Pasimatymas su didžkiais. II dalis: “Skapeno klastos…“

Klaipėda,
2009-08-01
šeštadienis

_______________________________

Tęsinys. Pradžia čia:

Dievas davė man protelį,
Kad nesėdau į laivelį…

– kaip dainuojama vienoje lietuviškoje tautinėje šantėje. O vis tik…

Olandijos jaunimui mokyti specialiai pastatytas “Eendracht“ svetingai atvėrė savo trapą lankymui, todėl iškart stojome į eilutę:

Eilę reguliavo jūreivė – kuriai nepaklusti niekas nedrįso, o ir jūroje, manau, retas kuris priešgyniautų:

Bestovėdami pasižvalgom – burlaivių krantinė žiūrint iš kito molo galo. Dešinėje oriai plazda daniškas giuisas – irgi reta, kiek pastebėjau, pirmagalio iškilminga vėliava:

Jau viduje, o čia – škunos rinda (varpas), kuri stebėtinai žemai kabo, lyg nykštukams už bulingo (trumpiausia virvė laive – kaip tik šio varpo) ją patampyti skirta (arba iki denio graibymo prisilakusiems jūreiviams):

Gervių ūkis prie stiebo – stebėtinai viskas šiuolaikiška:

Įėjimas į kajutkompaniją – “chamams“ nuo kranto uždarytas, ir niekas taurelės degtinės, kaip Petro I įsake, neįpils (žr. Antrasis, kuris yra trečias):

Laivo vairinė:

Įrėminta Klaipėdos uosto locija – rengtasi atplaukimui kruopščiai, o ir, matyt, ne paskutinis kartas, kad rėminti prireikė:

Vienas iš kompasų – jie ne naktauze priešais šturvalą, kaip įprasta, bet išdėstyti buriuotojams įprastu daugiau būdu palei bortus prie vairo atvirame kokpite:

O čia ir yra toji kokpite “po atviru dangumi“ esanti dar viena vairininko vieta:

Aš taip manau, kad ši vis tik irgi yra darbinė, o ne butaforinė turistams pažiopsoti, kaip įrengta “Kruzernšterne“ (ir, spėju, “Sedove“).

Radome ir “antikvariato“ – falų ir šotų galams tvirtinti įrengta dalis tradiciniu būdu, su “kaiščiais“:

Ir patraukėme į jutą (galinį denį) į “lauko kavinę“ atsigaivinti kava, arbata (po 3 Lt) beigi kola (5 litai skardinė – olandai tikrai nebrangininkai, alus – 5 litai, kai krante mūsiškiai ir po 6 nesidrovėjo lupti). Štai čia viena iš denio kajutkompanijos “freskų“ su barometru (lyja jau tikrinasi parodymus su savuoju?…):

“Meškerė“ rykliams traukti:

Labai kiekvienam buriuotojui pažįstama įprastinė gervė ir čia rado savo vietą:

Stakselšoto karietėlė su bėgeliu bei dailiai suringuota virvė (Ordnung muss sein!) ant bako (priekiniame denyje):

O vis tik su jais buvo galima pasileisti į trijų dienų kelionę – ir visai nebrangiai:

Palyginimui pasakysiu, kad pigiausias jų laive buvo šios regatos etapas Turku-Klaipėda, kuris kainavo 585 EUR, tad pasiplaukioti už 50 EUR dienai (kas nesudaro ir 200 litų!) – tikrai pigu, nes jachtos nuoma kainuoja daug brangiau…

Vienok, antspauduotas, kaip laive buvęs, bet vis tik “neužšanchajintas“, beigi Skapeno klastai (primenu klasiką: “ir velnias nešė mane į tą galerą!“) nepasidavęs (dėl ko vis tik džiaugtis neišeina):

Beje, paprašiau, kad antspaudą atminimui įkaltų į mano užrašų knygutę, kurios gale tradiciškai įmetu vis kokią naudingą informaciją, kurios prireikia kaip “špargalkės“. Jūreivė (taip, dar viena!) vos pažvelgusi į tą puslapį iškart šūktelėjo: “- O, Bofortas!“ – ir ten tikrai buvo perrašyta Beaufort skalė vėjui ir bangavimui…

Atsisveikinimui oro bučkis paskuigaliui ir pagarba Nyderlandų ensinui:

Ir mes traukiame toliau…

Tęsinys čia.