Marinistika

Ideali diena

Antradienis, rugsėjo 18d.
2007m.
Vilnius-Trakai

_________________________

Kas yra ideali diena?

Kai užuot sėdėjęs darbe – sėdi kokpite, laikai už rumpelio ir vis pasižiūri, ar vindeksai ant burių teisingai vėjo srauto aptekėjimą rodo!

O dar koks puikus oras! Saulė, nekaršta ir vėjelis itin tinkamas mokytis savarankiškai buriuoti. Kada paskutinį kartą sėdėjau jachtoje? Prieš metus, jei ne dvejus. Bet ir tas sėdėjimas tebuvo balastinis: “palaikyk už šitos rankenos“, “patrauk va aną šniūrėką“, “pasilenk – venduosim, tad saugok galvą, kad gikas nepritrenktų“. Vis tiek smagu, kai vėjas išpučia iš makaulės visus rūpesčius, kai jachta krenuoja, eidama nepavėjui, ir tiesiog jauti vėjo trauką bei džiaugiesi purslojančiu ir bortu pralekiančiu vandeniu. O koks keistas ramumo jausmas, kai vėjas iš viso prapuola, einant pavėjui?…

Šįkart buvo pamoka. Škiperis Rimas viską paprastai ir nuostabiai aiškiai parodė, paaiškino kas ir kodėl taip, o ne kitaip. Nedidelė ta jo jachtukė (25 pėdos, t.y. 7.5m, Konrad-RT – “regatowa-turystyczna“), bet tokia miela ir jauki, kad irgi užsimaniau tokios “mažulės“! Juolab, kad draugas kitąmet kalbina kartu kažką panašaus ir pirkti.

Ką šiandien išmokau ir sužinojau?

– Kaip klampuoti švartuojantis ir ne tik, kokios yra klampės ir gervės, ir kaip teisingai aštuoniukė padaroma ant knechto ar klampės (pro apačią, galas viršun!). Ir kaip teisingai suringuoti virvę (prasuk!), kad aštuoniukės nesidarytų. Ir kaip “pamauti“ tą suringuotą virvę ant hands-relingo.

– Kaip pajudėti nuo prieplaukos. Ir kaip stabdyti į ją grįžtant.

– Kad rifuojant grotą prie giko reikia palikti laisvumą. O laisvumo neturi būti prie škatorinos. Kaip užtraukiamas grotas, kaip jis tvirtinamas dviem būdais, ir kodėl vienas geriau už kitą vienur, bet kitur – nelabai.

– Kaip teisingai sėdėti kokpite (atrama tik subine ir pėdomis – rankos laisvos darbui!). Kaip teisingai pernešti savo subinę iš antvėjinės pusės venduojant (užpakalis į galą!). Kaip teisingai laikyti rumpelį (statumas su pečiu, nereikia mėšlungio, jausti spaudimą, nemalti košės!). Kaip tvirtinant stakselšotą neperkelti subinės į pavėjinę pusę, o remtis tik keliais. Kuris stakselšoto galas gali sau ramiai kabaliuoti, kaip pasiruošti vendui, kaip nuimti nuo gervės (“oplia!“), kaip užvynioti ant gervės (viskas tik pagal laikrodžio rodyklę, dvi apvijos).

– Kaip teisingai traukti virvę (neapvynioti ant rankos! Imti delno briauna, o ne nykščio puse). Kaip kojos padeda išmušti grotšotą iš fiksatoriaus, jei reikia. Kaip nedirbti to, ko nebūtina dirbti.

– Kaip einama fordevindu, kaip bakštagu, kaip halfindu, kaip beidevindu, kas yra leventikas. Ir kaip jausti vėją galva arba… tiesiog pažiūrėti į vindeksus ant vantų! Kam reikalingi bakštagai, ir kada kuris įtempiamas ar atleidžiamas (o prie nestipraus vėjo – tai ir sukti dėl jų galvos nereikia). Kam reikalingos giko atotampos.

– Kiek atleisti grotšotus pagal vėją (prie šoninio vėjo žiūrėk į vindeksą ant vanto, burės plazdėjimo neturi būti!; priešiniame – kad būtų lygiagrečiai oro srautui, ką rodo vantos vindeksas, ir groto plotui prie škatorinos/stiebo, o grotšotai sutraukti “į centrą“).

