Arba galėjau parašyti paprasčiau: “Bumbliauskai, nuliūdinai!…“
Štai praėjo Delfi konferencija su juo “Ar gali Lietuva vadintis jūrine valstybe?“, ir aš joje sudalyvauti nespėjau, nes neseku tokių dalykų – informaciją pasitikrinu dažnai post factum.
Aš suprantu, kai esi itin žinomas (jei ne pats žinomiausias šiuo metu po A. Šapokos) Lietuvos istorikas, tai galima berti atsakymus kad ir ekspromtu. Bet jei gerbi savo profesiją – gal vis tiek reikėtų kažkiek pasėdėti prie šaltinių, atšviežinti žinias (jei tokios buvo), ar pasidomėti kiek plačiau diskutuotina tema?
Pagal nuorodą aukščiau rasite visą tekstą, koks jis yra, o aš kiek pakomentuosiu kai kuriuos atsakymus, nes, tebūnie man atleista, ne visai sutinku su gerbiamu istorijos autoritetu vertinimuose ir netgi faktų pateikimuose.
* * *
Kostas: Klaipėdoje kita savaitgalį vyks The Tall Ships’ Races Baltic 2009. Bet jos reikšmė geriausiu atveju suprantama tik Uostamiestyje. Ar nemanote, jog tai yra vienas iš požymių, kad negalime vadintis tikra jūrine valstybe?
A. Bumblauskas: Jeigu atplaukia į Lietuvą tokie didžiuliai laivai, tai reiškia, kad esame jūrinė valstybė. Svarbiausia, kaip į tai pažiūrėsime.
Valstybė prie jūros – nebūtinai yra jūrinė valstybė. Artojai, tame tarpe ir plačiąja prasme, skirtumo tame nemato. Tad taip ir palikime – požiūriai skirsis.
H20: O KAS NORS SUSKAICIAVO KIEK DABAR JURINIU LAIVU PRIKLAUSO LIETUVOS KAPITALUI
A. Bumblauskas: Lietuvos valstybė šiandien turi 3 karinius laivus.
Klausimas iš salės: “kiek tankų turi Lietuvos kariuomenė?“
Atsako istorikas: “Regitros duomenimis, dabar yra beveik 2 milijonai Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių“.
“No comments“ – kaip sakė Gromyka JT sesijoje.
Bet komentaras vis tik bus!
Gerb. Alfredai Bumbliauskai, va pažiūrėkite į šią nuorodą, oficialią, esančią KAM tinklapyje
Kaip matote, Lietuvos KJP karo laivų flotilę sudaro bent 4 (!) divizionai. Tai kurie čia, anot Jūsų, dalinasi vienu laivu, kai kitiems dviem atiteko po “visą čielą“? Gerai, atmeskime katerių grandį (smulkmė gi, nors čia ne apie tuos katerius, kur “valtis su motoru“ kalba!) su jiems priskiriamu gelbėjimo laivu “Šakiai“ (šis “kateris“ sunkiai į Kuršmares tilptų), tai vis tiek per kitas grandis aš suskaičiuoju… ogi KJP turi iš viso bent 8 karo laivus!
Dar kartą – ne tris, aštuonis!
Nebeklaidinkite savo “smetoniškais anekdotais apie tris tankus“ žmonių, kurie neabejingi laivynui ir Lietuvos tarpsmui iš tikro jūrine valstybe.
Max: “neturime nei savo laivyno, nei tikrųjų savo jūrininkų dinastijų ar tradicijų, nei ilgo pajūrio ruožo, nei jūrinės istorijos, nei reikšmingų literatūros kūrinių apie jūrą. Trečdalis mūsų šalies gyventojų nėra matę jūros, Klaipėda ir klaipėdiečiai neturi jūrinės dvasios, ir apskritai išnaudojame gal tik penkis procentus jūros galimybių, todėl iš tikrųjų negalime savęs vadinti jūrine valstybe“.
Ar sutinkate su šia nuomone?
