Kai Galvėje vanduo nebekietas


Trakai,
2009-05-31
sekmadienis

________________________________________________________________

Pratęsiant temą – paskutinė kalendorinio pavasario diena.

Ant Pusiasalio pilies kuoro griuvenų gandras dairėsi užkandai varlių keliauninkių:

Gelbėjimo stoties akvatorija prie Pusiasalio pilies užgrūsta įvairių plaukiojančių priemonių:

Horizonte matėsi… negalėjau patikėti pritraukęs vaizdą! Ogi kažkas plaukiojo “vintažiniu katinu“ (vintage catboat) – “senobišku“ gafelinio takelažo ketu!

Vaizdas į Pusiasalio pilį ir Gelbėjimo stoties akvatoriją – marina, kurioje “svetimiems“ nėra ką veikti, ir į kurią “išskirtiniai asmenys“ važinėja automobiliais pakrante pėsčiųjų takais:

Valčių nuomos šių metų sezono naujiena – pasirodo, jau galima išsinuomoti valtį ir su bure!

Pirma burė iš kairės (šprintinė) – du vyrukai solidžiame amžiuje, nusprendę pavėžinti balzakišką amžių praaugusią savo damą. Negalėjau ramiai nustygti vietoje, kai panosėje šie entuziastai niekaip nesusidorojo su vėju ir takelažu: tai bakštagu prasinešė iki “posūkio“, tai sumąstė, kad jau “suksim“ ir pateko “in retežius“ (angl. in irons – leventikyje), atsisukdami tiesiai prieš vėją. Valtis, aišku, prarado greitį, sustojo kaip įkasta, ir po truputį bangelėmis dreifavo iki… grubaus savaiminio vendo, kurio metu vos neapsivožė. Tad jie išsitraukė irklus ir, su bure kaip tvora, prieš vėją nusiyrė įsirėžę lyg šaunieji argonautai į Kolchidą.

Šiame kadre – jau bandymas mokytis dar kartą buriuoti “aš pats viską geriau žinau, tu man neaiškink“ būdu jau anapus Varnų salos – irklai, savaime suprantama, reikalingi, nesgi “nu neplaukia kitaip!“ (vėjo tądien buvo stabiliai 3 balai, vietomis ilgalaikiai šuorai ir iki 4 pagal Bofortą).

Tikiuosi, kad jų entuziazmas vis tik buriuoti nepraėjo:

Karaimų gatvės šliupas grįžta iš pasiplaukiojimo:

Dabar vaizdas prie krantinės tikrai pagyvėjęs ir malonesnis mano akiai: kol kas dar vienišas šliupas, lyg gulbė, apsuptyje visokių besiturškiančių bjauriųjų ančiukų – minamų vandens dviratukų:

Salos pilis, išnyranti tarp Bažnytėlės ir Varnų salų:

Salos pilis – vaizdas, atsiveriantis nuo Bažnytėlės ir Varnų salų protakos. Vėliava iškelta – kunigaikštis namuose:

Pabirę burės Galvėje tarp Salos pilies ir Užutrakio dvaro:

Galvės marina (jachtų prieplauka), dar vadinama skambiai Vilniaus jachtklubu, greta apleistos Trakų senosios “Žalgirio“ irklavimo bazės ir jos marinos:

“Rifai“ prie Varnų salos – čia kelionė ir baigiasi:

Liūdnai prisipažinsiu, bet šiemet buriavimo sezono dar ir neatidariau sau. Oras buvo puikus, vėjas – daugiau nei palankus. Bet jei tądien nebuvo lemta, vadinasi, atsirado dar daugiau progų pratisai pakaukti mėnesienoje koserę į dangų užvertus…

Komentarų: 8

  1. Ai, tiksliai – gi dabartinė irklavimo tuomet ir vadinosi “Dinamo“, o buriuotojai su “žalgiristais irklakojais“ labai šalimais maldavosi.
    Šiaip keista, kad tuos “blokus“ vis įvardina ir be manęs dar kaip senąjį jachtklubą ir pripaišo Benui Gudeliui, kuris juo, matai, nesirūpina.

    Patinka

  2. Sveiki. Gelžbetoniniuose blokuose buvo Žalgirio irklavimo bazė.Prieplauką sulaužė nuvirtęs kranas keldamas karaimų katamaraną. Jachtklubas pradžioje buvo mediniame pastate su kolonomis. Nuotraukoje jo nesimato. Pėsčiųjų tilto nebuvo,į jachtklubą perkeldavo močiutės su valtimis, berods už 20 kapeikų ir galėdavome draugus pasitikti nuplaukę į autobusų stotį. Varžybos taip pat vykdavo ir Bernardinų ežere. Reikėdavo paimti buoją prie autobusų stoties.

    Patinka

  3. Gera žinia! Tu – dar tikrai jaunas! 🙂
    Medinukų vietoje buvo tuomet “motorūvkių“ prieplauka. Bet Tu teisus: laikui bėgant, ir visai bus pamiršta, kas buvo tuose “moderniuose“ gelžbetonio gargaruose, ir kam jie ten riogso. O slipas bus suprantamas kaip “ai, čia, matyt, krantinės betono bloką ledai ir vanduo paplovė, nuvirto“. Juokinga, kad ten plytų nedaug statyboje naudota, tai vietiniai neištąsė. Liko ateities kartoms…
    Va, kiek žmonių pamena, kad prie Užutrakio dvaro prieplauka buvo, kur galėjai švartuotis? O kad po Bernardinų ežerą plaukiojama buvo pilnai? Bet tai ir aš ne vietinis, ir mano atmintis labai fragmentuota.

    Patinka

  4. matyt aš jaunas labai, bet niekaip nepamenu, kada Trakų (Vilniaus) jachtklubas bazavosi tose gelžbetoniniuose pastatuose.
    kiek pamenu (dar tais laikais, kai tokie kaip Šiugždinis buvo ką tik iš optikų persėdę į rimtesnes joles), jachtklubas buvo dabartiniuose senuose mediniuose pastatuose.
    bent jau per vienas respublikines varžybas ten visi bazavosi.

    Patinka

  5. Tai ir be manęs iki tol buvo, manau, kas bandė dar tik išsinuomavus. Ir tarpusavyje jie šiek tiek “padiskutavo“, kaip reiktų, kol irklus pastvėrė. O aš tai stovėjau ant prieplaukos ir rėkiau: – Taigi atkrisk !@#$! 🙂
    Čia aš tokią bendrą žmonių požiūrį tiesiog perteikiau. O pats, aišku, norėjau būti ten, kad sutampyčiau virves kaip reikia, ir kad žmonės plauktų ir “nesiparintų“.

    Patinka

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.