“Vėliava… gerbk!“, arba Šiek tiek apie saliutavimą vėliavomis


Gal bus įdomu ne vien istorijos ir tradicijų mėgėjams.

Papuolė man įdomi knyga, išleista 1879 metais. Ne, nesuklydau, tikrai – vienas tūkstantis aštuoni šimtai septyniasdešimt devintaisiais. Pilnas jos pavadinimas anuomečiu stiliumi originale skamba taip:

Practical Boat-Sailing: A Concise and Simple Treatise on The Management of Small Boats and Yachts under All Conditions, with Explanatory Chapters on Ordinary Sea-Maneuvers, and the Use of Sails, Helm, and Anchor, and Advice as to What Is Proper to be Done in Different Emergencies; Supplemented by a Short Vocabulary of Nautical Terms.

By Douglas Fazar, formerly Forth Officer of the steamship “Atlantic“, Master of the bark “Maryland“, and Commander of the yacht “Fenimore Cooper“ in the Northern Seas of Chine and Japan. Boston: Lee and Shepard, Publishers. New York: Charles T. Dillingham. 1879.

Toks trumpas pavadinimas…

Todėl siūlau kiek ilgėlesnę iš šio vadovėlio mano išverstą ištrauką:

Chapter V (72-74p) – Salutes – Dipping Colors – Coming alongside – Quarter-deck Etiquette

Gerai tvarkomai ir drausmingai jachtai esant uoste, reikšminga ceremonija yra atliekama nuleidžiant vėliavas saulėlydžio ir pakeliant jas saulėtekio metu. Yra įprasta tai atlikti su dideliu stropumu ir tiksliai minutė į minutę, kuriomis apibrėžiamas saulės kilimo arba jos laidos laikas pagal jūrinį kalendorių (nautical almanach), palydint šarnyrinės patrankėlės arba nedidelio pabūklo šūviu (jachtos tuomet būdavo lengvai ginkluotos, dažniausiai falkonetais; dabar tiktų gal tam reikalui raketinis pistoletas, tačiau bijau, kad būtų suprasta kaip pavojaus signalas, todėl pagal tradicijas įrengtose marinose pasitenkinama tuo, kad šį signalą iš krante esančios patrankėlės duoda harbormeisteris – čia ir kitur mano past.); idant visos iškeltos vėliavos, įskaitant ir ensiną (valstybinę – mūsų atveju) bei asmeninį vimpelą (private signal), būtų nuleistos žemyn vienu metu ir tuo pačiu greičiu.

Kad atlikti šią ceremoniją grakščiai, būtina abiem rankom imtis kiekvieno iš flagfalų (signal-halliards) – viena tam, kad nuleisti vėliavą, o kita, kad kontroliuoti jos nuleidimą pagal ensiną, pagal kurio nuleidimo greitį derinama ir kitų vėliavų nuleidimas. Tuomet, laikant tokiu būdu abejomis rankomis kiekvienos vėliavos flagfalus, atrištus ir nebekliūnančius už niekur bei parengtus nuleidimui, kitas atsakingasis pasirengia prie pabūklo šauti, sekdamas laikrodį, kol minutinė rodyklė pasiekia saulėlaidos laiką, po ko duodama komanda “Ugnis!“, ir visos pakeltos vėliavos grakščiai ir lėtai nuleidžiamos žemyn.

galento patranka

Dainiaus Šilgalio laivė Galento apsiginklavo ir signaliniu pabūklu (papildyta iš FB 2014-05-25, Mingės kaimas)

Jos gali būti pakeltos ryte tuo pačiu būdu, arba gali būti tvarkingai surištos nuleistomis prie denio ir keliamos taip aukštyn, davus atitinkamą signalą arba iššovus pabūklui, kuomet jas laikantis raištis jau viršuje atlaisvinamas ir jos išsiskleidžia vėjyje vienu metu. Tai daug grakštesnis vėliavų pakėlimo būdas, kuris, pavykus, įspūdingai išskleidžia plevėsuoti audeklą.

Šliupo tipo jachtoje (turima omeny gafelinio takelažo vienstiebis burlaivis) ensinas yra visuomet nešamas pritvirtintu prie gafelio (bermudinio takelažo šiuolaikinėse jachtose – ant flagštoko laivagalyje, dažniausiai arčiau dešiniojo borto – štirborto, o ne ant achterštago, ant kurio plevėsuoja tik “trūkusio“ bocmano kojinės arba nereikšmingos privačių asmenų, dažniausiai – rėmėjų, gairelės), o vimpelas (burgee) arba privati gairelė (private signal) – stiebo viršuje (dabar – po dešiniu zalingu).