– Kaip venduoti beidevinde su grotu ir kaip venduoti beidevinde dar ir su stakseliu (pirma persimeti vairalazde į kursą, po to tvarkai grotą pagal vėją (žr. punktą aukščiau), po to susitvarkai stakselį pagal jo vindeksus, kurie turi būti lygiagretūs – tiek pavėjinis, tiek antvėjinis, abi burės lygiagrečiai!).

– Kaip eiti į kursą korpusu valdant, kada burėmis gaudai besikaitaliojantį vėją beidevinde, ir kaip eiti į kursą koreguojant bures, o korpusas “stabiliai“. Į kurią “lentą“ žiūrėti, kad kursą išlaikytum, ir kodėl per stiebą jo “suvesti“ negerai (nes nepataikysi). Kaip gaudyti “škvaliukus“ jau kaip ir žinojau iš Kauno marių pasiplaukiojimų (ačiū škiperiui Andriui Deltuvai už pamokas!).

– Stakselšotą lengviau prisitraukti užaštrinus prieš vėją. Kas yra “pakilti“, “nukristi“, kuris halsas yra naudingesnis už kurį laviruojant – ir kaip laviruoti.

– Kaip keisti halsą ir kodėl to reikia. Kaip perhalsuoti “per vendą“ (vendavimo būdu). Kaip venduoti, einant skirtingu halsu. Ir kad dešinys halsas turi pirmumo teisę prieš kairįjį, esant kursų susikirtimui (bet spūsčių nebuvo, o ir kiti mus iš toli aplenkė… kažkodėl). Kaip keičiant halsą neišlupti grotšotų tvirtinimo ir kokie yra halsoo keitimo trys būdai (tiesiog ranka už grotšotų, kai vėjas silpnas; prisitrauki grotšotus iki centro ir persimeti kaip venduojant; keiti halsą per vendą 360 laipsnių).

– Kaip fordevinde plaukiama “peteliške“. Kokie pavojai gresia (aha, kažkada esu per tokį už borto išskridęs, būdamas giko “atotampa“, bet tai dar ne baisiausias variantas, kaip kad gauti per makaulę atlėkusiu giku…). Kaip rumpeliu fordevinde nurodyti grotui arba stakseliui “į vietą, padla!“

– Kaip apskaičiuoti tikrą vėjo greitį pagal prietaisus (prieš vėją – atimti iš laivo greičio vėjo greitį ir mazgus konvertuoti į metrus per sekundę arba į balus, o pavėjui – pridėti ir konvertuoti), kas buvo jau priedas, nes čia mane smalsumas užgraužė…

– Kaip surifuoti stakselį ant bako, ir kad galima dar ant atotampų išilgai borto. O, prisiminiau, kad yra kitur dar stakseliui suvynioti skirti “skriemuliai“ tiesiai susukant ir ant štago!

– Ir kad kabotažinis buriavimas yra apie 50 km nuo vienos marinos iki kitos, kam dar “Konrad“ tipo laivai tinka. Ir kas reiškia, kad atviroje jūroje Lietuvoje nepaplaukiosi “nuo taško A iki taško B“), nes tiesiog visos (abi) mūsų jūrinės marinos yra vienoje Klaipėdoje (greičiau statykite tą pažadėtąją Šventojoje už ES pinigus!!!). Iki Liepojos jau yra “tolokai“. Arba belieka tik su viza į Prūsiją (kas ten – Ochotskojie arčiausiai?). Arba be vizos ten, bet jau tik per audrą…

Lyg ir tiek. Užsirašiau visa tai čia, kad pasikartočiau prieš kitą pirmadienį, kurio laukiu su nekantrumu! Ir meldžiu – VĖJO! VĖJO! VĖJO!

O pietums tai labai gerą kepsnį vis tik išsikepiau namuose, ir dar su katinu pasidalinau žalios gabaliuku (kaip nepasidalinsi, kai užuodęs kniaukia lyg išprotėjęs), nors, nevidonas, nenusipelnė už savo išdaigas. Ir bezda dabar parpdamas šalia, kol tekstą rašau…

Vakare važiuosiu žiūrėti kotedžo ant ežero kranto su prieplauka, griliu lauke ir brangiai (“pusantro milijono el tė“). Bet jachtos noriu labiau…

Duokite dvi!

Reklama
Standartinis

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s