desantavimuisi. Todėl čia verčiau tiktų jacht koncepcji mazurskiej, o tokios yra, žinia, kur…

* * *

Tad ir išsiunčiau laiškelį do Mazur “savo“ Uršulei, pasidžiaugdamas, kad jai sekasi gerai. Nes per kelis pastaruosius metus jos laivynas nuo 7 ar 8 išaugo iki 25 (!), mat jau šiemet pridėjo dvejas, o vien pernai pirko “wersja luxusowa“ trejas ir “exclusiv“ dvejas jachtas!

Ar jums panašu, kad ten pas juos krizė?…

Uostą, tiesa, ji irgi pakeitė – persikeldama į kitą ežero krantą. Gal laivynas nebetilpo, gal prieplaukos nuomos kainos pakilo, nes dabartinis yra ne privatus, o visuomeninio (tuoj google translate pademonstruos čia tautologiją…) Centrinio sporto centro uostas.

Gaila, šiaip jau, nes sena prieplauka iš tikro buvo nauja: norvegas įsimylėjo lenkaitę, toji atsiviliojo jį į savo tėvynę, tas pastatė jachtų uostą su baru ir reikiama infrastruktūra buriuotojams, pavadindamas savo gimtojo miesto vardu. Geriausia buvo tai, kad Uršulės firmos dalies prieplaukos nuošalesnės ir ramesnės.

Na, bet nesiruošiam gi visą savaitę uoste kiurksoti, tai gal ir koks skirtumas?

Tad dar tą pačią dieną jau gavau ir jos atsakymą:

Witam,
miło bedzie znowu zobaczyc Was na Mazurach. Jacht Antila 24 jest wolny w terminie 19-26.06.2010. Rezerwuje ten termin dla Ciebie, a w sobote zostanie wyslana z naszego biura umowa czarterowa na dane xxx.
Do zobaczenia w porcie!
Z żeglarskim pozdrowieniem,

Šiomis dienomis turėtų jau atkeliauti ir popierinė sutartis. O elektrininę gavau, kur jau tikslūs skaičiai, kiek ir į kur turiu pervesti avansą, koks bus užstatas nuvykus ir kokia likusi mokėtina dalis. Džiugu, kad pritaikė 7 proc. nuolaidą, mat turiu karta žeglarska rabatowa – kaip geras klientas, nesudaužęs (hm…) tąkart jos “Francescos“.

Tiesa, kortelė pernai pasibaigė, bet… Reiks dantis užkalbėti!

* * *

O pirmadienį, pildydamas visas savo VMI GPM, PSD ir FR0 deklaracijas per EDS ir siųsdamas dalį labdaros VšĮ, užsiimančiai ir Manto bei jo choreografo Gyčio rėmimu (o iš kur, Lokiau, galvoji tie kvietimai į beu monde_ą?), pagalvojau, o koks gi vis tik esu durnius, kad neįsteigiau anksčiau kokios a-la Ezopas VšĮ “Buriavimas džiaugsme“ ar Segeln durch die Freude! Taigi dabar už tuos susigrąžintus GPM procentus ir nuvažiuočiau, o ne už savus grynus!

Išvada: reiks įsteigti tą VšĮ iki metų galo – kitam sezonui.

Manau, kad šioji VšĮ “skatins visokeriopai poilsinį ir turistį buriavimą bei jo plėtrą Lietuvoje ir už jos ribų“. Jei bendrakeleiviai pasiims atžalas, tai dar ir “supažindins vaikus ir jaunimą su buriavimo pradmenimis“.

Tuo tarpu planuokitės: kas norės plaukti kartu kitąmet pagal šią programą, galės pervesti atitinkamą dalį iš savo GPM (kad nereiktų mokėti iš savos kišenės) ir “susipažinti su buriavimo pradmenimis“ bei patirti, be abejo, visokeriopą nuo to džiaugsmą. O seimūnai kaip sako Docentas, gali pasipyškinti… nusipirks mažiau pieštukų ir sąvaržėlių.

Ne, pensininkai ir kiti remtini savus gauna iš Sodros, o ją aš “skriaudžiu“ (taip, rodosi, šita partija ir vyriausybė begėdiškai teigia?), pervesdamas dalį į privačius pensijinius fondus.