Prasilenkiant jūroje su laivu, kuris iškėlęs savo vėliavas, visuomet yra mandagiau pirmam pasveikinti vos pasiekus artimiausią tam tinkamą tašką, nuleidžiant ensiną pusę aukščio žemyn ir grąžinant jį į pirminę padėtį aukštyn. Tai vadinama “saliutavimu vėliava“ (dipping the colors), ir mažesnis laivas visada turėtų būti pirmesnis, parodant šią pagarbą.

Jei karo laivas sutinkamas, reikia visuomet pasirūpinti saliutuoti pirmam; ir čia yra priimta savo ensiną nuleisti taip triskart (dabar pakanka vieno karto, tačiau sveikinti karo laivą visiems civiliams laivams yra privalu), kaip ir tokiu būdu saliutuojant bet kokiam dideliam ir svarbiam laivui, kaip kad europietiškam garlaiviui (turima omeny transokeaniniai laineriai – to meto vienintelė keliavimo priemonė tarp žemynų), plaukiančiam visu savo prakilnumu (tokia pagarba siejama su tuo, kad šie dažniausiai buvo Jos arba Jo Didenybės Anglijos karaliaus arba karalienės laivai, netgi civiliai: HMS arba His/Her Majesty Ships – todėl tas “titulas“ savotiškai įpareigojo kitus “praščiokus“ atlikti prieš jį “reveransus“), kuris nepraleis tuo pačiu atsakyti į parodytą mandagumą.

Įplaukiant į uostą, ypač, jei čia jau yra kitos užinkaruotos jachtos, yra įprasta tuo pat metu, kai metamas inkaras, iššauti iš savo pabūklo, pranešant apie savo atvykimą; ir jei čia yra kitos jachtos, kurioms atvykusioji jachta yra žinoma, pastaroji greičiausiai gaus atsakomąjį saliutą iš jų (šiais laikais nebešaudoma, o tik sveikinamasi rankos gestu, nes iš viso stengiamasi savo atvykimu nieko netrukdyti ir pompastiškų sutiktuvių ar “atplauktuvių“ nekelti, o jei kas ir iššauna, tai draugai vieni kitiems atvykimo proga šampaną, tačiau šiais laikais buriuotojai yra ne tokie rafinuoti ir pasitenkina atkimšti gėrimus, kurie mažiau kelia bereikalingą triukšmą).

Įlipant į užinkaruotą jachtą, visi asmenys, kurie nėra asmeniniai kapitono svečiai ar specialiai pakviesti vizitui, ar neturi ypatingo rango arba svarbumo, turėtų lipti bakborto (kairiojo borto arba per kairįjį bortą) trapu (dideli laivai dažniausiai buvo kraunami per kairįjį bortą, kuriame buvo falšborte įrengtas toks “neparadinis“ įėjimas). Laivo, stovinčio ant inkaro, štirbortas (dešinys bortas) yra laikomas kapitoniškuoju (“paradiniu“), kaip ir eigoje laivo antvėjinis bortas.

Damos visuomet lipa į denį iš štirborto pusės, jei laivas yra pakankamai didelis, kad galima būtų taikyti visas šias kvarterdeko (denio dalis tarp pagrindinio stiebo ir kapitono tiltelio arba juto; šioje denio dalyje rikiuojasi karininkai ir sutinkami aukšti bei garbingi svečiai) etiketo įmantrybes.

Komentarų: 30

  1. Jachtų visokių būna. Tarkime, vieną tokią savo tinklaraštyje kaip tik mini: http://www.vejopamusalai.lt/?p=922 🙂
    Bet ir didesnes galima išsikelti ir persigabenti. O yra dar ir jolės – tiesiog burvaltės. Aš čia tokią mintį netgi audžiu, kaip iš savo pripučiamos valties padaryti burvaltę – tuomet galėčiau visus ežerus ir ežeriukus išmalti. Nors jos “jachta“ vadinti nelabai išeitų, aišku…

    Patinka

  2. Dar man skaitant kilo klausimas – ar verta turėti savo jachtą? Juk tada galėsi plaukioti tik tuose vandenyse, kur ji bazuojasi. Kaip su ja atsidurti prie Mozūrų ežerų ar kur nors kitur ne Lietuvoje?

