Raimundas Baltuška: Baltijos jūra ir Lietuvos laivynas


Knyga, kurią iškart čiupau net nevartęs! “Baltų lankų“ knygynas “Akropolyje“ – 37.60Lt, ISBN 978-9955-23-276-6.

Ironiška, kad išvakarėse slampinėjau po “Pegaso“ knygyną ir vartinėjau knygą apie Lietuvos aviacijos istoriją. Ir liūdnai pagalvojau: “Ech, kad kas išleistų kažką panašaus į šią apie laivyną“…

Juk jau daug metų praėjo po brolių Každailių “Laivų ir jūrininkų“, o Lietuvos istoriko Nr.1, kuriam visas laivynas – tėra anekdotiniai trys laivai, o jūrinės valstybės praeities aidai – tai tik kažkoks pasistumdymas prie valčių po Salaspilio, kai ir jo bestseleryje apie Lietuvos laivyną ir su jūra susijusią istoriją ir su žiburiu (tiksliau – su padidinimo stiklu) sunkiai rastum.

Kostas Frankas, pripažinkime, irgi netempia, nepaisant geriausių jo norų. Buriavimo ir lietuviškos jūreivystės (žr. komentarus žemiau) metraštininkas Venantas Butkus gi skiria dėmesį ne tik buriuotojams, kas gana siauroka ir įrėminta, bet aš, prisipažinsiu, su jo tekstais apie tarpukario laivybą nesu susipažinęs (dabar raudonuoju). O va koks buriavimo populiarintojas ir buriavimo vadovėlio ir bestselerio autorius Artūras Dovydėnas yra arčiau žemės (ar šiuo atveju – vandens), o jo istorijos yra ne pati istorija, o jau greičiau sudedamoji buriuotojų folkloro dalis.

Na, o Audrius Bačiulis jau savo KAM medalį už Lietuvos karinio jūrų laivyno populiarinimą jau gavęs, ir greitu metu, kiek suprantu iš jo politinių apybraižų, mieliau rašys apie politines peripetijas arba gvildens valstybės saugumo paslaptis, atiduodamas duoklę ir savo a.a. draugui vidaus tarnybos pulkininkui Pociūnui.

Tad galima įsivaizduoti mano virš valandos trukusią ir niekaip nenuslūgstančią euforiją, šią knygą vartant jau išsigrūdus iš knygyno ir prisėdus spirgantį užpakalį ant artimiausio suoliuko!

Dar galvojau paskambinti arbusisui, kad greičiau šis irgi šiauštų į knygyną, bet paskui prisiminiau, kad jis greičiausiai gi venduodamas glosto sušiauštas marių bangas, ir vienintelė knyga, po laivo žurnalo, jam dabar rūpi, tik kaip įsirašyti aukso raidėmis į Lietuvos regatų nugalėtojų istoriją…

– A gyrdž, bachūrz? Jei dabar skaitai – įdėk reklamą ir pas save!

Euforija trukdė skaityti – galite suprasti mane, nes yra joje ir apie Salacgryvos mūšį (valio!), ir net šio mūšio meninė iliustracija (oho!) bei mūšio eigos schema (pagarba!)!

O ką sakyti apie faksimilę iš asmeninio Raimundo Baltuškos, dimisijos flotilės admirolo (jo veikiantis karinis laipsnis buvo komodoras, todėl man pikta dabar sužinoti, kad, išleidžiant į atsargą, jis nebuvo pakeltas iki kontradmirolo, bet pervadintas “naujoviškai“ iš komodoro, nuolat pažeminamo iki komandoro, į “floteijską“!), archyvo: Felikso Miklaševičiaus prašymas Bostono senatui išduoti kaperio patentą (!!!) škunai “Prince Radziwill“ – 1783m.?!

Todėl teko eiti užkąsti. Euforiją nusodino padavėja, gražiai iš savo kolegės “priglaudusi“ paliktus arbatpinigius. Na, bet nors dabar galiu pradėti susikaupti ir nebespygaudamas iš džiaugsmo skaityti…

Knyga parašyta pagal autoriaus Lietuvos laivyno istorijos paskaitų konspektų medžiagą Klaipėdos universiteto Jūreivystės instituto studentams, 231 psl. apimties, yra iliustracijų ir literatūros šaltinių sąrašas, 6 dalys – bet pasakojimo stilius tikrai ne akademiškas ir atbaidantis, nors apipavidalinta solidžiai. Autorius savo pratarmę baigia – historia magistra vitae est, o aš…

O aš ją net nespėjęs perskaityti tikrai jau dedu prie “PRIVALU TURĖTI“ ir “PRIVALU PERSKAITYTI“!

Kuo ir užsiimsiu.

Ahoy!

Komentarų: 6

  1. Gero vėjo!
    Esu pamalonintas paminėjus mane, kaip buriavimo metraštininką. Bet nenorėčiau sutikti, kad “skiria dėmesį tik buriuotojams“. Lietuvos tarpukario prekybos laivynui esu skyręs ko gero net daugiau dėmesio. Esu tyrinėjęs ir aprašęs pirmųjų lietuvių jūrininkų kelią nuo Kauno Aukštesniosios Tecnikos Mokyklos Jūreivystės skyriaus, praktikos Eriksono burlaiviuose iki Lietuvos laivų žūties okupacijos ir Antrojo pasaulinio karo metais. Bet ši pastaba tik tarp kitko, be jokių pretenzijų.
    O šiaip, dažnai pavartau “Nauticalis“ ir “Vėjo pamušalus“. Čia randu įdomių ir šmaikščių jaunatviškų tekstų, kuriuos su malonumu paskaitau.
    Linkiu Gero Vėjo!
    Venantas Butkus

    Patinka

  2. Tai kai kurie netikslumai užkliuvo ir vartant: olandiškos fliuitos vadinamos fleitomis, o “Jūratė“ ir “Kastytis“ – pirmieji motoriniai Lietuvos burlaiviai, pavadinti škunomis, nors tiksliau juos reiktų vadinti kečais (šio galinis stiebas trumpesnis už priekinį, kai škunoje atvirkščiai – ten kitaip traukos centras perskirstomas, kiek skiriasi todėl ir valdymas burėmis).
    Bet kol kas skaitau ir džiaugiuosi… 🙂

    Patinka

  3. Aišku, paveiksliukų tiek, kaip ir Tau žinomuose “komiksuose“, nėra, bet… Tikrai įdomi ir verta dėmesio, jei šia tema domiesi.
    Mano galva, tai iš viso pirmas tokio pobūdžio darbas Lietuvoje – apie Lietuvos laivyną, karinį ir civilį, ir dar istoriją nuo kuršių ir vikingų iki šių dienų.

    Patinka

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.