A. Bumblauskas: Sutinku. Nuo jūros būvome ilgą laiką atstumti dėl vokiečių politikos. Nors bandymų būta, kad ir kurti Šventosios uostą. Bet tam ir organizuojame tokią kelionę, kad parodytumėme, kad galime būti jūrine valstybe. Jau turime tris karinius laivus ir jie visi yra integrali NATO dalis.
Kad uostas pavaldus Vilniui, o ne Klaipėdos miestui – irgi “fricai“ kalti?…
Aš daugiau pavardinčiau mūsų pačių požiūrio, atsainumo (komodorą nuo komandoro kada išmoksime pradžiai skirti?) ir apsileidimo priežasčių, bet čia ne šio įrašo tema, tai gal kada kitą kartą.
Na, taip – ir vėl tie “trys smetoniški tankai“. Tik ką rašiau aukščiau.
derekas: Ar Lietuva per visą istoriją yra kada nors dalyvavusi jūrų kare?
A. Bumblauskas: Apie tai reikėtų skaityto ilgą paskaitą. Čia žiūrint, kaip žiūrėsi. Pasakysiu vieną faktą: ar tai yra dalyvavims jūrų mūšiuose? 1605 metais J. K.Chodkevičius prie Salaspilio sumušė švedus, nusivijo juos iki valtelių, kuriais švedai kėlėsi į laivą, atėmė kelias valteles, su kuriomis puolė švedų laivą. Ar tai jūrų mūšis?
Dieve dieve, koks tu kūdas… (cit.)
Kad jau kabinome etmoną J. K. Katkevičių, tai ne Salaspilio mūšį čia reiktų prisiminti, o tikrą jūrų (!!!) mūšį prie Salis! Apie tai ir aš rašiau – įsiminkite šitą pergalę vienąkart! Tiek nedaug teturime, ir tiek nedaug tereikia nepamiršti…
Aurelijus: Su gerb. prof. A. Bumblausku manau galima diskutuoti tik istoriniais klausimais. Man idomi istoriko nuomone ar gali valstybe vadintis jurine jeigu neturejo savo flotiles. Nevykde stambios jurines prekybos. Klaipeda (buv. Memelis) atiteko tik po Pirmojo Pasaulinio karo, o pries tai buves vienintelis priejimas prie juros buvusi Palanga, kuria nebent zvejai naudojosi. Mano manymu Lietuva galima pavadinti jurine tik labai salyginai. Zemdirbystes salimi taip, bet jurine, deja ne. Tam neturime nei patirties, o normalu uosta turime tik simta metu.
A. Bumblauskas: Jūsų argumentai teisingi, turi racijos.
Ir tai – viskas, ką galima pasakyti??? Netgi apie tą “artojų mitą“, kurie kaip įvarė plūgą nuo Baltijos – tai taip iki Juodosios ir vagą nuarė?…
Gerai, pacituosiu abiems prelegentams kai ką įdomesnio. Kostas Frankas 1989 metais žurnale “Jūra“ gegužės mėnesį rašė (aš imu citatą iš Venanto Butkaus rinktinės knygos “Gero vėjo!“, Klaipėda, 2002, psl. 22):
“[…] Net keturi šios galingos (Radvilų) giminės atstovai studijavo Nyderlandų krašto, kuris nuo seno garsėjo jūrinėmis tradicijomis, universitetuose. Radvilų “olandiško“ tipo bastioninė Biržų pilis buvo apsupta vandenų, kurie patogiai jungėsi su netolimu Rygos uostu. O štai ir tas dokumentas iš XVII amžiaus pradžios. Tai – Tomo Makovskio graviūra, kurioje Biržų ežero Albos salos fone pavaizduotas vienstiebis kokių 10 metrų burlaivis. Pagal konstrukciją tai galėtų būti olandiška jachta – tjalkas. Jeigu dailininkas šį burlaivį pavaizdavo Biržų ežere, tai kas galėtų paneigti, kad jis čia neplaukiojo?“
Skeptikų iškart paklausiu: gal žinote, kokiu atstumu nuo jūros įsikūręs Hamburgo uostas?… Ar Hamburg Hafen – ne jūrų uostas, ką? O va panašiu ir Biržai atsidūrė.