    Patinka

  3. Tai kad, žinok, atvirose jūrose ir tie “praščiokai“ kitąkart turi didesnes teises už “ponus“ ir “didžkius“. Jei vidaus vandenyse didžiuliai beveik visuomet turi pirmumo teisę (logiška – grimzlė gi ribota), tai va atvirose jūrose – dažniausiai atvirkščiai: burlaivis turi pirmumą prieš motorinį, tarkime, kad ir koks tas motorinis būtų didesnis (vidaus vandenyse, tarp kitko, irgi, jei tik įsijungi variklį, tai ir pirmumo lenkiantis netenki – Mozūrų aprašyme kažkur miniu, kaip Švenčionių ežere nutiko).
    Tiesa, didelis sausakrūvis ar tanklaivis su ribotu matomumu kitąkart mažiaus irgi gali nepastebėti ir sutraiškyti, jei tas nesisaugos pats (todėl ir yra radarai – ne vien dėl rūko), tačiau, kad ir nenoriai, bet privalo užleisti kelią lenkiantis. O jei jachta neša dienos metu du skritulius vieną virš kito arba du raudonus žibintus naktį – reiškia, ji yra nevaldoma (autopilotu eina), ir bandymas nepraleisti jos reiškia iš tikro gal net sąmoningą žudymą…
    Italai dabar inicijuoja ColRegs (tarptautinė konvencija dėl susidūrimų išvengimo jūrose) pakeitimus, kad visokios jachtos turimo pirmumo nebetektų (pirmumas žemėjančia tvarka yra toks: nevaldomas, sunkiai manevruojantis, žvejojantis, burinis, su mechaniniu varikliu, hidroplanas), netgi, turėtų specialius skiriamuosius ženklus, kurie “atleistų“ komercinius laivus nuo pareigų jas praleidinėti, tačiau kol kas palaikymo nesurado – tradicija, matai… 🙂
    O pasisveikinimas prieš karinį yra ne nuolankumo, o pagarbos ir dėkingumo ženklas – karo laivai atlieka ir civiliokų apsaugą nuo piratų, ir užtikrina gelbėjimo operacijas ir pan. Kariškiui iš civilioko nieko nereikia – o va civiliokai todėl ir sveikinasi, nes mandagumas “atsiperka“ gi. 😉
    Gaila, kad gyvenime tą pamirštame: kiek žmonių paveža tranzuojantį kariškį su uniforma arba praleidžia jį eilėje vien už tai, kad jis “saugo ramų miegą ir taikią padangę“? Čia yra kultūros stoka, manau, o taip nutiko, kad ligi šiol net į nuosavą kariuomenę žiūrime kaip į okupantus, nes – įpročiai (tradicijos?).
    Džiaugiuosi, kad Mozūrų čarterio aprašymas patiko. Nuotraukų yra ir daugiau, ir kai kurios tikrai kalba daugiau už tekstą, bet nusprendžiau neviešinti – ta tema kaip tik magistro tezes rašo… 🙂 Iš įgulos tinklaraštija žaidžiu tik aš vienas, tai ir įgulai reklamos nereikia. Žino, kur yra, bet… ranka numoja, nes tai – tik viena iš mano keistenybių, žodžiu.

    Patinka

  4. Apie socialinę nelygybę turėjau omeny kitką, bet kitaip supratai – tai ir gerai, paaiškinai dar vieną laivyno gyvenimo aspektą.
    Norėjau mat sužaisti personifikacija: laivai kaip žmonės. Kadangi iš knygos teksto ir paties komentarų paaiškėjo, kad vieni laivai (dideli, karo) – ponai, o kiti (maži) – prasčiokai (nepriklausomai nuo jais plaukiančių asmenų statuso gyvenime), privalantys nuolankiai anuos sveikinti, tai ir toptelėjo toks įvaizdis – ne apie žmonių nelygybę laive, o apie laivų nelygybę jūroje 🙂
    Perskaičiau ir visą pernykštę Mozūrų odisėją. Smagiai išguldyta. Trūko tik šauniosios įgulos (su visu kapitonu) nuotraukos 🙂

