Marinistika

Puikus pirmadienis

Pirmadienis, rugsėjo 24d.
2007m.
Vilnius-Trakai

________________________________

Net ir šviesus liūdesys, anot vklase nėra pirmadienį geriau, kaip važiuoti buriuoti. Juolab, kad oras vis dar puikus.

Taip, šiandien buvo dar viena pamoka, kurios metu pirmą pusę mokėmės švartavimosi gudrybių, aiškinomės, kaip vietinėje marinoje švartuojamasi, kokios mados vyrauja švartuojantis Viduržemio jūroje, kur čia kokie virvagaliai palikti voliojasi, kas prisišvartavo nelabai gražiai (kaip ir automobilį parkuojasi ne visi idealiai) ir kodėl. Taip pat bandėm pameškerioti paskandintą švartuotę prie švartavimosi plūduro, kai paaiškėjo, kad kažkas “sutaupė“ virvės kaip tik per laivo ilgį, nes jos lygiai tiek ir trūko, kad surišti su kitu galu, apvyniotu prie knechto.

Ir dar šiandien gavom progą išbandyti varikliuką. Ir gerai, nes vėjo buvo tiek, kiek arbatą pučiantis, kad atauštų.

Dar aiškinomės inkaravimo gudrybes. Kad nereikia jo mesti – pakanka gražiai nuleisti ir paskandinti, nes jei netyčia apsivyniotų už kojos, tai eitum dugnan kaip žuvims masalas. Kad lyno ilgis turi būti ne mažiau 3 gylių. Kad nėra ko dviem inkarais rištis, jei įlankoje visi tik vienu. Kad prieš metant inkarą, vis tik reiktų nepamiršti prisirišti kitą lyno galą savo laive prie klampės…

O po to mus tiesiog paliko jachtoje, paaiškinęs, kokiu maršrutu turime apiplaukti, kur kokių seklumų vengti, ir kur mūsų lauks… Irklą su kobiniu radome – dėl visa ko. Varikliukas irgi veikiantis, kaip nuleisti į vandenį irgi parodė, ir kaip jį įjungti. Jachta, sakė, kad drausta. Telefonai veikia, maisto atsargos nebūtinos. Išplaukėme… Taigi, išsikėlėme grotą, atšvartavau galą, atsistūmėme. Pasikėlėme ir stakselį akvatorijoje. Apsimetėm “profais“.

Juokingiausia, kai judi “ant garbės žodžio“. Žiūrėk į tuos vindeksus nežiūrėjęs – jie kabo ir kaip statyti bures neaišku. Po to mums paaiškino, kad tokiu atveju vis tiek turime apsispręsti dėl antvėjinės pusės ir halso, tad ir priešingoje, pavėjinėje pusėje, susėsti, kad giką atsvertume. Nes vis tiek judame kartu su kažkokia oro mase, nors ir nesijaučia. Bet vietomis patiems buvo juokinga, kai burė išsipučia į abi skirtingas puses. Lates ir tas reikia “perlaužti“ į reikiamą pusę.

Taip pusę kelio ir įveikėme pavėjui, jam tai dvelktelint, tai vėl nurimstant. Ir net škvaliukų pagal “Kauno marių metodiką“ gaudyti neišėjo, nes pačių škvaliukų beveik niekur ir nebuvo. Kai apsukome salas ir pervendavome į kursą neva beidevindu, tai greitis dar labiau nukrito. Tada škiperis vis tik paskambino, kad jam jau liūdna laukti, tad nuleidome varikliuką, nes iki vakaro nebūtume grįžę. Pamoka tad apjungė ir praktinį variklio naudojimo kursą.

Ant kranto sumąstėme, kad ši savaitė visa tokia graži ir bevėjė bus, todėl nusprendėme bandyti kitą savaitę vėjo sulaukti stipresnio. Nors šiandien ir pranešė iki 9 m/s, bet gerai, jei buvo pusė tiek, ir tai – ne visą laiką.

Kitos pamokos tema bus “žmogus už borto“. Už borto esu buvęs, tai gal gelbės ne mane…

* * *

…O va kad alaus nepavyko išgerti su gerbiamu chirurgu – negerai. Bandysime penktadienį. Užimtas žmogus, dažnai ir netikėtai. Šventas reikalas, aišku… Alus palauks.

Einu atsibučiuosiu su “laikinu“ katinu – turėtų išvažiuoti šiaurės kryptimi šįvakar. Tikuosi, kad iš jo gerą kovotoją padariau, refleksai veikia, valios nepasiduoti turi – ir jis ras savo vietą po saule. Banditas.

Reklama
Standartinis

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s