Pagal Radvilų užmačią, Ryga, kad ir kaip dabar neįtikėtinai skambėtų, tapo vartais į jį. Priežastis labai paprasta: administruojant Abiejų Tautų Respublikos (klausykite, kodėl niekas šio griozdiško pavadinimo nekeičia į paprastesnį Dvitautės Resbublikos?) valdomus Rygos miestą ir Livoniją (lenk. Inflantus), Radviloms per daug kliaučių, derinant su lenkais, buvo spręsti savo komercinius reikalus, o karai (tas pats Katkevičius) dėl tos teritorijos ne iš dyko buvimo ar garbės dėl jų vyko (kaip ir konfliktai tarp šių abiejų giminių). Tad jų tėvonija Biržai labai vykusiai buvo pasirinkti vykdyti kaip tik jūrų prekybą, nes kiti išėjimai (Nemunu per Kuršmares ir Memelį – vokiečių valdomi) ar minėtas Palangos uostas bei Šventosios – tikrai buvo mažoki, o ir pastarieji nebuvo šių magnatų (dabartine kalba – “oligarchų“) administruojami, o iki laisvų miestų teisių ar bent Magdeburgo miesto teisių – jiems dar augti ir augti, o laikas spaudė tuomet spręsti klausimus iškart.
Deja, Biržai savo potencialo pilnai neišvystė, ir po Tvano švedmečiui einant į pabaigą ši tvirtovė buvo negailestingiausiai griaunama, o ir Palangos miesto molai išardyti (kada pasėdėkite kojas į jūrą sumerkę ant tų akmenų Birutės kalno papėdėje).
Juodosios gi jūros prekybos peripetijos įėjo nebe į mūsų istorijos puslapius. Ir iš tikro: kam tas ten dar Litovskyj pusiasalis, šmėkštelėjęs Rusijos Pilietinio karo metu Perekopo tarp baltųjų ir raudonųjų (įskaitant ir Nestoro Machno juodai-žalią rinktinę) mūšio epizode?…
Tiek nedaug turime – ir lengva ranka viską nubraukiame.
zumba: Ar tarp istorinių Lietuvos asmenybių yra buvę piratų?
A. Bumblauskas: Nu tai tuos kuršius, kurie plėšė taip pat, kaip vikingai Danijoje, galima pavadinti piratais. Danijoje net buvo liejami varpai su užrašu “Dieve, saugok mus nuo Kuršių“
O va čia dar norėčiau į vieną faktą dėmesį atkeipti, kuris, panašu, gerbiamam istorikui jokių asocijacijų nekelia, o puikiai padėtų atsakyti į šios konferencijos klausimą.
Visi karai jūroje Dvitautėje Respublikoje vyko ne nacionalinių laivynų, o privačių samdytų laivynų dėka. Šie žmonės, kariavę ir mūsų pusėje, vadinti kaperiais – tai yra visų tų garsių iki šiol pasaulyje korsarų, bukanierių ir privatierių patys tikriausi kolegos!
Toks kariavimo būdas nieko nestebino, nes būtent samdinių kariuomenė ir vykdė bene visus tuos dabar mūsų istorijoje išlikusius ir studijuojamus šlovingus mūšius, karus ir užkariavimus. Labai gaila, kad šis faktas jūroje – jau paliekamas nuošalyje, jų visų atsižadant.
O va mūsų bendrapiliečiai iš anų laikų lenkai, vienok, kaperių pajėgomis laimėtu prieš švedus Olivos mūšiu didžiuojasi, jį įtraukę į savo istorijos puslapius, o kaperiška vėliava (!) šiuo metu yra netgi Lenkijos karinio jūrų laivyno giuisas (t.y. priekinė laivo vėliava, naudojama taip pat pakrančių apsaugos įtvirtinimų ir tvirtovių gynybos dalinių bei keliama laivuose iškilmingomis progomis paradų metu ir įplaukiant į uostus)!