    Patinka

  5. Jei tuo pat metu reikia ir vandenį semti, arba dar blogiau – guli paslikas ant denio, tai pamosuoti neišeina… 🙂
    Dėl techninės, tai jokia kontrolė nesugaudys, jei kapitonas pats nesirūpins, kad viskas būtų tvarkoje. Kitas ir dar daugiau pasiimtų visko, nei reikalaujama ir rekomenduojama. Nors galima diskutuoti apie mūsų žmonių požiūrį į saugumą ir gyvybę bei taisykles ir gerą jūrinę praktiką. Bet, mano galva, techninė jachtų apžiūra turėtų būti tik savanoriška, tačiau aš suprantu, kad ši privaloma kasmetinė yra LBSo pajamų eilutė, ir ženkli, tad mane tuoj kobiniais užpliumpins už tokį požiūrį. 😉
    Dėl karininko – gi pats sakei, kad sutikęs paklausi. O aš pajuokavau, kad gali paklausti, kada jie nukniauktą ensiną buriuotojams sugrąžins: matai, dabartinė KJP vėliava – tai tarpukarinio Kauno jachtklubo vėliava, nes prie Smetonos karo laivai naudojo kitokią. 🙂
    Taip ir liko buriuotojai be “normalios“ vėliavos, nes kitos nesukūrė – turi savo tik LBSas (kurtą labai paprastu principu), bet ne visi LBSui priklauso, o ir komerciniai civiliai laivai taip pat naudojasi irgi tik valstybine (kuri yra iš tautos nukniaukta tautinė – dar viena istorija…). Aš manau, kad taip neturėtų būti.

    Patinka

  6. Kaip tai kur su tomis gražuolėmis dingti? Į jachtą, aišku – pasiūbuoti klotiko iš kajutės. 😉
    Burgee dovanojami kaip ir visi vimpelai – jais keičiamasi vizituojant klubuose ar pan. Aš atplauksiu su savu – apsikeisim… 😀
    Beje, pagalvojau, kad nenuostabu, kodėl dabar karo laivai mažai paiso jachtų – jos gi nesisveikina: jei kabo vėliava ant achterštago, tai jos “nepaslankiosi“, kadangi ji ten tiesiog priraizgoma; jei ant flagštoko, tai tie dabar daromi vos dvigubai didesni už vėliavos plotį, tad ją nuleisti per pusę flagštoko irgi nelabai pavyksta, o ir prie flagštoko dažniausiai taip pat tik tvirtai rišama tiesiai. Nebeliko gafelių – nėra kaip “žaisti“. 🙂

    Patinka

  7. na matai… pasiimsiu uniformą, užpuls mane gražuolės, o aš – ne prie babkių… kur dingt? 🙂
    o kai vėliava mingės bus, manyčiau, vienas pirmųjų pamatysi 🙂 o kai savo jachta (jei ne koks okeaninis kruizeris) atplauksi – ir dovanų gausi 🙂
    ė, pala pala, arbuši. o tokie vimpelai dovanojami? gal visgi taip…

    Patinka

  8. va kur paaiškinimas, kodėl mūsų trispalvė laivynui netinka. och, ačiū, paprotinai 🙂
    aš mat help ar mayday vistiek kitaip siųsčiau – rankom mosikuot, raketos, ugnys etc.
    beje, praktika, kad kai kurie reikalingi daiktai jachtose būna tik per tech. apžiūra ir tie patys keliauja iš jachtos į jachtą, imho, po truputi užmarštin eina.
    o dėl karininko nesupratau. anei kuriam sakyti, anei apie ką.

    Patinka

  9. Tai aš ir prie kelnių galiu prikibti, kodėl pilkos, o ne baltos… 😉 Bet pasiimk – solidžiau gi atrodysi (kaip tikras jachtsmenas prie babkių). 🙂
    Įdomu bus pamatyti tą variantą su simboliais, nes kol kas tinklapyje nėra – tik šprintinė kurėno burė Mingės “prūsokiškų“ spalvų (kiek supratau). 😉

    Patinka

  10. Broliavimasis (tipo, “čia mes visi savi“).
    Taigi čia tų varlėdų revoliucijos išmislas: liberte (laisvė), egalite (lygybė), fraternite (brolybė). Taip ir vėliava Pirmos prancūzų respublikos ir buvo simboliškai: raudona-balta-mėlyna (tos dvi suprantama, o trečioji – k čiemu by eto?…). Tik paskui Napoleonas imperiją sukūrė ir vėliavą apvertė – taip Prancūzijos vėliava atrodo ir dabar. 🙂
    Beje, po Trafalgaro Napoleonas persiutęs uždraudė į Prancūzijos laivyno karininkus kreiptis “pone“ – ta tradicija (gerbia, vienok!…) išlikusi iki šiol: sausumoje ir aviacijoje bus “pone kapitone“, o laivyne – tik “kapitone“. 😉

