Rimtautas Rimšas: Ne Karibų kruizas

”Launagio“ škiperis Rimtautas Rimšas išleido dar vieną knygą – šįkart vaikams: Ne Karibų kruizas.

Knyga skirta mokyklinio amžiaus vaikams, tačiau patyliukais gali perskaityti ir jau kiek “paūgėję“ vyrai, kuriems tokios knygos greta brolių Každailių “Laivai ir jūrininkai“ pritrūko jų vaikystėje. Nes ne veltui sakoma, kad berniukai niekada nesuauga – tik jų žaislai pabrangsta.

Knyga neįkyriai per devynmečio pasakojimą supažindina su buriavimo pagrindais, kuriuos reiktų žinoti “iš bendro išsilavinimo“, ketinantiems gal keleiviu įsiprašyti į kelionę jachta. Kartu ji parašyta labai šiuolaikiškai, gyvenimiškai, nepritemptai, nekuriant dirbtinų situacijų ir neapkraunant pasakojimo nereikalingomis detalėmis ar perdėm meniškais nukrypimais – skaitosi itin lengvai. Akivaizdu, kad viskas rašyta iš autoriaus praktinio patyrimo, įskaitant ir ganėtinai kontroversišką ir nevalingą, siužeto padiktuotą, aprašymą, kaip kontrabandos būdu išgabenti vaiką, neturintį išsiskyrusių tėvų leidimo keliauti į užsienį…

Tik prie vieno dalyko aš prikibčiau: per trumpa toji aprašyta kelionė! Bet autorius lyg ir palieka galimybę tęsti, tai patyliukais ir tęsinį bus galima įsigyti. Nors apkeliauta ir Mingė, ir Uostadvaris, ir Nida su Juodkrante, ir iš Klaipėdos patrauktą link Baltijos šiaurinės dalies.

Vienintelis dalykas skaitant, kuris man užkliuvo – tai vis tik gafeliniame, ne įprastame autoriui bermudiniame, šliupe (ten aprašoma “Vėjūnė“, berods, turi dar ir kliverį, tad yra net ne šliupas, o gal sluteris ar net kuteris – nors čia bugšpritas neminimas, kiek pamenu, tad gal vis tik sluteris) valstybinė vėliava yra keliama ant prie gafelio noko kabinamo flagfalo, o ne ant įtaisyto flagštoko achteryje. Tad anūkas kaip ir neturėtų saliutuodamas kariniam laivui vėliavos nuleisdinėti “nuo flagštoko“. Kita vertus, senelis stovėjo prie rumpelio, tad jam achteris tikrai buvo tuomet arčiau, todėl anūkas flagfalą galėjo atkabinėti tikrai kažkur kokpito priekyje? Žodžiu, scena ta kiek suvelta – kaip man.

Bet romantiškas autoriaus potraukis gafeliniam rangautui ir takelažui – labai mielas, ir jam pritariu. Ir jau nedaug tokių “oldtaimerių“ pas mus pamatysi.

Knygą rekomenduoju įsigyti – tikrai pravers, nes skaitysite ne vien patys!