Juk ir švedai savo garsųjų bene didžiausią to meto karo laivą “Vasa“, kuris apvirto ir nuskendo netoli nuo stapelių tenuplaukęs, o dabar yra ištrauktas ir restauruotas muziejus Stokholme, statė prieš mūsų Respubliką ne iš dyko pasipūtimo, o iš poreikio. Kada atkreipkite dėmesį į ideologinius papuošimus, atkartojančius propagandiniu užtaisu paminklo Vytautui Didžiąjam motyvus Kaune, šio laivo pirmagalyje po bušpritu (pasviru stiebu) – ten gi jau “pavergti“ mūsų piliečiai vaizduojami. O va ir neišdegė!
Aš spėju, kad, gerai paieškojus švedų, vokiečių ir pan. archyvuose, galgi atrastume ne vieną ir Lietuvos žymesnio žmogaus vardą, o ir reikėtų kitąkart įdėmiau gal pažiūrėti kai kurių jų biografinius faktus, ir ar tikrai vien jie greta sparnuotosios husarijos jie į mūšį joję…
Deja, tą darys ne šis profesorius ar jo kuruojami istorikai magistrantai. Labai didelis šitas deja. Labai.
Geriau jau būtų pakvietę Audrių Bačiulį arba ir Algimantą Čekuolį, patį buvusį jūrininku.
Skipper_LT 
Ne jūrinė valstybė, nors tu per galvą verskis!
PatinkaPatinka
O kokie kriterijai apspręstų, kad jau?
PatinkaPatinka
Oi, ne: tiek Žygis, tiek ir Vasia – abu kaperius samdėsi jūros “razborkėms“. 🙂 Tai Žygis Jaunėlis sumąstė, kad norisi ir “nuosavą“ laivyną pagaliau turėti, kol mergos ir baliuškos nukreipė dėmesį. O Vania Piktūnas todėl Novgorodą ir priglaudė, kad jam tai buvo eksporto vartai – šiaip, prekybiniai laivai ten upe praeidavo (kaip ir iki Biržų). Nedideli, aišku, laivai – ne tokie, kaip galeonai ar vėliau pūstašoniai paršai “eastindiaman“.
Jei lenkai (su lietuviais) pasamdo kaperius, kurie ekonominę blokadą daro keliui į Novgorodą arba kreiseriavimu užsiima, gaudydama laivus, einančius iš ten – tuomet anas irgi pasamdo “kontr-kaperius“ lenkų “piratams“ nuvaikyti… Ir visi darbo turi. 🙂
O pirmąjį nacionalinį laivyną rusams tikrai Petras padarė – ir pirmieji jūriniai laivai jo dėka gimė (šitas vis tik girtuokliavo pertraukose tarp darbų, gal todėl labiau pasisekė).
Jei latviai turėjo įtakos Klaipėdos radimuisi, tai visai liūdni popieriai – net priešistoriniuose “genuose“ nesame jūros žmonės ir netgi ne valstynė prie jūros.. 😦
Ir netylėk – visada malonu ir Tavo komentarus matyti, ir klausimus, kurie patį paskatina neapkerpėti. Jei pažiūrėti mano komentarus prie teksto, tai teksto aukščiau visada būna mažiau už komentarus… 🙂
PatinkaPatinka
Ir jie iš Novgorodo upėmis ir ežerais atplaukę iki Suomių įlankos galėjo tais pačiais laivais jūroje muštis su lenkų kaperiais?
Bet tyliu jau. Matosi, kad pats dantis praėdęs prie šitos temos.
Klaipėdos vardo kilmė, esą klampi pėda – liaudies etimologija. Mokslinė pirmo dėmens etimologija: iš latvių klajš „atviras, tuščias, lygus, plynas“, taigi – atvira, lygi vieta.
PatinkaPatinka
Karas visuomet buvo geras verslas. Jei būtų neapiforminti (globos raštai arba atpirkimo raštai), tai iškartų kaip piratus – tiek tos Baltijos tėra. Tad gali būti rami: kaperiai kariavo kaip oficialūs LDK bei Karūnos karininkai (žr. temą apie komodorą ir komandorą). 🙂
Vienintelis skirtumas nuo sausumos tik tame, kad aš nežinau istorijoje išlikusio bendro jiems jūrų etmono, jei toks buvo. Bet juk turėjo būti kažkas atsakingas už juos? Galop, kapitonas laive – tai pulkininkas sausumoje, todėl laivas – tai savistovis karinis vienetas. Gal ir poreikio todėl nebuvo jiems turėti bendrą pareigūną, sėdintį sausumoje (štabe – kaip admirolai, jei ne su ekspediciniu korpusu keliavo, ir būdavo; palygink lauko etmoną ir didįjį etmoną), o gal koks kancleris juos tiesiog kuravo?