    Patinka

  11. Dovydėnas pasakojo (o tas tai mėgsta – tik timptelėk už liežuvio), kad pasveikino taip vokiečių karo laivą Baltijoje. Tie tikrai nesitikėjo tokio mandagumo – net, sako, pagailo to jūreivuko, kurį kapitonas (gal tiksliau – vachtos karininkas) nusiuntė bėgtute prie flagštoko vėliavą patampyti… 🙂 Vokiečiams, matomai, Ordnung muss sien.
    Jei karo laivai stovi inkaruotėje arba prišvartuoti, jie gali ir neatsakyti į sveikinimą. Jie sveikinasi tik eigoje – ir kai juos tik pasveikina. Be to, nepamiršk, kad mūsų laivynas ne iš džentelmenų kilęs, o iš proletarų – “eto my nie prochodili“…
    Lietuviška vėliava iš viso netinkama laivams, mano nuomone. Kaip pavojaus signalą rodai? Charlie ir November, vėliava aukštyn kojom arba skritulys virš arba po vėliava.
    Jei signalines vėliavas turi tik tech.apžiūrai (įprasta praktika Lietuvoje, ar ne?), skritulių po ranka nėra (nes solo neplauki, ant seklumos nesėdi ir inkaro nemėtai), tai ką daryt belieka? O jei ir Trispalvę apversi – kiek kitų šalių jūreivių pasakys, ar ji aukštyn kojomis, jei čia visokie šustauskai netgi patriotiniuose mitinguose to neskiria?
    O karininkui pasakyk, kad Kauno jachtklubui savo ensiną grąžintų, nevidonai, ir domkratą (jie taip vadina navy jack arba giuisą…) pasikeltų! 😀

    Patinka

  12. sportininkus galima gi suprasti 🙂
    sakai šiltuose kraštuose gražiai žiūrisi? gal pasiimti su savimi į kroatiją? nors ten nuvažiuosiu – anoks atplaukimas.
    bet kai nuotraukas rodžiau, matei (ir už batus velnių gavau) kaip mes kopenhagoje dailiai su uniforma atrodėm 🙂
    dėl minijos tai ten buvo ginčų daug ir įvairiausių. nesigilinau, tad nieko ir pasakyti negaliu. bet, regis, istorinio paveldo išlaikyta – tikrai vienas iš variantų buvo vėtrungė (ar jos spalvos).

    Patinka

  13. apie vėliavas taip – yra joms taisyklės, ir Dovydėnas puikų darbą atliko ne tik savo knygoje jas aprašęs, bet ir “atmintinukes“ pagaminęs.
    šiai akimirkai (gal ne visai teisingai elgiuosi)sau galvos dėl to nekvaršinu, bet visad žinau, kur pasižiūrėti 🙂
    štai, kad ir tavo įrašas (esamas ir būsimas) – ir kažko naujo, ir kažko primiršto seno pateikė. smagumėlis 🙂
    dėl kapitono – niekad nesusimasčiau, bet palyginimas tarp kreiserinio, sportinio buriavimo ir karinio laivyno labai vykęs. ką surašei, tą pats matau ir… aš demokratiškas jachtoje, bet primenu, jog jei kas nutiks, jei jau aš kepas, tai ir bačkas ridens ant manęs. na o krante – visi savi. kas kita – karinis laivynas. bet juk naturalu – tai statutinė organizacija.
    Fraternalizmas – nei TŽŽ, nei google nepaaiškina žodžio.

    Patinka

  14. Kas sugalvojo plaustams svorius – nežinau. Gal ir jis. Bet kad po Fastneto tragedijos šis išmislas įvestas į reikalavimus – akivaizdu. Ir labai gerai, tiesą sakant.
    Kažkur youtubėje buvo vaizdelis, kaip gelbėtojai bando plaustus banguotoje jūroje, tik nepamenu nuorodos (seniai žiūrėjau) – labai verta pažiūrėti tiems, kurie mano, kad bus labai paprasta perlipti į tą plaustą ir jame geriau, nei laive…