* * *

Na, o tuomkart man belieka pasiimti jų mokėtiną dalį iš bendrakeleivių ir padaryti pervedimą iki penktadienio. Šiemet pusė įgulos ta pati, o va vietoje vieno jūreivio gaunu net tris. Gera žinia – vienas iš tos trijulės yra vyrukas, tad stiebą statyti ir panašius sunkesnius darbus bus kam nudirbti. Blogai, kad tie trys yra ne visai jūreiviai, o greičiau jau jungos, tik ne pagal amžių, o pagal patirtį. Na, žalių žali – kaip maumedžių gyvatvorė palei kelią…

Reiks nupirkti dviejų spalvų virvės ir pamuiluoti sukarpyti metriniais škertikais – tegul kelionėje praktikuojasi mazgus bent jau rišti!

Tąkart mano jūreivis gabus papuolė – klampuoti, tarkime, vien pažiūrėjus išmoko. Tiesą, pirmąkart plūginį inkarą nuleido “aukštyn kojom“, bet tai čia mano kaltė, kad viską kaip ir ką daryti paaiškinau, o savaime suprantamo (man, aišku) dalyko ir nepaminėjau… Jei šiemet toji trijulė bus bent perpus tiek darbšti, iniciatyvi ir imli, tai reali kelionė taps artimesnė ne tik planui, bet ir lūkesčiams.

* * *

O konkrečiai planuoti dar reikia. Dalį maršruto kartosim, dalį papildysim. Mintis buvo perplaukti Lėcių miestelioką kanalu ir nulįsti į pietus, tačiau nežinau, ar verta tą daryti, nes ir šiaurėje plytinčiuose ežeruose dar yra ką pamatyti, ir ko tuomet nespėjom – aplankyti.

Va, kas galėtų pagalvoti, kad yra sala Upalty, kurioje peri pelikanai, ir draustinis (išsilaipinti griežtai draudžiama!) ten ne šiaip dėl peryklų, o kad kelis vargšus turistus šių patinai negyvai užkapojo?… Siaubas!

Na, o jei pasakyčiau, kad ten yra ir bene didžiausia Europoje pilkųjų gulbių perykla? Juodas ir baltas mačiau (kaip ir pilkąsias gerves tąkart), o kaip atrodo pilkosios gulbės?…

O Akmenynė – tai vieno iš pasikėsintojų į Hitlerį tėviškė, o ir šalia, sako, yra Reicho sausumos kariuomenės štabo bunkeriai. Į juos neįplauksi, aišku, bet nuplaukti ir nukeliauti pažiūrėti ta proga gal galima pabandyti, kodėl gi ir ne? Gi fiurerio Vilko guolį esu dar moksleiviu matęs.

Jei oras geras bus ir baisiai nekąs uodai (tiksliau – uodės, nes jos kanda, o uodai “kanda“ uodes), tai galima ir pačias Jonines pasiplanuoti kur gamtoje. Perkūno rage, tarkime. Užpernai buvom Žolinių savaitę, tai uodų nebuvo iš viso. Buvo širšių. Bet jos adekvačiau reaguoja į ramius žmones, nei minėtieji zirzekliai iš gazuoto-gazuoto puodų reklamos.

Iš tikro, netgi įdomu, kaip rzeczpospolita švenčia Jonines, nes Žolinių šventimas tąkart man kažkuo panašesnis į mūsų Jonines pasirodė. Na, gal pasirodė.

* * *

Tai kokie jūsų planai Joninėms šiemet, sakėte?…

Reklama
Standartinis

11 thoughts on “Joninių savaitės planai

  1. aš tau duosiu “nereikšmingo“. buvai kviestas užvažiuoti į tokį vieną kaimą. sakei, kad kažką veiki labai reikšmingo.
    šiemet vėl kviesiu.

    Patinka

  2. Kai darbas sako, kad “oi, kaip čia viskas svarbu“ ir kaip “dangus sugrius bei ateis apokalipsė“ ir esi “išpirdolinamas“ į komandiruotę, o ten, pasirodo, visiems “raslabūcha“ ir visi atsipūtę “nesgi Joninės“, tai kaip po to vertinti?… O grįžus buvo “liurbiliejus“, tai nei šiaip, nei kitaip gavosi.
    Juolab, kad dar tą Joninių savaitę planavau plaukti “Vilnele, bėk į Viliją, o Vilija – į Nemuną“. Jei ne iki Kauno, tai tikrai iki Kernavės. Teks šitą kelionę vis tiek kada padaryti.
    Dėkui už kvietimą. Bet jei tai per Jonines, tai va nebus manęs šitoje “dvitautės respublikos“ pusėje…

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s