O lauko etmonai dažnai, beje, iš savo kišenės finansavo kariuomenes – ten dar gražiau buvo. Tad aš nežinau, ar šie dar labiau “banditais nuo didelio kelio“ neatrodė… 🙂
Rusai, Maskvai sustiprėjus ir nudusinus Tverę bei prispaudus Novgorodą (kitą konkurentą – Kijevą, žinia, mes už juos patys priglaudėm…), ištisai veržėsi į Livoniją, nes jų pagrindiniu prekybos centru-tarpininku tebuvo Novgorodas, ir jiems reikėjo uostų, kontroliuojamų tiesiogiai (Gdanską Lenkija gi irgi iki 1945-jų kontroliavo nepilnai, neskaitant tarpukario, kaip ir mūsų Klaipėdos). Kaip žinia, LDK irgi prekiavo su Europa jūra tik per tarpininkus – Hanzą (pvz. Kaunas, ne vien Memelis), o savų uostų neturėjo (Ryga – laikinai, Biržai – neišsivystė, Šventoji – dažnai palikta be didesnio dėmesio, Palanga – per maža).
Apie Novgorodą ištraukos iš Wiki minčiai iliustruoti:
——–
XIII-XIV a. miestas klestėjo kaip didelis kultūros centras, tarpo prekyba su Hanzos miestais. 1478 m. miestą užėmė Maskva, valdoma Ivano III. Įkūrus Sankt Peterburgą, miestas XVIII a. ėmė prarasti savo kaip svarbaus prekybos taško reikšmę.
In the 13th century, Novgorod, while not a member of the Hanseatic League, was the easternmost kontor, or entrepot, of the league, being the source of enormous quanties of luxury (sable, ermine, fox, marmot) and non-luxury furs (squirrel-pelts).[9]
The city lies along the Volkhov River just below its outflow from Lake Ilmen.
[…] crossed the Baltic Sea entered the Gulf of Finland, followed the Neva River into the Lake Ladoga. Then it followed the Volkhov River, upstream past the towns of Staraya Ladoga and Velikiy Novgorod, crossed Lake Ilmen, and up the Lovat River.
The Volkhov flows out of Lake Ilmen north into Lake Ladoga, the largest lake of Europe. It is the second largest tributary of Lake Ladoga. It is navigable over its whole length. Discharge is highly variable depending primarily on the level of Lake Ilmen. The Volkhov is reported to reverse the direction of its flow in its upper section in exceptional circumstances. The river freezes up in late November, and breaks up in early April.
Despite its relatively small size, Volkhov has played a large role in Russian history and economy. In recognition of that, a figure representing the Volkhov appears among the allegorical monuments to the four major rivers of Russia on the rostral columns in the ensemble of the Old Saint Petersburg Stock Exchange and Rostral Columns.
It was a vital part of the most important trade route connecting Northern Europe to the Orient, by way of the Volga (Volga trade route) and Dnieper (trade route from the Varangians to the Greeks). The ancient Russian capital Staraya Ladoga and one of the principal Russian medieval cities Velikiy Novgorod are located along the Volkhov.
——
Savotiškai šitą galima palyginti su Biržais – kaip jūrinės LDK tvirtovės “koncepcija“. 😉
Na, o Petro I prakirstas “langas“ ir užmojis statyti Nevos žiotyse miestą (Memel – tai klaidingai manytos Neman žiotys…) buvo pagrįstas panašiu principu. Klaipėda (klampi pėda…) – gi irgi pelkėje statyti pradėta. Dar vienos paralelės mąstyme, ne? 😉
PatinkaPatinka
Jei vakariečiai kaperiai kariavo Žygimanto Senojo vardu (jo neprašyti), tai ar galima sakyti, kad jis kariavo?
O kad rusai (Vasia) plaukiojo Baltijos jūroje iki Petro – naujiena. Bet jei taip sakai… O kur jų uostai (uostas) buvo?