    Patinka

  15. Sportinėms jachtoms kažkaip dizainas (ar kapitonai?) “neleidžia“ ten tų flagštokų įsirengti, pastebėjau. 🙂 Kadangi aš ne sportininkas, tai savoje, kai turėsiu, flagštoką tikrai įsirengsiu.
    LBS uniformą gali vilkėti užsienio uoste ir be specialios progos, nes pats jau atplaukimas yra proga. 😉 Gražiai uniforma žiūrisi Viduržemio jūros restoranuose, kai vediesi mergas vakarieniauti… 🙂
    Mingė, kiek žinau, turėjo dar nuo Prūsijos laikų ženklą, kuris būdavo ir vėtrungėse? Nida išsaugojusi savo herbe, tarkime (ačiū Heraldikos komisijai). Aišku, jei spjauti į tradicijas, nes visi “nevietiniai“, tai galima ir sufantazuoti kažką “savo“ ir “unikalaus“…
    Bet čia tik mano nuomonė, aš ne klubo narys, o apie heraldiką galėčiau dar pliurpti ilgai… 🙂
    Piratų vėliava yra ir vaikiška, ir… prisiprašymas, kad laivas būtų areštuotas, o visi teisiami? O jei dar ir paprotestuotų – kad pakartų ant rėjų (ar zalingų)? 🙂
    Beje, jūroje, ypač tarptautiniuose vandenyse, laivas neiškėlęs valstybinės vėliavos, kai to reikalauja karo laivas, yra gi pripažįstamas piratiniu ir gali būti paskandintas. Gal todėl jūrų vilkai ir ne mėgėjai žaisti tuos žaidimus su “kaukuolikėmis“? 😉

    Patinka

  16. vardan bendro išsilavinimo spausdintis 🙂
    nors jei rimčiau, tai praktinės naudos čia matau karinius laivus sveikinti. tik va, ar jie besupras tokį mostą?
    kai aną pavasarį pro flotilės laivų nosis praplaukiau, niekas nė kriukt. žinia, laivai buvo mūsų, latvių dar estų vienas. ruskiai būtų ui kaip panorę pabendrauti. o šie net per raciją nekvietė. arba kai kvietė, buvo išjungta, o kai įjungiau, aniems kantrybė buvo išsekusi. o pats nekviečiau.
    o vėliavos timtelėjimą gal jie būtų supratę kaip pagalbos šauksmą? reikės memelyje pasigavus kokį karininką jo paklaust.

    Patinka

  17. senokai jau skaičiau apie tą regatą, priminei. reikės kada gal vėl pasidomėti, kokį įrašą sukurpti.
    tik štai dėl plaustų, perskaitęs Bombaro knygą, visad maniau, kad svoriai plaustui tai vienas iš jo išmislų – jis juk daug eksperimentų atliko su plaustais. ir dar iki šios regatos.
    bet dabar, atrodo, jau supratau palyginimą su krize. tiek ir užtenka. nelysiu aš į ekonomikos džiungles 🙂

    Patinka

  18. buvo metas, kai kaune ant achterštago kabinau mažutę medžiagos skiautę trijų slapvų. jachta toji flagštoko neturėjo. ir nesijaučiau labai įžeidęs vėliavą. dabar, tavo paprotintas, žių, kitaip į šį reikalą žiūrėsiu.
    turiu lbs uniformą, bet ją pagal tosios uniformos statutą nešioti valia tik esant tam tikroms progoms. tad labai nesipuikuoju. dėl lbs vimpelų jau išsiaiškinome, o mingės klubas savojo dar neturi. ilgai vyrai ginčijosi kokio reikia, o dabar kai nuspręsta (apskritai – ženklas, vėliava), tai dar pasigaminti reikia.
    buvo metas, kai piratų vėliavą megau belekada išsikelti. bet dabar nekilnoju (ir ne todėl, kad kipos išplyšo) – ju9okinga man tai. kažkaip nesolidu…