PatinkaPatinka
Taigi Žygimantas Senasis kovojo su Maskovija (Vasilijum III) sausumoje savarankiškai (nors ir samdiniais, bet tam tikra prasme “nacionaline“ kariuomene), bet vakariečiai kaperiai, išnaudodami padėtį, pasinaudojo proga pakariauti jo vardu prieš visus laivus, kurie ėjo į tą pusę ir iš tos (kaip ir Vasia – prieš Žygį po kiek laiko apsižiūrėjęs). Ekonominis tai karas daugiau buvo, be teritorinių užėmimų. O didžiausią laivyną iš kaperių turėjo Žygimantas Augustas ir Ivanas Rūstusis, dosniai dalinę žymiems kaperiams savo vėliavas, globos raštus bei bajoriškus titulus. Vėliau kovose dėl įtakos Baltijos jūroje danai su švedais pradėjo labiau reikštis, o pastarieji gi ir kariavo ne samdiniais, o laisvais piliečiais.
Žygis Augustuks Jūrų komisiją netgi buvo sudaręs, atsižvelgdamas į “dabarties iššūkius ir ateities perspektyvą“, deja, taika su Švedija vienu iš punktų užmačių ragino atsisakyti, o ir karalius jis buvo, po teisybei, gana minkštadūšis, labiau į menus ir mergas linkęs… Kuomet atėjo Vazos, tai ir laivyną iš Švedijos su visomis įgulomis galima buvo greitai “pasiskolinti“. Kuomet Vazos susipjovė, kuris ten “švediškesnis“, tai ir ne iki LDK laivyno tapo irgi. Ivanas Rūstusis gi Novgorodą pamynė galutinai, todėl anoji pusė irgi ilgam interesą jūrai ir prekybai ja prarado, kad paskui Petriukas “langą kirsti“ turėjo.
Šios aplinkybės gal ir nulėmė, kodėl mes istorijos vadovėliuose skaitome apie sausumos peripetijas, užuot žiūrėję, kas tuo metu dar ir jūroje lygiagrečiai vyko. Kaip sakiau, samdiniai kariavo ir ten, ir ten – jūroje tiesiog neturėjome nuosavę LDK “jūrinių etmonų“, admirolų, kurie tiems kaperių laivynams vadovautų, kaip kad lauko etmonai, generolai, vadovavo sausumos “kaperiams“.
PatinkaPatinka
Čekuolį ne kaip istoriką siūliau – toje temoje jis būtent kaip jūrininkas būtų daugiau naudos temai davęs. O istorikas, kaip matai, ne tik kad nedavė, bet ir netgi, sakyčiau, vietomis pakenkė… Dabar bet kam pasakyk, kad ir laivų daugiau, ir ne viskas ten su tuo “nurašymu“ jūriškumo paprasta – užginčys! Nes gi “Bumbliauskas sakė, o tu kas toks, ką???“ 🙂
Kaperiai – jie ir piratai buvo. Veiklos metodai tie patys. Visas skirtumas tame, ar jie turėjo atpirkimo raštus (letter of marque), kurie pateisintų jų veiksmus, nes atliekami tam tikro oficialiai kariaujančio šeimininko (valstybės) įgaliojimais. O laisvalaikiu tai jie paplėšikaudavo ir savo iniciatyva… Ir ne vienas pirma išgirsdavo apie karą, po to imdavo grobti laivą vieną ar kitą, o paskui siųsdavo agentus pas karalius su dovanomis ir pakišomis, kad jiems raštą išrašytų, čia pat atlikdami ir avansinę įmoką. Nes ekonomiškai taip labiau apsimoka, susimokant “pajamų mokestį“ nuo pajamų, jei jos gaunamos, nei kad avansu pirkti patentą (arba “verslo liudijimą“). Riba ten labai jau nežymi būdavo… 😉
Šiaip jau, karas jūroje kaperių (ir privatierių bendrai) pagalba buvo laikomas humaniškesniu: šie stengdavosi išsaugoti laivą ir krovinį. Nacionalinis laivynas gi dažniausiai laivus skandindavo kartu su visu kroviniu. O Baltija gana nedidukė, kad grynai piratams įsisiautėti. Beje, Karibuose vidutinis pirato gyvavimo laikas ilgiau dviejų metų irgi netrukdavo. Tai garsieji ten “piratai“ ištempė ilgiau ir kai kurie karjeras padarė (Jamaikos gubernatorius – kaip skamba?) vien todėl, kad tais atpirkimo raštais pasirūpindavo ir pakišų nešykštėjo. 😉
Tad jie jau irgi nebuvo piratai – buvo privatieriai, korsarai, bukanieriai… ir – kaperiai. Su visa “banditiška“ praeitimi ir “blatnais pontais“. 🙂
PatinkaPatinka
Re: Istorijos profesorius
Kontaktus gal ir galėčiau gauti – draugas yra (buvo) istorikas (antraeilininkas dar) VU. 🙂
Bet aš reklamuotis nenoriu – kas nori, gali jam nuorodą siųsti.