    Patinka

  19. Tai ką čia spausdintis – taisyklės paprastos, patrankos neturi, tad kiek tesimokyti belieka?… 🙂
    Nežinau, ar dėl to straipsnio verta įrašą daryti. Apie Fastnetą galėtum daugiau už mane papasakoti: ten nukentėjo daugiau mažiukių mėgėjai, o ne šitų “nestabilių“ didžiulių profai (juos ir be stiebų nuo denių nuiminėjo, o ne iš vandens). Mat besigelbėjantys padarė klaidingą prielaidą, kad dėl tokio kiekio pagalbos reikalingų RAFas gelbės pirmiau esančius ant plaustų, o ne laivuose esančius – todėl metė jie laivus ir perlipo. Užuot gelbėjęsi patys ir kovoję – atsidavė likimo valiai…
    O plaustai apsivartaliojo ten ne vienas ir ne du… Nuo to laiko gi jiems yra plaukiojantys balastai dabar daromi, kad neleistų apvirsti – va, išvadas irgi padarė. Ir nuolat kalama, kad nebūtų skubama laivo palikti, o už jį kovojama (čia tą niūri sovietinė realybė dar nulėmė – ana, ar ne pernai lenkai irgi metė savo laivą, kur prie Nidos ant kranto rado, užuot kovoję; lietuvis geriau nuskęs, jei kokio Liepojos molo po ranka neras…).
    Kas dėl finansų, tai šioji rinka visuomet buvo labiausiai reguliuojama ir reglamentuojama. Čia pirmoji kanclerė Merkel pernai klykti isteriškai apie reguliavimą pradėjo, nes, žinai gi, vokiečius – Ordnung muss sein. Jiems visuomet norisi kuo daugiau reglamentavimo ir reguliavimo…
    Naujas Obamos planas iš esmės kuria valstybės mastu naujus mega opcionus, dėl kurių, tik privatiems rizikuojant, ir prasidėjo bėdos (per daug spekuliuotojų, mažai investuotojų), nes jos kaupėsi per dešimtmečius, o pelnų ir įplaukų norėjo visi.
    O dabar daro taip, kad pati valstybė tame dalyvautų, nes jau dalyvauja – juos kuriant. Ir jie tai vadina ekonomikos gaivinimo planu?… Man tai – viena didžiausių aferų istorijoje. 🙂
    Na, žiūrėsim, kaip ten bus. Jei suveiks per artimiausius metus – po to ir nelabai svarbu, nes nauji rinkimai laukia. 😉

    Patinka

  20. Na, ką aš galiu pasakyti… “Jūrinė valstybė su giliomis tradicijomis“. Tiesiog kraujyje, tskant… Dar gerai, jei nepamirštama valstybinę vėliavą pasikabinti. Nors ir ant achterštago – ir tai jau, žiū, “patriotas“…
    Tu juk turi LBS uniformą? Niekas neatėmė gi teisės puikuotis? 😉 Vadinasi, turi teisę kaip LBS narys ir kelti LBS vimpelą – arba savo klubo vimpelą (burgee). Mingės, spėju? Ir kaspiną išsikelti namo sėkmingai grįždamas iš plaukiojimo virš klotiko gali.
    O jei įsivesi karinę drausmę savo laive, tai gali priprašyti bocmano, kad švilpuku grotų, kol trapu lipi į laivą ar iš jo! Ir kad vietoje “yes sir“ atsakinėtų tik “aye aye sir“! 🙂
    Dargis šaunuolis, kad prisimena – LBS komodoras, tai jam kaip ir priklauso… 🙂
    Aš Mozūruose ketinau išsikelti Trispalvę po nuosavu vimpelu (turėjau tokią piratišką skarelę), bet apsižiūrėjau, kad man lenkai savo valstybinės vėliavos nedavė ant achterio – tai iš pagarbos ir savų nekėliau. Nors ten ne vienas laigė su piratiškomis vietoje valstybinių (jei mano foto matei)… 🙂

    Patinka

  21. — Ačiū! Bijojau, kad komentarų nepridaryčiau daugiau už patį tekstą… 🙂
    — Čia kaip su konjaku ir brendžiu: burgee yra private signal, bet ne kiekvienas private signal yra burgee… 🙂 Todėl ir palikau originalus prie sąvokų, kad aiškiau būtų, kas turima omeny.
    Apie vėliavas reiktų atskirai kokį įrašą padaryti (ir manau, kad toks bus – jau anksčiau apie komandorus rašydamas minėjau, kad lietuviška Trispalvė netinkama jūreivystėje). Bet trumpai: vėliava – keturių stačių kampų, net jei yra prailginta įkarpomis, liežuviais ir pan. Vimpelas (burgee) – tai trikampis, nors ir vėliavos ilgio ir pločio standarto. Gairelė gi gali būti ir ilgesnė (aiškiai ilga kaip juosta vadinama kaspinu – yra ir toks dar).
    Visos LBS (Lietuvos buriuotojų sąjungos) jachtos turi teisę kelti LBS burgee. Visos klubinės jachtos – irgi atitinkamą klubinį vimpelą. Private signal turi ir admirolai ar kiti mūsų “flag officer“. Private signal būtų laikoma ir Prezidento vėliava, jei jis apsilankytų laive ir toji vėliavėlė būtų iškelta (nes nesakoma private colors). Savo vėliavą turi ir KAM ministras. Klubų komodorai irgi turi savo burgee, kurie yra private signals ir skiriasi nuo klubo burgee detalėmis, bet yra labai panašaus dizaino. Ir t.t. – kaip matai, yra tų vėliavų ir vėliavėlių… 🙂
    Privati – nes mes turime tokį keverzalą kaip “privatus asmuo“, kuris teisiškai reiškia fizinį asmenį (legal entity – juridinis asmuo). Išverčiau privati gairelė (private signal) vien todėl, kad tokiam vimpelui ar vėliavai turi teisę ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys.
    — Trūkęs – tai prisigėręs iki sąmonės netekimo… 🙂
    — Fraternalizmas nesuderinamas su profesionalizmu. 😉
    Yra išimčių, bet kariniame laivyne visuomet distancija tarp karininkų ir jūreivių būdavo ir iki dabar liko aiški. Maištų pasitaikydavo – bet ne dėl socialinės nelygybės ar pan. nesąmonių. Kapitonas laive yra daugiau už dievą (nes dievas aukštai ir neapčiuopiamas, o kapitonas – čia pat) – ir tokia yra tradicija, sąlygota… būtinybės. 🙂 Tiesa, susidievinti jam ar pelnyti pripažinimą – čia dar kita tema.
    O va buriuotojai yra kažkuo artimesni piratams: įgula čia susirinko nesamdyta, visi mėgėjai, visi čia savo noru, o kapitonas išrenkamas arba pripažįstamas savaime, tad yra “lygesnis už lygius“. Bet tas žmogus krante yra toks pats, kaip ir kiti socialine prasme ir pan.
    Fraternalizmui laive vietos gali nebūti, bet va užsiinkaravus arba prisišvartavus – tuomet visi daugiau nei lygūs… 🙂 Profesionalų tarpe tą įsivaizduoti būtų sunku.
    Gyvenime socialinės nelygybės yra daugiau, nei laive.

    Patinka

  22. na taip, stereotipai ne iš oro randasi. o kaip jie gyventi padeda, zeppelinus andai kažkur aiškino.
    o va dėl vimpelų… labai tingu lįsti į lbs statutą, bet kas tokie lbs laivai? ir kiek tokių tikrai tuos vimpelus kabina?
    jei ir mačiau, tai tik vieną, ir ant dargio jachtos.

    Patinka

  23. Joks ne stereotipas, o seną jūrinė tradicija! 🙂 Matai, istoriškai bocmanais tapdavo labiausiai patyrę jūreiviai. O per tą patyrimą kepenys gerą kiekį privalomo grogo jau būdavo perpumpavę. Maža to, neretai bocmanai ir dalyvaudavo grogo dalybose – tad stereotipas turi pagrindą.
    Jau nežiūrint lietuviškų “nacionalinių buriavimo ypatumų“…
    Private signal turi visi LBS laivai, ne vien klubiniai. Juk burgee – irgi private signal. 😉

    Patinka

  24. “trūkęs“ — girtas. stereotipas, kad bocmanai girtuokliai.
    asmenines gaireles. manau, kad Lietuvoje vargu ar kokia jachta turi ir yra tiek nusipelniusi. bet nenustebčiau, jog visgi turi.
    veikiau tai klubams priklausančios jachtos su klubų vimpelais.

    Patinka

  25. Įdomu (vertėjo komentarai ne mažiau už šimtametį tekstą).
    Private signal – vienur „asmeninis vimpelas“, kitur „privati gairelė“. Pasirinkę iš abiejų variantų po lietuvišką žodį gaunam: asmeninė gairelė.
    Ar šiais laikai jachtos irgi tokias turi? Kas jas sukuria? Kas ten būna pavaizduota?
    Kas yra „trūkęs“ bocmanas?
    Patiko apie etiketą ir reveransus. Karlienės ir prasčiokai… klasinė nelygybė. Revoliucijų nebūna?
    Atplauktuvės +

    Patinka

  26. labai įdomu.
    reikės atsispausdinti ir jachtoje laikyti 🙂
    bet aš dėl kitko. nekenčiu lj. ale… niekaip neradau kaip kitaip, tad kreipiuosi per komentarus.
    tema štai – http://www.forbes.com/2009/03/27/sailing-financial-regulation-business-wall-street-storm.html
    aš kaip ne ekonomistas (o ir anglų kalbos žinios nekokios), tai nelabai įsikirtau palyginimo.
    jei nauticalis (ar žalias_bebras – ans gi ekonomistas 🙂 ) paaiškintų, o dar geriau – įrašas iš to gimtų, nuleisčiau virtualią vėliavą ir pakelčiau virtualią “furaškę“ 🙂

    Patinka

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.