Juolab, kad savotiška žala tais komentarais (ypač apie tuos “mes turime tris karo laivus“…) jau konferencijoje padaryta – dabar imti ir atstatyti tą dalį kažin ar pavyktų. Geriausia pradėti iš naujo (kaip ten Marijono “3 milijonai“ dainuojama), o tą galima daryti ir be minėto profesoriaus viešoje diskusijoje, spaudoje ir pan. – nuosekliai progaguojant Lietuvos laivyną (už ką minėtas Audrius Bačiulis gavo KAM atminimo medalį) ir jūrinės valstybės koncepciją (ko iš esmės nedaro nei Susisiekimo ministerija kaip valstybinė įstaiga, nei LBS, ranką prie širdies pridėjus, kaip visuomeninė).
PatinkaPatinka
„…apie Senojo jūros kovas su Maskovija“. Primink.
PatinkaPatinka
Kaperių prie piratų gal nereiktų tempti. Pats sakai, kad jie kariavo už valstybę (pasamdyti), o piratai – gi plėšikai.
Čekuolis kaip jūrininkas gal, bet jo istorijos žiniomis neverta žavėtis.
PatinkaPatinka
Istorijos profesorius
Turiu didziuli prasyma – Gal turi profesoriaus adresa ir galetumei nusiusti nuoroda i savo rasini? Ar kad isvengti spekuliaciju Nauticalio savireklamos klausimu, – kas nors kitas galetu persiusti nuoroda?
Butu tikrai grazu ir demokratiska, jei profesorius tavo komentara perskaitytu ir garbingai bei profesionaliai atsakytu/pakomentuotu.
Kaip bebuve – tai labai svarbus klausimai, ypac tiems, kurie yra su jura ir savyje jau kursto jurines valstybes dvasia. Ir profesorius turetu skirti reikiama demesi poziuriui, kuris kitoks, nei tradiciniai vadoveliai. Galbut tai pasitarnaus kokiam studentui kaip kursinio ar diplominio darbo tema, o gal veliau ir disertacija ir bus naujas profesorius? Viskas juk prasideda nuo dulkes, nuo mazo akmenelio, kuris turi vilties pasukti upes vaga, ar bent jau ja plaukianti laiva.
Saulius Šukaitis
PatinkaPatinka
– Našlaitėli, imk litą…
– Aš ne našlaitėlis! Antai mano tėvas stovi!
PYKŠT!
– Našlaitėli, imk litą…
PatinkaPatinka
tavo pastabos labai teisingos.
Akivaizdu, kad ta ‘konferencija’ buvo skirta tik projekto “gold of lithuania’ reklamai ir, matyt, kad taip tiesmukai visko nepateikinėti užrašė “Ar gali Lietuva vadintis jūrine valstybe?“. Profesorius visiškai nepasiruošęs, geriausiu atveju tik apie Našlaitėlį pasakot ir galėjo:).
PatinkaPatinka
Prieš rašydamas, aš tą jo bestselerį (berods, 2007-ųjų pagal oficialią pardavimų statistiką?) perverčiau – kaip tik žiūrėjau Biržų litografijos, nes per googlę neradau būtent tos, kur vaizdas parodytas nuo kalnelio, nuo kurio leidžiasi raiteliai su trikampėmis kepurėmis (dar kumelės pasturgalis plačiausiu rakursu), o tolumoje papėdėje plyti kaip tik Biržų tvirtovė, į kurią pavaizduotos artilerijos apšaudymo trajektorijos. Va, prieš akis stovi – o visur yra arba įdėta toji su pilimi ir miestu, arba iš jos nukerpama tik pilis.
Ir K.Franko minėtos nemačiau, kurią jis turėjo omeny su olandišku laiveliu… 😦
Tai apie Biržų “jūriškumą“ A. Bumbliauskas irgi nei pusės žodelio, kiek pagal vardų rodyklę žiūrėjau. O po šios konferencijos, prisipažįstu, labai bijojau pasidomėti ir tai, ką jis ten parašęs (jei parašęs) apie Lietuvą kaip jūrinę valstybę. Bent jau Žygimanto Augusto Jūrų komisija tai turėtų būti paminėta – pirmas (!) admiralitetas pasaulyje! Ir dar turėtų būti apie Senojo jūros kovas su Maskovija – kaip ten vieni ir kiti kaperius samdė, kad kuo daugiau ekonominių nuostolių vienas kitam atneštų… 🙂 Apie tikrą jūrų (ir dar naktinį!) mūšį prie Salis tai tikrai nieko nebus – antraip, konferencijoje būtų paminėjęs pats, o ne apie “ir nuvijo juos prie valtelių – tai gal čia jūrų mūšis“ nusikalbėjęs…
Tad pabijojau nusivilti – ir greitai greitai padėjau knygą į lentyną. Vis tik nemažus pinigus tuomet kainavo – gaila, vienok, būtų! 🙂
Man tai gaila, kad jis atėjo į konferenciją kalbėti visiškai nepasiruošęs ir paskui kaip gudrus dvejetukininkas pamokoje prie lentos bandė išsisukti iš padėties dėl neparuoštų namų darbų! Labai neprofesionalu, ir tokio kalibro žmogui savo profesijoje tikrai neatleistina.
Kita vertus, jis ruošėsi kalbėti būtent apie tą sutaurintą ir prailgintą čarterio variantą Viduržemio jūroje, pavadinimu Gold of Lithuania (čia ne apie “lietuvaites laukų gėles gražias“…), tačiau žmonės, naudodamiesi proga, kad gali pakalbinti tokį žymų istoriką, uždavinėjo visai kitus klausimus, o ne apie ekspediciją, kurioje tas ir nedalyvauja, bet gražią istoriją apie Našlaitėlį sugalvojo verslininkams misiją ir pagrindimą turėti (ne vien kad “išsinuomavom jachtą, gėrėm, buriavom, gėrėm…“). Kaip sako rusai, čia viskas gi “pod egidoj…“
Aš ir ne prieš tą ekspediciją, tarp kitko, ir tikslai gražūs – kas, kad visos jachtos bus su Graikijos vėliavomis, ir be pačių dalyvių gal ten niekas į jų misiją dėmesio nekreips. Bus matyti.
Galėčiau paieškoti, kur čia LJ rusai prieš kelis metus taip “Ekspedicija Archipelag“ susiorganizavo panašiu principu: jie lankė Sinopo mūšio vietas (viena iš trijų svarbiausių pirmųjų Rusijos laivyno tarptautinės reikšmės pergalių!), užeidinėjo į Seniavino eskadros lankytus uostus, nuleido vainiką žuvusiems atminti ir pan. Visiškai privati iniciatyva. Todėl, jei kas skaito, kad čia aš kimbu prie GOL – iškart apsidraudžiu. 🙂
O dėl Bumbliausko šioje konferencijoje – tikrai liūdna. Netgi labai. 😦
PatinkaPatinka
Tai va ir sakau, kad gražiai. O juk galėjai ir grubiai:)
Apie spalvotas knygutes pvz tame tarpe…
PatinkaPatinka
”Žo-ze-fi-na, Žo-ze-fi-na…“ (cit.) 😉
PatinkaPatinka
Gražiai tu čia…
PatinkaPatinka